Kraujosruvas vadiname mėlynėmis, o jų vaikai turi begales.
Kadangi artėja kraujosruvų sezonas, pakalbėkime, kada mėlynės yra sveikatos, o kada – ligos požymis.
Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja.
Mėlynė nuo nusičiaudėjimo
Hematoma – tai minkštuosiuose audiniuose išsiliejusio kraujo sankaupa, atsiradusi dėl kraujagyslės sienelės vientisumo pažeidimo. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Kai kuriems vaikams kraujosruvos atsiranda itin greitai. Net ir stipus kosėjimas ir čiaudėjimas, dėl jo metu padidėjančio spaudimo, gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti taškines kraujosruvas veide ar kraujavimą iš nosies. Jei pažeidžiamas nedidelis kapiliaras, kraujo lašai, išsilieję į aplinkinius audinius, suformuoja taškines kraujosruvas – petechijas. Kai pažeidžiamos stambesnės kraujagyslės, kraujas išsilieja plačiai į aplinkinius audinius ir susiformuoja hematoma. Ištekėjęs į aplinkinius audinius kraujas veikia kaip dirgiklis ir sukelia audinių uždegimą, paraudimą, patinimą, skausmą.
Kada pasitarti su gydytoju
Jei ant kūno hematomų atsiranda nuo menkiausio sumušimo, suspaudimo, galūnės užveržimo, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti išsamesnius tyrimus. Tai gali reikšti kad yra krešumo sutrikimų, kraujo spaudimo pokyčių.
Kraujo krešėjimo sutrikimai, dėl kurių gali pasireikšti nekontroliuojamas, nesustojantis ar dėl menkos priežasties prasidedantis kraujavimas, gali būti dėl kraujo ligų grupės, vadinamos hemofilija. Per metus hemofilija suserga 1 iš 10 000 žmonių. Tai paveldima, su X chromosoma susijusi recesyvinė liga, todėl dažniausiai serga vyrai.
Kraujas, tekėdamas kraujagyslėmis, nesustojamai juda, dėl to nesukreša. Išsiliejęs kraujas minkštuosiuose audiniuose nustoja judėti, todėl gana greitai sukreša. Jei kraujo krešėjimas yra sutrikęs, gali formuotis itin didelės hematomos, dėl tokio nukraujavimo žmogų gali ištikti net hemoraginis šokas.
Kraujo krešumą sutrikdyti gali kraujo ligos, kraujo krešumą mažinantys vaistai (antikoaguliantai), įvairios autoimuninės ligos, bakterinės ar virusinės infekcijos, nes jų metu sumažėja trombocitų kiekis kraujyje. Kai kurių limonadų sudėtyje yra cheminių medžiagų, kurios gali sutrikdyti trombocitų funkciją, dėl to odoje gali atsirasti petechijų pobūdžio hemoraginis bėrimas.
Per kiek laiko turi išnykti mėlynė
Dažniausiai hematomos per 1–2 savaites rezorbuojasi pačios, krešulys pamažu suminkštėja, spalva kinta nuo rausvai melsvos iki violetinės, juodos, rudos, žalsvos, gelsvos – kol kraujo pigmentai visiškai „išsivaikšto“.
Dauguma hematomų pagyja savaime, be specialių priemonių. Didesnėms hematomoms gydyti taikomas poilsis sumuštai galūnei, šaldymas ledo aplikacijomis, pažeistos vietos kompresija bei galūnės pakėlimas. Šaldyti sumuštą vietą reikėtų ne ilgiau kaip parą. Šaltis mažina kraujavimą, palengvina skausmą, mažina sumuštos vietos tinimą.
Vėliau, kad hematoma greičiau rezorbuotųsi, sumuštą vietą reikėtų šildyti.
Kad hematoma greičiau išsisklaidytų, galima naudoti heparino tepalus.
Skausmui mažinti galima vartoti nesteroidinių antiuždegiminių vaistų.
Kraujo krešumui gerinti valgykite daug vaisių ir daržovių, kuriuose gausu vitamino B3, vitamino K bei vitamino C. „Priešmėlyniniai produktai“ – juodieji serbentai, braškės, erškėtuogės, citrusiniai vaisiai, svogūnų laiškai
Kraujagyslių sieneles stiprina grūdinimasis ir kontrastiniai dušai.
Galimos komplikacijos
Daugumai hematomų nereikalingi jokie tyrimai ar gydymas. Tačiau kartais prireikia bendrojo kraujo tyrimo, eritrocitų bei trombocitų kiekio, kraujo krešumo tyrimų. Ieškant hematomų galvos smegenyse ar pilvo ertmėje, atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Įtariant pūliavimą ar nėštumo metu pasitaikančias placentos atšokas, kartais hematomos gali būti tiriamos ir echoskopu.
Labai retai, bet kartais mėlynė gali komplikuotis kompartmento sindromu, kuomet hematoma užspaudžia kraujagysles ir nervus, dėl deguonies stokos gali pradėti žūti audinių ląstelės. Retais atvejais hematoma gali supūliuoti.
„Mamos žurnalas“
