Vasaros pradžia ypatinga tuo, kad šiuo metu dienos būna pačios ilgiausios, galime iki valios džiaugtis saulute. Vaikai visą dieną praleidžia lauke.
Meteorologijos specialistė Margarita Kirkliauskaitė pasakoja, kada saulė būna nusiteikusi draugiškai, o kada geriau nuo jos pasislėpti.
Birželį ir liepą saulė aktyviausia
Nuo kovo 21-os dienos prasideda saulėgrįža – visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė suvienodėja. Saulė su kiekviena diena kyla vis aukščiau virš horizonto, o naktys trumpėja. Saulės spinduliai per metus būna pasiskirstę nevienodai. Žiemą jie mažiau aktyvūs, o pavasarį, kai saulutė pradeda šildyti ir budinti gamtą, spindulių aktyvumas padidėja. Ultravioletiniai spinduliai pavojingiausi nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.
Taigi giedriausiais mėnesiais – birželį bei liepą – reikia ypač saugotis kaitrių saulės spindulių, nes Lietuvoje šiuo metu saulės aktyvumas pats didžiausias. Per parą ultravioletiniai spinduliai intensyviausi būna nuo 10 iki 16 valandos.
Paskutiniais metais labai daug kalbama apie kenksmingus ultravioletinius saulės spindulius: UV-A UV-B ir UV-C .
Daugiausiai bėdų atneša du pirmieji spindulių tipai. UV-B spinduliai beveik visiškai sugeria atmosferoje esančios dujos, tačiau net visai mažas jų kiekis yra labai pavojingas.
Ultravioletiniai spinduliai sukelia daugumą odos pažeidimų: nudegimus, patologines odos dėmes, apgamus, lemia greitesnį odos senėjimą ir gali būti odos vėžio priežastis.
Kūdikiams degintis negalima
Būti atviroje saulėje labiausiai pavojinga vaikams, ypač kūdikiams, nes vaiko oda dar labai plona, neatspari žalingam spindulių poveikiui. Ji prasčiau sulaiko drėgmę, greitai išsausėja, be to, ląstelės, gaminančios tamsųjį apsauginį odos pigmentą – meloniną, efektyviai pradeda veikti tik antrųjų vaiko gyvenimo metų pabaigoje, trečiųjų pradžioje. UV spinduliai gali smarkiai pakenkti vaiko imuninei sistemai, tuo labiau kad šios spinduliuotės poveikis kaupiasi organizme ir tai gali atsiliepti jo sveikatai net po kelių dešimtmečių.
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metaisreikia jį saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad jie nepatektų ant odos ir ypač į akis.
Tik antrųjų jo gyvenimo metų pabaigoje, trečiųjų pradžioje galima nesibaiminant būti su vaikučiu saulėje. Nors vis tiek būtina pridengti vaiko petukus, galvytę – kepuraite (geriausia su plačiais kraštais, kad kartu apsaugotų ir veido odą bei akis), o atviras kūno vietas patepti apsauginiu kremu.
Saugiausia būti saulėje rytais, nuo 9 iki 10:30 val. ir vakarais po 16 valandos. Šiuo metu atmosfera sugeria daugiausiai ultravioletinių spindulių. Saulės intensyvumas ir poveikis organizmui priklauso nuo žmogaus odos tipo ir kai kurių aplinkos sąlygų: ozono sluoksnio storio, oro užterštumo, debesuotumo, spindulių atspindžio nuo įvairių paviršių: vandens, smėlio, pastatų.
Be saulės susirgtume depresija
Reikia nepamiršti, kad saulė yra ne tik pavojinga, bet ir labai reikalinga. Imantis visų apsaugos priemonių ir ribojant buvimą saulėje, ultravioletiniai spinduliai gali būti naudingi. Saulėtomis dienomis žmonių nuotaika gerėja, jie tampa žvalesni, juos mažiau kamuoja depresija bei stresas.
Bent 15-30 min. per dieną suaugusio žmogaus organizmą veikiant ultravioletiniams spinduliams, smegenų ląstelės pradeda gaminti laimės hormoną – serotiną, kuris suteikia džiaugsmo pojūtį ir stiprina imunitetą. Taip pat tuo metu organizme gaminasi ir vitaminas D, kuris kliudo susidaryti vėžinėms ląstelėms.
Mažiems vaikams irgi būtina saulė, tik juos reikia pratinti pamažu, pradedant keliomis minutėmis per dieną, po kurio laiko aukščiau minėtomis valandomis su vaiku lauke galima išbūti net kelias valandas. Jų organizmuose kaip ir suaugusiųjų gaminamas vitaminas D. Saulė veikia antibakteriškai, gerina imuninės sistemos veiklą ir padeda susidaryti kaulinei sistemai.
Domėkitės saulės aktyvumu
Tikriausiai pastebėjote, jog pastaraisiais metais šalia orų prognozių nurodomas ir saulės aktyvumo skaičius. Mamoms į šią informaciją reiktų atkreipti ypatingą dėmesį, jeigu ruošiasi su vaikais eiti į lauką. Ultravioletiniai saulės spinduliai Lietuvoje matuojami nuo 2000 metų, o nuo 2001 metų vasaros prognozuojamas ultravioletinės saulės spinduliuotės indeksas (UVI).
Tai ultravioletinių spindulių intensyvumo rodiklis, nustatytas siekiant pateikti suprantamą informaciją apie jų keliamą pavojų ir apsaugos priemonių reikalingumą.
UVI gali būti žemas (1-3), vidutinis (4-6), aukštas (7-9) ir ekstremalus (9 ir daugiau). Lietuvoje UVI dažniausiai būna vidutinis. Didelis – tik kai kuriomis dienomis, o ekstremaliai didelio kol kas nepasitaikė.
Esant žemai UVI indekso reikšmei, apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore. Saulės aktyvumui padidėjus iki vidutinio apsauga jau reikalinga. Vidurdienį (11 – 15 val.) geriau būti šešėlyje, patariama dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Kai indekso reikšmės pasiekia aukštas ir ekstremaliai aukštas ribas, reikia ypatingos apsaugos. Vidurdienį geriau likti patalpoje, nebūti atviroje saulėje bei imtis priemonių, nurodytų, esant vidutiniam saulės aktyvumui.
Ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso (UVI) prognozė pateikiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje www.meteo.lt.
Jei seksite saulės aktyvumą, buvimas gryname ore nekels pavojaus. Juk kada, jei ne dabar, džiaugtis vasara?
O baigiant – dar kartą norisi priminti, kaip svarbu vaikų odą saugoti nuo saulės spindulių apsauginiais kremais. Ant pakuotės nurodytas SPF skaičius, kurį padauginę iš 10 sužinosite, kiek vaikas gali būti saulėje. Jei nurodyta, jog kremo SPF 15, vadinasi, nuo saulės oda saugoma 150 minučių – apie 2,5 valandos. Jau po dviejų valandų reikėtų atnaujinti kremo sluoksnį, kad jis spėtų susigerti, kol pasibaigs pirmojo sluoksnelio veikimo laikas. Kūdikiams iki 6 mėnesių reikėtų naudoti tik kremus nuo saulės su mineraliniais filtrais. Jie kaip veidrodis atspindi ir išskaido ultravioletinius spindulius.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
