Tikriausiai jau pripirkta galybė pripučiamų ratų, kastuvėlių ir kepuraičių nuo saulės. Po tokio šalto ir vėlyvo pavasario visi stačia galva nersime į vasaros malonumus. Atrodo, kai šiluma taip ilgai laukta, ji bus dvigubai mielesnė. Taip atrodo mums, o gydytojai liūdniau linguoja galvomis, nes be adaptacinio periodo (įprasto pavasario) vaikams daug labiau pavojinga „išvirkščioji“ vasaros pusė – perkaitimai, perpūtimai, vabzdžių įgėlimai, nudegimai saulėje.
TRAUMOS
Sveiki vaikai yra judrūs, ištroškę laisvės ir saulės. Nenuostabu, kad paleisti į laisvę jie bėgs, o bėgdami – grius. Įbrėžimų, nusibrozdinimų, sutrenkimų vasarą padaugėja keletą kartų.
Kaip apsaugoti
Mažylių iki 3-4 metų judesiai nėra tobulai koordinuoti, vaikai dažnai griūva, todėl jiems geriausiai tinka marškinėliai, dengiantys alkūnes, o kelnės – dengiančios kelius (griuvinėjant šios vietos dažniausiai nukenčia).
Vasaros avalynė turi būti lengva, plati, minkštu, elastingu padu, geriau uždarais pirštų galais.
Besivažinėjančiam dviračiu nupirkite šalmą. Nustatyta, kad dėvint šalmą, galvos traumos pavojus sumažėja 88 procentais.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Kartais švelnią vaiko odą įdreskia aštresnė medžio šaka ar kokia ražiena. Įdrėskimą nuplaukite švariu vandeniu ir muilu. Jei kraujas vos sunkiasi, jo nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Jei vaikas būna namuose, įdrėskimą palikite atvirą, nes taip geriau gyja. Jei susiruošėte į lauką, įdrėkstą vietą užklijuokite pleistriuku. Jei įdrėskimas gilus, užterštas medžio atplaišomis ar žemėmis, stipriai kraujuoja, tuoj kreipkitės į gydytoją. Galbūt net teks suleisti vaistų nuo stabligės.
Kai vaikas įsipjauna, pažeidžiami gilesni odos sluoksniai, tad kraujuoja labiau. Odą aplink žaizdą nuvalykite vandenilio peroksidu ar kitu dezinfekuojančiu skysčiu.
Stebėkite, kad dezinfekuojančio skysčio nepatektų į pačią žaizdą. Tuomet aptvarstykite steriliu bintu. Jei žaizda didelė, skubėkite į polikliniką ar ligoninę. Gydytojas žaizdą išvalys, jei reikia – susiūs, suleis vaistų nuo stabligės.
Jei vaikas susitrenkė, ant sumuštos vietos dėkite šaltą daiktą – šaltis sutraukia kraujagysles, sumažina skausmą ir tinimą. Ypač greitai kraujosruvos atsiranda ant veido, nes čia kraujotaka labai gera. Iškart po sumušimo uždėjus leduko, mėlynės bus gerokai mažesnės. Galima naudoti ledukus iš šaldiklio, tik prieš tai reikia įdėti juos į polietileno maišiuką, paskui – į rankšluostį, kad šaltis būtų sausas. Drėgnas šaltis sušyla per porą minučių ir yra neefektyvus. Traumuotą vietą reikia šaldyti mažiausiai 15-20 minučių. Tik po 48 valandų, antros paros pabaigoje arba trečios pradžioje, galima pradėti mėlynę šildyti. Šildymas pagerina kraujotaką, į pažeistą vietą priteka daugiau kraujo, ir kraujosruva greičiau „išsivaikšto“.
Jei vaikas dūkdamas įsikando liežuvį ar vidinę skruosto dalį, duokite jam čiulpti ledo gabaliuką. Jei burnoje labai kraujuoja ar žaizda didesnė nei 1 cm, vežkite į ligoninę. Kai įkanda draugas ar gyvūnas, žaizdą nuplaukite tekančiu vandeniu su muilu, nesistenkite tuoj pat sustabdyti kraujavimo, nes kraujas valo žaizdą. Vaiką nuraminkite. Jei įkando gyvūnas, aptvarkę žaizdą, vaiką vežkite į ligoninę. Tikriausiai teks skiepyti nuo pasiutligės.
Nepilti ant žaizdos jodo ar spirito. Pirmiausia reikia žaizdą nuplauti (vandeniu arba dezinfekuojančiu kalio permanganato ar furacilino tirpalu).
Neskubėti tepti žaizdų bet kokiais riebiais tepalais. Jie „užklijuoja“ žaizdą, neleidžia jai kvėpuoti ir gyti.
Vaistinėlėje turėkite specialių randus gydančių preparatų, kurie skirti tepti ant jau apgijusių žaizdų, kad nesusidarytų randai.
NUTRYNIMAI IR PŪSLĖS
Vasarą vaikai daug juda, bėgioja, jų pėdos prakaituoja, todėl daug greičiau atsiranda nutrynimų ant kojų pirštų ir kulnų. Nutrinta vieta patinsta, parausta, ją niežti, skauda.
Jei batas trina toliau, susidaro pūslė, pilna skaidraus arba gelsvoko skysčio. Kai pūslė pratrūksta, atsiranda skausminga šlapiuojanti žaizdelė. Į ją gali patekti infekcija.
Kaip apsaugoti
Kad kojyčių nenutrintų, maukite vaikui medvilnines kojines, jas dažnai keiskite, išmokykite vaiką kasdien plautis kojas, parinkite vaikui kokybišką avalynę.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Jei žaizdelės dar nėra, sudirgintą odą patepkite dezinfekuojančiu tepalu, užklijuokite pleistriuku. Jei jau yra žaizdelė, ją plaukite ramunėlių nuoviru ar švelniu kalio permanganato tirpalu. Nuplautą žaizdelę patepkite briliantine žaluma.
Naudokite „kvėpuojančius“ pleistriukus, kurių yra ir specialiai skirtų pūslėms gydyti.
SAULĖ
Vaiko odelė nepaprastai švelni, būnant kaitrioje saulėje ji gali nudegti per kelias minutes. Saulėje greičiau nudega strazdanoti, šviesiaplaukiai, turintys daug pigmentinių dėmių vaikai. Saulės spindulių nudegimas pamatomas ne iš karto. Nudegimo požymiai pasirodo po 4-6 valandų, o piką pasiekia praėjus 12 valandų. Po trijų parų nudegimas paprastai pradeda slopti. Nudegus odą, ypač didelius jos plotus, žmogus jaučiasi ligoniu – jį pykina, pakyla temperatūra, svaigsta galva.
Kaip apsaugoti
Nebūkite su vaiku saulėje, kai ji kaitriausia – tarp 11 ir 15 valandos.
Net ir sveikiausio vaiko nereikia ilgai laikyti atviroje saulėje, ypač prie jūros ar ežero, kur spinduliai atsispindi nuo vandens paviršiaus. Turėkite šviesios spalvos skėtį su rankena, kuris, esant reikalui, sudarys saulėje nors ir nediduką šešėlį.
Naudokite kremą nuo saulės. Apsauginiu kremu reikėtų padengti kūną 20-30 minučių iki išeinant į lauką. Kremas turi įsigerti į odą. Jeigu parašyta, kad jis veikia 4 valandas, jau po 3,5 valandos tepkite juo vėl. Vaikams reikėtų naudoti specialią vaikišką kosmetiką nuo saulės, kuri dažniausiai turi stipresnius filtrus nuo ultravioletinių spindulių.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Nudegusiam saulėje vaikui duokite atsigerti. Jei saulėje nudegė nedideli plotai, ant jų uždėkite šaltus kompresus (šaltame vandenyje suvilgytos švarios medžiagos skiautes).
Kompresą laikykite, kol jis sušils, – 10-15 minučių. Jei nudegimai stiprūs, skubiai vaiką parodykite gydytojui.
PERKAITIMAI
Perkaitus vaiką gali ištikti šilumos arba saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas, kuris atsiranda perkaitus tiesioginiuose saulės spinduliuose. Dažniausiai jis ištinka vaiką, kuris būna saulėje nepridengta galva. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis perkaista.
Būdingi saulės smūgio simptomai: vaikas suglemba, tampa apatiškas; gali išblykšti ar parausti; vaiką pykina, apima silpnumas; gali skaudėti galvą, ūžti ausyse; vaikas gali vemti; temperatūra pakyla iki 38-40°C; akys pasidaro jautrios šviesai; vaikas gali netekti sąmonės; gali prasidėti traukuliai.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Paguldykite vaiką pavėsyje.
Kūną suvilgykite šaltu vandeniu, o ant galvos uždėkite šaltame vandenyje sušlapintą rankšluostį ar nors švarią nosinę, vaiką įvyniokite į drėgną paklodę.
Duokite atsigerti šaltų skysčių, geriausia – natūralaus mineralinio vandens, sulčių, o nuo 3 metų galite duoti ir vėsios arbatžolių arbatos.
Pamatuokite temperatūrą – jei ji didesnė kaip 38,5°C, duokite paracetamolio.
SUDIRGUSI ODA
Vasarą vaikų oda patiria daugybę išbandymų. Ją gelia uodai, dilgina pievų žolės, skalauja sūrus jūros vanduo, gairina vėjas, kepina saulė. Upėje, ežere bei dalyje kaimo šulinių vanduo būna „minkštesnis“ nei bėgantis iš čiaupo, todėl vaiko oda greitai sureaguoja – gali pradėti šerpetoti, raudonuoti. Vasarą oras sausas ir karštas, todėl oda netenka daug drėgmės ir gali pradėti šiauštis: pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti. Šie požymiai rodo, kad oda netekusi drėgmės (kitaip – dehidratuota). Pleiskanojančių salelių, paraudimų gali atsirasti ant šlaunų, blauzdų, išorinių rankų paviršių. Gali sausėti ir skylinėti padų oda, kulnai.
Kaip apsisaugoti
Išsiruošus atostogauti reikia pasirūpinti ne tik maudymosi kostiumėliais ar pripučiamais ratais, bet ir geromis odos priežiūros priemonėmis. Turėkite universalų kremą ir tepalą, kuriuo išteptumėte išsimaudžiusį vaiką.
Įsigykite švelnaus, nenuriebinančio muilo gabaliuką, kurio pH – 5,5, praustis rankoms, kojoms ir nediduką ūkinio muilo gabaliuką drabužėliams skalbti.
Net 100 pievose ir miškuose augančių augalų gali sukelti alerginę odos reakciją. Neleiskite vaikui liesti rūtų, nes nuo prisilietimo prie jų oda gali iškilti skausmingos, vandeningos pūslės, atsirasti bėrimų, kuriems pranykus ilgai išlieka tamsios dėmės, oda tampa jautri saulės spinduliams.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Kurį laiką leiskite vaiko odai pailsėti – apsieikite be maudynių lauko vandens telkiniuose, kas vakarą vaikutį išmaudykite po dušu ir ištepkite drėkinamaisiais kremais ar losjonais.
Kilus įtarimams, kad bėrimas alerginis, pasitarkite su gydytoju. Bėrimai gali būti ne tik dėl kontakto, odos sausėjimo ar alergijos, bet ir užsikrėtus grybeline odos liga (o tai visai įmanoma, jei vaikas žaidžia su nepažįstamais kačiukais ar šuniukais). Tad odos gydytojo konsultacija visada pravers.
Vasarą padidėja pavojus užsikėsti kirmėlėmis. Dažniausiai vaikai užsikrečia per užterštą maistą ar vandenį, kai nepaisoma asmens higienos taisyklių arba valgomas nepakankamai termiškai apdorotas maistas. Užsikrečiama ir per nepakankamai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame žmogaus išmatomis, per vaisius krituolius. Užsikrečiama ir paglosčius katę ar šunį, nesvarbu, ar namų numylėtinį, ar atsitiktinai kieme sutiktą, ir po to valgant nenusiplovus rankų.
Kaip apsaugoti
Būnant gamtoje prieš kiekvieną valgymą ar valgydinimą nusiplaukite rankas. Vaikas turi žinoti, kad grįžęs iš kiemo, pažaidęs smėlio dėžėje, pasinaudojęs tualetu, paglostęs katę ar šunį turi nusiplauti rankas.
Neleiskite vaikui žaisti svetimos sodybos smėlio dėžėje, ypač jei ten yra kačių ar šunų, nes jis gali užsikrėsti minėtų gyvūnų kirminų kiaušinėliais, toksoplazmomis (žmogaus organizmo ląstelių parazitais).
Kiekvieną nuo žemės pakeltą ar turguje įgytą vaisių, uogą, daržovę prieš ją valgydami nuplaukite tekančiu vandeniu.
Vaikams trumpai nukirpkite nagus, nes po jais kaupiasi įvairių nešvarumų (ir kirmėlių kiaušinėlių).
Nevalgykite ir neragaukite žalios jautienos ar faršo, žuvies, neišvirusių ar neiškepusių jos gaminių. Žuvis ir jų produktus namuose kepkite ar virkite ne trumpiau kaip 20 min.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Nustačius, kad organizme yra kirmėlių, skiriami įvairūs vaistai, kurie veikia subrendusias kirmėles. Kol kas nėra vaistų, kurie veiktų kirmėlių lervas, juolab – jų kiaušinėlius. Tuo pačiu metu turi būti gydoma visa šeima. Gydymo kursas turėtų būti pakartojamas po 14-21 paros, nes niekas negali garantuoti, kad užsikrėsta kirminais tik vienintelį kartą, vienintelę dieną, kad užsikrėtė tik vienintelis šeimos narys, nes paprastai tą patį maistą ir vandenį vartoja visi šeimos nariai ir jų higienos paisymas esti apyvienodis.
Vaistus nuo kirminų galima duoti tik pasitarus su gydytoju, nes ne visas kirmėlių rūšis veikia vienas ir tas pats vaistas. Nedera kirminams varyti naudoti liaudiškų priemonių, nes dauguma iš jų yra nuodingos suaugusiajam, juo labiau – vaikui.
Jei vaikas turi spalinukių, nakčiai apmaukite uždaras kelnaites, kad pirštais neprisiliestų prie išangės, tarpvietės. Taip darykite 3-4 naktis iš eilės tuo metu kai duodate vaistų nuo kirmėlaičių.
Trumpai nukirpkite vaiko nagus, kad kasydamasis nepažeistų odos, mažiau kirmėlių kiaušinėlių susikauptų ant rankų. Ryte, vos tik atsibudusio vaiko rankas, išangę, tarpvietę apiplaukite tekančiu vandeniu su muilu, vaiką perrenkite kitais drabužėliais. Kasdien pakeiskite vaiko patalynę.
APSINUODIJIMAI
Vasarą gerokai padaugėja apsinuodijimų maistu. Ypač pasenusiam maistui jautrūs vaikų žarnynai. Todėl šimtus kartų kartokite, kad reikia dažnai plautis rankas, o vaikui duokite tik šviežio maisto ir gėrimų.
Kaip apsaugoti
Kad ir kur būtumėte su vaiku, jis norės valgyti, gerti.
Geriausiai tinka Jūsų pačių pagamintas maistas. Jo talpyklos – įvairaus dydžio termosai. Į plačiakaklį termosą galima įsidėti mažų sumuštinukų – jame jie neperkais, užteptas neišsilydys, nenutūps paklydusi musė.
Visada turėkite natūralaus mineralinio negazuoto vandens nedideliuose buteliukuose, nedaug šviežių uogų, vaisių, lengvai kramtomų daržovių. Geriausia turėti vienkartinius indus, nors mažyliams iki trejų metų dar sunku jais naudotis. Turėkite užsukamu dangčiu puoduką, kurį pasiėmęs vaikas galėtų vartyti kaip patinka ir iš jo mažais gurkšneliai gerti. Visą valgymo mantą geriausia susidėti į nedidelį krepšį-šaldytuvą.
Į gamtą neimkite greitai gendančių produktų, vaikams nepirkite paplūdimyje nešiojamo maisto, nes jis gali būti sugedęs nuo karščio.
Jei vykstate į sodybą ilgesniam laikui ir teks maistą gaminti ten, pasirūpinkite, kad būtų kokybiško geriamojo vandens, kad jo nereikėtų nešiotis iš gretimų sodybų netvarkingų šachtinių šulinių, nes vanduo gali būti užterštas nitratais. Daug nitratų gali būti geriamajame vandenyje, jei šulinys yra netoli tvarto, daržo. Ypač jautrūs nitratams yra kūdikiai ir maži vaikai todėl jų maistui ruošti būtina vartoti tik kokybišką vandenį.
Neskubėkite pirkti pieno iš pirmos kaimynystėje esančiosios sodybos. Pasižvalgykite, kaip sodybos šeimininkai suvokia higieną, ar ten švaru, atkreipkite dėmesį, kur ganoma karvė (negalima vartoti pieno, juolab jo duoti vaikui, jei galvijai ganomi prie bet kokio kelio, nes piene susikaupia sunkiųjų metalų ir kitų toksinių medžiagų). Su žole sunkieji metalai patenka į karvės organizmą, o iš jo – į pieną.
Sunkieji metalai kaupiasi žmogaus organizme.
Neduokite nevirinto pieno, nes per nevirintą pieną galima užsikrėsti erkiniu encefalitu ir žarnyno infekcinėmis (užkrečiamomis ligomis).
Iš nežinomų pardavėjų nereikėtų pirkti gražiai atrodančių rūkytų mėsos produktų, nes išvaizdai pagerinti jie gali būti „pagardinti“ nitratų turinčia salietra.
Neleiskite ragauti nenuplautų bet kokių daržovių, uogų tiesiai iš lysvės.
Neduokite valgyti sutręšusių arba širšių pažeistų vaisių, nors jie atrodytų skanūs, sultingi.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Apsinuodijęs vaikas atrodo mieguistas, vemia, jam silpna, svaigsta galva, skauda pilvą. Sunkiai apsinuodijus atsiranda traukulių, vaikas gali prarasti sąmonę. Pamačius šiuos požymius reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Jei įtariate, kad vaikas apsinuodijo, kol atvyks gydytojas, reikėtų išplauti skrandį (liepkite išgerti kelias stiklines vandens ir paspaudę pirštu ar šaukšteliu liežuvio šaknelę mėginkite suketi vėmimą). Galima duoti vidurius laisvinančių vaistų.
Viduriavimas – dažna ir rimta mažų vaikų bėda, kuriai vasarą ateina „aukso amžius“. Viduriuodamas mažylis netenka daug skysčių, organizmui svarbių mineralinių medžiagų.
Kaip apsaugoti
Galioja visi patarimai, kuriuos perskaitėte skyrelyje „apsinuodijimai“.
Jei žindote krūtimi, vasarą nenujunkykite.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Jei vaikas tuštinasi kas keliolika minučių, vemia, jam skauda pilvą, o išmatose pamatėte gleivių, gydytoją kvieskite tučtuojau. Šie požymiai rodo infekcinį viduriavimą.
Viduriuojančiam kūdikiui duokite gerti dažnai – kas 20-30 min. po 30-50 ml. Duokite pasaldinto natūralaus mineralinio vandens be angliarūgštės. Skysčių per pirmas 4-6 val. nuo viduriavimo pradžios duokite 50-100 ml/kg kūno svorio, vėliau po kiekvieno tuštinimosi skystomis išmatomis – 10 ml/kg kūno svorio. 1-3 m. vaikams per pirmas 4 ligos valandas duokite skysčių 50-60 ml/kg kūno svorio, o po kiekvieno tuštinimosi skystomis išmatomis – 10-15 ml/kg kūno svorio. Skysčiai, kurių duodate mažam vaikui, turi būti truputį pašildyti, nes šalti gali suaktyvinti žarnų veiklą ir taip pasunkinti būklę.
Viduriuojantis kūdikis, mažas vaikas dažnai nenori tiršto maisto, todėl jokiais būdais jo neverskite suvalgyti daugiau. Jeigu vaikas nori valgyti, jį pamaitinkite. Tiks jogurtas su žarnynui naudingomis bakterijomis – probiotikais, kefyras, ryžių, kukurūzų košės, prinokęs (bet nesugedęs) bananas. Su maistu galite duoti žarnynui naudingų bakterijų, vadinamų probiotikais.
Vasarą atkunta visi gyvi padarėliai, deja, ne visi jie taikiai nusiteikę. Jautri vaiko oda per vasarą gerokai nukenčia nuo uodų ir kitokių kraugerių atakų.
Kaip apsaugoti
Neleiskite vaikui žaisti drėgnose vietose, netoli šiukšlių konteinerių, lauko virtuvių, nes gendančių vaisių, uogų, maisto kvapai vilioja širšes ir vapsvas.
Jei nekaršta, ilgam išeinantį į lauką vaiką apvilkite marškinėliais su ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis, kurių klešnes sukiškite į kojines.
Venkite vaikui naudoti kvapnų muilą, losjoną, odos ar plaukų priežiūros produktus, nes kvapai gali privilioti uodus.
Mokykite vaiką, kad aptikęs bičių avilį ar vapsvų lizdą lėtai eitų tolyn ir vabzdžių nedaužytų, nes nuo to jie gali labiau pulti.
Poilsiui gamtoje neužmirškite pasiimti aromatinių žvakių, purškalų nuo vabzdžių ir kitų apsaugos priemonių.
Nevaikščiokite, nebūkite su vaiku arti avilių, ypač bičių take – toje juostoje, kuria jos artėja prie avilio lakos ir iš jo išskrenda.
Neleiskite bet kurio amžiaus vaikams basiems, trumpomis kelnaitėmis bėgioti po žydinčią pievą.
Aprenkite šviesiai žaliais, rusvais (įvairių tonų), baltais drabužiais.
Vaikams, ypač stipriai reaguojantiems į įgėlimą, neleiskite būti ten, kur formuojamos gyvatvorės, pjaunama žolė, šienaujama.
Vaikams, alergiškai reaguojantiems į įgėlimus, neleiskite gryname ore valgyti ledų, gerti įvairių kvapių, saldžių gėrimų ir pan.
Kai atrodo, kad skraiduolių įgėlimo neišvengsite, nesistenkite jas nudobti ir rankų judesiais imituoti malūną. Lėtai, be panikos, nedarydamos staigių judesių, atsitraukite, jei įmanoma, į patalpą, kurią įmanoma uždaryti. Jei tai neįmanoma, gulkite ir užsidenkite galvą drabužiu ar rankomis. Staigūs judesiai užpuolikes erzina, o užmuštos bitės ar širšės, vapsvos kvapas iškviečia į kovą kitas gentaines.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Nors dauguma įkandimų ar įgėlimų yra tik nemalonūs, bet kai kurie iš jų gali būti pavojingi. Kvieskite greitąją pagalbą, jei:
Bitė įkando vaikui, kuris, kaip žinoma, yra alergiškas bitės nuodams.
Įgėlus yra dilgėlinės požymių arba vaikui niežti visą kūną.
Yra stiprios alerginės reakcijos požymių: šokas, vėmimas, sunkus kvėpavimas, per didelis tinimas, pilvo spazmai, padažnėjęs širdies plakimas.
Įkando arba įgėlė į burną ar gerklę.
Tuoj po įkandimo ar įgėlimo toje vietoje atsiranda tvinkčiojantis skausmas.
Jei vabzdys įskrido į ausį, įgėlė, o ausis pradeda tinti, kreipkitės į gydytoją. Jeigu nėra tokios galimybės, vaikui į ausį įlašinkite kelis lašus mineralinės alyvos, kad vabzdys žūtų. Kiek palaukęs vaikas tegul kelis kartus papurto galvą. Jei taip vabzdys neišslys, vykite pas medikus.
Jei vabzdys nosyje, vaikas turėtų jį iščiaudėti. Bet jei jis vis dar viduje, kreipkitės į medikus. Į vaiko nosį nekiškite jokių daiktų.
Jei vabzdys akyje, atsargiai išimkite jį pirštų galiukais (pincetas per daug pavojingas) ir išplaukite akį drungnu vandeniu.
Įgeltas vietas nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Skausmas sumažėja, kai uodo, mašalo, bitės ar skraidančiojo skriaudėjo įgelta vieta patrinama žaliu svogūnu. Ant uodų, mašalų bei bičių, širšių įkastos vietos uždėtas česnako sulčių kompresas ne tik dezinfekuoja, bet ir sumažina skausmą.
IMUNITETO DUOBĖS
Kad ir kaip būtų keista, vasarą nuo temperatūrų kontrasto ir pasikeitusio režimo daugybė vaikų suserga paprastomis peršalimo ligomis ar „išlenda“ ligos, kurios tūnojo organizme, pavyzdžiui, lūpų pūslelinė.
Kaip apsaugoti
Nepratinkite vaiko gerti šalto šulinio vandens.
Jei įmanoma prieš pabuvimą prie upės, ežero ar jūros įpratinkime vaiką pasitaškyti saulės sušildyto vandens dubenyje – vaikas turi priprasti prie vandens.
Prie upės, ežero, jūros vandens pratinkite palaipsniui – pirmiausia leiskite pabraidyti pakrantėje, ten, kur vanduo yra šilčiausias.
Ką daryti, jei apsaugoti nepavyko
Turėkite vaistinėlėje vaistų nuo tų ligų, kuriomis vaikas serga dažniausiai. Jei vaiko achilo kulnas yra ausys, iš namų neišvykite be ausų lašų (ausų skausmas vaiką užklumpa netikėtai), o jei lūpų pūslelinė – vežkitės reikiamo tepalo.
Važiuodami poilsiauti į sodybą visada apgalvokite, kur arčiausia gydymo įstaiga, turėkite savo gydytojos telefono numerį, būkite susitarę, kad prireikus bet kada galėsite paskambinti.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
