Atšilo oras – lauk traumų piko. Patarimai, kaip „prižiūrėti“ sumušimus ir mėlynes

trauma1

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Miško uogų mėlynių sezono dar teks palaukti, užtat mamos ir vaikų traumatologai žino, kad yra ir kitų mėlynių metas. Atšilus orams vaikų traumatologijos punktai sudūzgia, kaip bičių avilys. Regis, bent po vieną traumą patiria kiekvienas pasaulio vaikas.

Šį kartą su vaikų ortopede traumatologe Vitalija Pačekajūte kalbamės apie paprasčiausias traumas – sumušimus – ir jų palydoves mėlynes.

Atšilo oras – lauk traumų piko

Traumatologai žino, kad gegužės-birželio mėnesiais turės darbo. Natūralu, nes užsisėdėję namuose vaikai nori judėti, išsitraukia riedučius, riedlentes, dviračius ir stačia galva neria į lauką. Bet per žiemą raumenys būna apsnūdę, budrumas prarastas, tad traumų pavojus gerokai padidėja. Kitas traumų pikas laukia vasaros pabaigoje ir rugsėjį, nes vaikai grįžta po atostogų išsiilgę draugų, ir pasipila vadinamos žaidybinės traumos.

Kraujosruvos „gyvenimas“

Populiariausios traumos, be kurių neužauga nė vienas vaikas – sumušimai, lydimi mėlynių. Kraujosruvos, liaudiškai vadinamos mėlynėmis, atsiranda po smūgio, kai trūkus venai į paodį priteka kraujo. Iš pradžių sumušta vieta tik patinsta, paskui atsiranda mėlynumas. Kada jis atsiras ir kokio bus ryškumo, priklauso nuo to, kaip arti odos paviršiaus trūko kraujagyslė: jei arti odos paviršiaus, pamėlynuoja labai greitai, o jei giliau – mėlynumas gali atsirasti ir po dienos. Tada kraujosruva pereina savo klasikines stadijas: iš mėlynos tampa violetinė, paskui žalia, o tada – geltona. Tos spalvos kaitaliojasi todėl, kad taip irsta raudonieji kraujo kūneliai – hemoglobinas. Irdamas hemoglobinas keičia odos spalvą. Kartais kraujosruvos būna net pajuodavusios – tai rodo, kad sumušimas didelis, o kraujosruva labai arti odos paviršiaus.

Pirmoji pagalba – šaltis

Ne veltui mūsų močiutės prie sudaužtos vietos pridėdavo šaltą šaukštą. Šaltis ir ramybė – pirmoji būtina pagalba atsiradus mėlynei (kaip beje ir esant kitoms traumoms). Šaltis sutraukia kraujagysles, sumažina skausmą ir tinimą. Ypač greitai kraujosruvos atsiranda ant veido, nes čia kraujotaka labai gera. Iškart po sumušimo uždėjus ledo, mėlynės bus gerokai mažesnės. Galima naudoti ledukus iš šaldymo kameros, tik prieš tai įdėti juos į polietileno maišiuką, paskui – į rankšluostį, kad šaltis būtų sausas. Drėgnas šaltis sušyla per porą minučių ir yra neefektyvus. Nebent šaltus prievilgus keistumėte kad kelias minutes. Kita vertus, šlapias šaltis yra nemalonus, nes varva, o šalta drėgmė persmelkia, gali vaiką peršaldyti. Mamoms gydytojai pataria – jei namie nėra net ledo, čiupkite tokį šaltą daiktą, koks yra po ranka, kad ir šaldytos mėsos gabalą.

Traumuotą vietą reikia šaldyti mažiausiai 15-20 minučių, o jei patinimas ir kraujosruvos dideli, sausą šaltį reikėtų laikyti 1,5 valandos, bet su kelių minučių pertraukomis (10-15 minučių pašaldykite, paskui kelias minutes nuimkite šaltį, vėl pašaldykite). Kitaip sumušta vieta užšals, apmirs.

Po paros – tepalai

Po paros mėlynę galima pradėti tepti tepalais, turinčiais heparino arba tulžies (tokių tepalų tikrai didelis pasirinkimas). Tepalu sumuštą vietą reikėtų tepti 2-3 kartus per dieną, kaip kremu, neįmasažuoti, o švelniai patepti, kad įsigertų.

Trečią parą – šiluma

Tik po 48 valandų, antros paros pabaigoje arba trečios pradžioje, galima pradėti mėlynę šildyti. Šildymas pagerina kraujotaką, į pažeistą vietą priteka daugiau kraujo, ir kraujosruva greičiau rezorbuojasi („išsivaikšto“).

Delno dydžio mėlynės

Mėlynių vaikas gali turėti daugybę, tačiau tik kai kurios turėtų kelti nerimą. Traumatologai sako, kad tikrai didele mėlyne laikoma tokia, kuri yra paciento delno dydžio. Kada reikia vaiką parodyti gydytojui dėl mėlynės?

Pirmo komplikacijainfekcija. Jei po traumos praėjus kelioms dienoms ar savaitei mėlynės zonoje atsirado pulsuojantis, tvinksintis skausmas, kurio iki tol nebuvo; jei aplink mėlynę atsirado paraudimas, o oda pasidarė karštesnė, negu aplinkinių vietų oda – tai gali būti signalas, kad prasidėjo infekcija. Dar vienas infekcijos signalas – pakilusi aukšta temperatūra. Bet taip nebūna pirmą-antrą dieną, o maždaug po savaitės.

Antra komplikacija – krešuliai. Jei mėlynė didelė, o niekaip negydoma – nešaldoma, o paskui nešildoma, dar blogiau, jei traumuojama pakartotinai, kraujosruva nesugeba išsivaikščioti ir lieka krešuliukų. Mėlynės plotas būna neskausmingas, bet pirštais galima čiuopti žirnio ar net pupelės dydžio guziukų (sukrešėjusio kraujo). Tuomet skiriama fizioterapinių procedūrų, įvairūs šildymai, o jei nepadeda, krešulius gali tekti šalinti chirurginiu būdu.

Kada mėlynės išduoda ligą

Vieni žmonės mėlynes „įsitaiso“ nuo piršto prisilietimo, kiti jų neturi beveik niekada. Tai, ar žmogus bus linkęs į mėlynes, lemia kraujagyslių trapumas (o tai lemta genetiškai). Jei akivaizdžiai padidėjo polinkis į mėlynes, tai gali rodyti ligą. Mėlynių atsiranda dėl įvairių infekcinių ligų, kraujo ligų (pavyzdžiui, krešėjimo sutrikimų), kepenų ligų, net avitaminozės. Todėl pamačius vaiko kūną, nusėtą mėlynėmis, nors nebuvo jokių traumų, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

  „Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 1 = septyni

Kitos temos: