Vitaminas D ir kremai nuo saulės

Kremai nuo saulės

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Mamos vasarą turi išspręsti dilemą – ar nuolatos tepti kūdikius ir vaikus apsauginiais kremais nuo saulės ir saugoti odą (bet užkirsti kelią vitamino D gaminimuisi), ar leisti saulutei truputį pakaitinti odelę, kad pasigamintų vitamino D?

Vitaminas D – kas tai per panacėja?

D – tai vienas iš riebaluose tirpstančių vitaminų, kuris pradeda organizme susidaryti,  kai odą apšviečia saulė (atitinkamo spektro ultravioletiniai spinduliai). Saulė turi apšviesti ne per stiklą ar kitas šviesai pralaidžias medžiagas, o tiesiogiai. Fotosintezės būdu vitaminas D susidaro visų stuburinių gyvūnų organizmuose. 1913 m. amerikiečių mokslininkai E. McCollum ir M. Davis menkių kepenų aliejuje aptiko medžiagos, kuri apsaugo nuo rachito. Šią medžiagą anglų gydytojas E. Mellanby 1922 m. pavadino vitaminu D. Taigi vitaminas D žinomas šimtą metų… Šiaurės pusrutulio gyventojų problema yra ta, kad žiemos metu, kai saulės šviesos mažiau, organizmas negali pasigaminti pakankamai vitamino D.

Per pastaruosius 15 metų sparčiai gausėja žinių apie vitaminą D. Įrodyta, kad beveik visose kūno ląstelėse yra vitamino D receptorių – dalys, kurios jį priima, kurioms jis reikalingas.

Kodėl taip daug kalbama apie šį vitaminą?

Jis padeda ląstelėms augti, bręsti ir įgyti savitą skirtingumą. Kitaip tariant, vitaminas D yra gyvybiškai svarbus normaliai organizmo fiziologijai.

Organizme kelis kartus aktyvintas vitaminas D daro didelę įtaką ne tik kaulų augimui, brendimui, bet ir nuotaikai, atsparumui infekcinėms ligoms, gripui.

Vitaminas D turi didelės teigiamos įtakos raumenų jėgai, pusiausvyrai, psichikai.

Įrodyta, kad vitaminas D saugo ir nuo vėžinių ligų.

Vitaminas D padeda apsisaugoti nuo rachito, osteoporozės (kaulų retėjimo), arterinė hipertenzijos, įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, cukraligės.

Vaikams, kuriems trūksta vitamino D, padidėja rizika susirgti astma – tokią išvada padarė Kosta Rikoje atliktas tyrimas.

Vasara – vitamino D laikas

Žiemą, priklausomai nuo geografinės platumos, vitamino D organizme pasigamina labai mažai (ypač toje geografinėje platumoje, kurioje yra Lietuva). Nedaug vitamino D yra maiste. Tiek vitamino D neužtenka, todėl gydytojai, įvertinę šeimos mitybą ir gyvenimo įpročius, skiria vitamino D.

Ar buvimas su vaiku lauke saulėtą dieną garantuoja, kad prisigamins pakankamai vitamino D? Deja, ne. Būna, kad vitamino D sintezė sumažėja. Vitamino D pasigamins gerokai mažiau, jei į lauką vaiką vesite:

anksti ryte;

vėlai vakare;

esant apsiniaukusiam orui;

kai meteorologai praneša „ore daug kietųjų dalelių“ (oras užterštas dūmais, dulkėmis) bet kuriuo metų laiku.

Dažnai mamos klausia, ar reikia kūdikį kaitinti saulėje, jei vitamino D jis gali gauti per pieną. Deja, tokios mažos vitamino D dozės kūdikiui neužtenka. Jam būtina saulė arba gydytojo skirtas vitaminas D.

Per kiek laiko pasigamina vitamino D

Tam, kad kūdikio organizme susidarytų pakankamai vitamino D, jam užtenka kuo mažiau aprengtam (pageidautina – tik su sauskelnėmis), jokiais kremais nuo saulės neišteptam, galvą pridengus šviesia kepuraite pabūti saulėje 2 kartus per savaitę po 15 minučių tarp 10 ir 16 val.

Tuo laiku ultravioletinių spindulių intensyvumas, kuriems veikiant susidaro vitaminas D, yra didžiausias. Nebūtina kūdikio ar vaiko „kepinti“ saulėje – galima pabūti ir išsklaidytoje jos šviesoje, kai saulė už debesiuko. Kūdikis ar mažas vaikas, būnantis saulėje, turi būti sukinėjamas – jokiu būdu nereikėtų atgręžti į saulę vien nugaros ar krūtinės. Jei su kūdikiu būnate saulėje po 16 val., galima pabūti ilgiau – 30-35 min.

Vitaminas D „sandėliuojamas“

Kitas mamas dominantis klausimas – ar galima per vasarą, kai daug saulėtų dienų, vaikučiui prikaupti vitamino D atsargų, kad jų užtektų rudeniui? Saulė vitamino D kiekį puikiai papildo tik jauniems žmonėms (deja, vyresni gali saulėje kaitintis per dienas, vitamino D rezervų nesusidarys). Vaikams susidaręs sąlyginis vitamino D perteklius organizme (jei atsiranda galimybė kelis mėnesius po kelias dienas per savaitę pabūti saulėje)  „sandėliuojamas“. Tų atsargų pakanka tik 4-6 savaitėms, o po to vėl reikia jas papildyti. Tad per vasarą sukauptos vitamino D atsargos pasibaigs jau spalio viduryje ar lapkričio pradžioje.

O kaip dėl odos vėžio?

Jau bemaž dešimtmetį mums kalama, kad vaikus reikia tepti apsauginiais kremais nuo saulės ir taip saugoti nuo odos vėžio.

Kremai trukdo susidaryti vitaminui D. Nuo saulės saugantys kremai, kurių apsaugos faktorius yra 8 ir didesnis, sumažina odoje vitamino D3 sintezę 92-95 proc. Ar saulėje būdami su vaiku be apsaugos, nerizikuojame jo sveikata? Specialistai teigia, kad kūdikiui pabuvus 15 min. saulėje du kartus per savaitę jo odoje nepradeda formuotis odos vėžys. Odos vėžio rizika šviesios odos žmonėms atsiranda, kai suaugusieji beatodairiškai mėgaujasi saule. Tačiau atsiranda vis daugiau įrodymų, kad vitaminas D turi vėžį stabdančių savybių.

Nors saulės spindulių perteklius daro skatinamąjį poveikį odos vėžiui, daug tyrimų rodo, kad saulė ir vitaminas D gali apsaugoti nuo daugelio įprastų vėžio formų – prostatos, krūties, gaubtinės žarnos. Kasmet atsiranda vis naujos informacijos apie kremus nuo saulės ir vitaminą D. Galbūt po kelių metų sužinosime dar kokių nors „staigmenų“. Pavyzdžiui, paaiškės, kad kremai nuo saulės, o ne pati saulė sukelia odos vėžį.

Kada naudoti kremus nuo saulės

Žinoma, dabar turime vadovautis šiandienine moksline informacija ir savo vaikus saugoti nuo perkaitimo saulėje privalome. Kremu nuo saulės kūdikį ar mažą vaiką reikia ištepti, kai šis jau pabuvo saulėje 15 minučių (o jei saulė už debesiuko – 30-35 min.). Ištepus kremu į saulę derėtų eiti po 30 min. Žinoma, tai sukelia keblumo, bet gal pavyks pusvalandį išlaikyti vaikutį pavėsyje ar aprengtą. Mažyliams geriau tinka tie kremai nuo saulės, kurie pagaminti su cinko ir titano dioksidais.

Kokiuose maisto produktuose yra vitamino D

Vitamino D kiekis dažniausiai skaičiuojamas tarptautiniais vienetais TV. Jo daugiau yra šiuose produktuose:

Pieno mišiniuose (1 litre) – 380-400

Žuvų taukuose (5 ml) – 400

Lašišoje, pagamintoje garuose (100 g) – 338

Rūkytoje skumbrėje (100 g) – 320

Tune, konservuotame sūryme (100 g) – 124

Silkės filė (100 g) – 548

Troškintoje jautienoje (100 g) – 32

Virtame kiaušinyje (vidutinio dydžio) 60 g – 40

JAV ir Europoje vitamino D stoka jau tapo epidemija. JAV, Kanadoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse tam tikri maisto produktai praturtinami vitaminu D. Kai kuriose šalyse, pvz., Anglijoje, vitamino D yra dedama į pieną, sultis. Lietuvoje kol kas maisto produktai nėra praturtinami vitaminu D.

Net ir valgant produktus, kuriuose yra vitamino D, norint pasiekti šiandien rekomenduojamas paros dozes (1000 TV) reikėtų suvalgyti itin daug minėtų produktų. Kai negalima pasinaudoti saule, patikimiausi vitamino D šaltiniai yra maisto papildai, kuriose jo yra. Kokį maisto papildą vartoti, priklausomai nuo kūdikio, vaiko ir suaugusiojo amžiaus, pataria gydytojas.

Kaip sužinoti, ar organizmui užtenka vitamino D

Ar kūdikiui, vaikui, suaugusiajam trūksta vitamino D, gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs daugelį požymių, mitybą. Nėra nė vieno specifinio tik vitamino D trūkumui požymio. Gydytojas gali rekomenduoti kraujyje nustatyti vieną kartą aktyvuotą vitaminą D, t.y. kalcidiolį (25(OHD)). Tyrimo atlikimo kaštų valstybė nekompensuoja. Šis tyrimas parodo, kiek organizme yra vitamino D atsargų, kiek skirti vitamino D joms papildyti. Tyrimas kartojamas pagal gydytojo rekomendacijas.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ devyni = 18

Kitos temos: