Slidinėjimas, čiuožimas ant ledo, važinėjimasis rogutėmis nuo kalniukų, mėtymasis sniego gniūžtėmis – geriausias poilsis vaikams. Paprasta, linksma, malonu. Ir labai naudinga.
ŽAIDIMAI ANT SNIEGO
Už. Pačios paprasčiausios ir pačios mėgstamiausios pramogos gryname žiemos ore – voliojimasis po sniego pusnis, leidimasis nuo kalnelių, senio besmegenio lipdymas.
Specialistai šias pramogas vertina kaip „užsiėmimus, padedančius vystytis vaiko judesių motorikai ir koordinacijai“. Tokie judrieji užsiėmimai rekomenduojami ir hiperaktyviems mažiesiems, tačiau su viena sąlyga – juos būtinai turi prižiūrėti suaugusieji.
Prieš. Hiperaktyvius vaikus reikia valdyti ir ant kalniukų, mat besivažinėjančiųjų kolektyvas paprastai būna margas – įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo. O štai ramūs pasivaikščiojimai po žiemos parką arba po mišką (be slidžių ir rogių ), medikų nuomone, palankiai veikia savijautą ir nuotaiką tų vaikų, kurie turi širdies-kraujagyslių sutrikimų (įgimtą širdies ydą ar šlubuojantį širdies ritmą), itin jautrią nervų sistemą ar yra neseniai sirgę. Kol aktyvūs žaidimai su bendraamžiais jiems nerekomenduojami, patys sugalvokite būdų, kaip sudominti mažuosius: kartu nuneškite į mišką maisto žvėreliams ar paukščiams, lipdykite sniego pilis, stebėkite gamtos reiškinius.
PAČIŪŽOS
Už. Be grožio, muzikos, spindinčio ledo ir su tuo susijusių teigiamų emocijų, dailusis čiuožimas dar yra ir labai efektyvi vaikų fizinio grūdinimo priemonė. Čiuožiant puikiai treniruojami kvėpavimo organai ir pastebimai didėja gyvybinis plaučių tūris. Taip pat gerėja judesių koordinacija, stiprėja jungiamasis raumenų audinys ir formuojasi taisyklinga laikysena.
Dailusis ir greitasis čiuožimai bei ledo ritulys puikiai treniruoja vaiko vestibiuliarinį aparatą ir tobulina pusiausvyros išlaikymo funkcijas. Judrių užsiėmimų atvirame ore metu suaktyvėja organizmo termoreguliaciniai procesai, taigi vaiko kūnas grūdinamas – jis tampa atsparesnis persišaldymams, o ir sunegalavęs serga trumpiau. Daugelį garsių dabarties čiuožėjų ir ledo ritulininkų ant pačiūžų pastatė tėvai, trokšdami, kad pagaliau jų vaikas atsikratytų nesibaigiančių slogų ir anginų. Dailusis čiuožimas labai naudingas dažnai sergantiems vaikams, ne itin vikriems, su silpnokais plaučiais. Ledo ritulys padeda stiprinti raumenų tonusą, moko žaisti komandoje ir derintis prie kitų.
Prieš. Pačiūžos netinka vaikams, turintiems atraminio-judamojo aparato (pirmiausia stuburo ir kelių sąnarių) traumų.
Taip pat tiems mažiesiems, kuriems nustatyta vegetodistonija, bei sergantiems chroniškomis kvėpavimo organų ligomis jų paaštrėjimo stadijoje.
SLIDĖS
Už. Slidės naudingos visiems. Bet ypač vaikams, turintiems viršsvorio; hiperaktyviems; nepasitikintiems savimi; tiems, kurie atsilieka sprendžiant logines mokyklines užduotis; kurių prasta rašysena (mat slidinėjimas puikiai koordinuoja žmogų ir moko sąveikauti kairįjį ir dešinįjį jo smegenų pusrutulius). Ši sporto šaka ugdo mažųjų vikrumą, drąsą, moko išlaikyti pusiausvyrą. Vaikams, kuriems gresia stuburo iškrypimas, čiuožti pačiūžomis nepatartina, o štai slidinėti jie gali puikiausiai. Bet, žinoma, tik pasikonsultavus su vaikų ortopedu, kuris įvertins kaulų-raumenų audinio būklę. Astma sergantiems vaikams slidinėti nedraudžiama, tačiau jiems negalima atsisakyti kasdieninės kvėpavimo gimnastikos namų sąlygomis. Slidinėjimo krūviai, žinoma, turi būti dozuojami.
Prieš. Negalima statyti ant slidžių vaikų su „atvira burna“ (sergančių sloga, turinčių adenoidus), su silpnais kvėpavimo organais, kai yra sutrikdytos kvėpavimo per nosį funkcijos, o taip pat tuos vaikus, kurių silpna kaulų-raumenų sistema.
PATARIMAI TĖVAMS
Drabužiai judriems žiemos užsiėmimams turi būti lengvi, patogūs, tačiau gana šilti ir laisvi.
Alergija sergantiems vaikams kartais kyla specifinių reakcijų į šaltį – oda parausta, kartais ją ima niežėti, atsiranda bėrimų (ir net tose odos vietose, kurias slepia drabužiai). Specialistai tikina, jog reakcija į šaltį gali būti kai kurių ligų simptomas. Bet kuriuo atveju, jeigu pastebėjote neįprastą vaiko reakciją į šaltį, būtinai pasikonsultuokite su pediatru ir vaikų alergologu.
Po aktyvių žaidimų gryname ore vaikui būtinai reikia persirengti, išsimaudyti po šiltu dušu ir išgerti šiltos arbatos.
Judraus vaiko tėvai turėtų būti apsirūpinę ir pirmosios pagalbos vaistinėle nuo sumušimų ir mėlynių, nes slidinėjantis ir čiuožinėjantis vaikas jų tikrai neišvengs. Kraujosruvos, liaudiškai vadinamos mėlynėmis, atsiranda po smūgio, kai trūkus venai į paodį priteka kraujo. Iš pradžių sumušta vieta tik patinsta, paskui atsiranda mėlynumas. Kada jis atsiras ir kokio bus ryškumo, priklauso nuo to, kaip arti odos paviršiaus trūko kraujagyslė: jei arti odos paviršiaus, pamėlynuoja labai greitai, o jei giliau – mėlynumas gali atsirasti ir po dienos. Tada kraujosruva pereina visas savo stadijas: iš mėlynos tampa violetinė, paskui žalia, o tada – geltona. Tos spalvos kaitaliojasi todėl, kad taip irsta raudonieji kraujo kūneliai. Kartais kraujosruvos būna net pajuodavusios – tai rodo, kad sumušimas didelis, o kraujosruva labai arti odos paviršiaus.
Ant sumuštos vietos pirmiausia uždėkite šaltą daiktą. Šaltis sutraukia kraujagysles, sumažina skausmą ir tinimą. Galima naudoti ledukus iš šaldymo kameros, tik prieš tai įdėti juos į polietileno maišiuką, paskui – į rankšluostį, kad šaltis būtų sausas. Drėgnas šaltis sušyla per porą minučių ir yra neefektyvus. Traumuotą vietą reikia šaldyti 15-20 minučių, o jei patinimas ir kraujosruvos dideli – net 1,5 valandos, bet su kelių minučių pertraukomis (10-15 minučių pašaldykite, paskui kelias minutes nuimkite šaltį, vėl pašaldykite). Po paros mėlynę galima pradėti tepti tepalais, turinčiais heparino. Tepalu sumuštą vietą reikėtų tepti 2-3 kartus per dieną, kaip kremu, neįmasažuoti, o švelniai patepti, kad įsigertų.
Parengė Rita Milerienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
