Ilgus mėnesius vaikas saugiai krebždėjo tiesiog čia pat – prie kojos. Tyliai konstravo, spalvino ir žiūrėjo televizorių. Atšilus orui ruoškitės visai kitokiam gyvenimo tempui. Pasipylę į kiemus vaikai bėgs, šokinės, lips, stumdysis, lenktyniaus ir, žinoma, grius.
Startas be treniruotės
Įsivaizduokite kalinį, kuris iš tamsios vienutės staiga išsprūsta į laisvę.
Erdvė ir šviesa jį svaigina, norisi lėkti, tačiau kūnas suglebęs, kojos dar sustingusios.
Panašiai jaučiasi ir vaikai, sulaukę kiemo sezono. Po žiemos jie į lauką ištrūksta praradę pernykščius įgūdžius. Norisi tuoj sėstis ant dviračio, autis riedučius, lipti į medį. Tačiau sportinė forma dar neatkurta. Pirmąjį kiemo sezono mėnesį galima pavadinti startu be treniruotės. Tokį neišvengiamai lydės traumos.
raumatologai žino, kad gegužę ir dalį birželio tikrai turės darbo. Nežabotą vaikų energiją dar pakursto tokiu metu padidėjęs saulės aktyvumas.
Ką gali tėvai? Akylai stebėkite vaiką kieme bent pirmąsias dvi savaites.
Pavojingiausios – dviračių traumos
Nuo dviračio vaikas griūna visu svoriu ir su greičio jėga. Todėl sužalojimai būna stipresni nei šiaip pargriuvus. Tipiškos dviračio traumos – tai įvairūs nubrozdinimai ir sumušimai, kurie kartais gyja net ilgiau, nei žaizdos. Krentant nuo dviračio gresia galvos traumos ir galūnių lūžiai.
Vaikams kaulai lūžta dažniau, nei išnyra, nes vaikų raiščiai yra tvirtesni, o kaulai – elastingesni, nei suaugusiųjų (suaugusiesiems kaulai lūžta rečiau, bet dažniau trūksta raiščiai, kaulai išnyra).
Ką gali tėvai? Įtikinkite vaiką, kad apsauginis šalmas ir apsaugos ant kojų ir rankų – būtini dviratininko ar riedlentininko atributai. Juk tikri čempionai važiuoja su šalmais.
Raiščiai, kurių nesuriši
Kiekvieną kūno sąnarį sutvirtina vadinamieji raiščiai. Nuo traumos jie gali plyšti, trūkti, pasitempti. Raiščių traumas lydi kraujosruvos. Po traumos sunku suprasti, ar kaulas skilo, ar tik patempti raiščiai. Todėl traumatologai prašo kiekvieną vaiką, kurio sąnarys po traumos sutino, paraudo, atvesti rentgeno nuotraukai. Raiščiai retai nutrūksta visiškai. Jei taip atsitinka, vaikas visai negali valdyti tos galūnės: pėda ar plaštaka tabaluoja.
Paprastai raiščiai įplyšta, įtrūksta. Raiščių traumos gyja 2-3 savaites. Dažniausiai vaikams trūksta čiurnos ir riešo raiščiai. Vaikas gali pasitempti ir sausgysles. Vaikų sausgyslės yra stipresnės, nei suaugusiųjų, todėl pasitempia ar trūksta retai. Raiščių traumos gydomos panašiai, kaip lūžimų.
Traumuota vieta sutvirtinama specialiu įtvaru (lipdukais susegama kieta fiksuojančia medžiaga). Galima sutvirtinti ir elastiniu bintu.
Traumuotai galūnei būtina ramybė ir fiziologinė padėtis.
Ką gali tėvai? Neleiskite vaikui anksčiau laiko nusimesti binto ir vėl išbėgti į kiemą.
Kelio girnelė ir išnirę sąnariai
Labiausiai daužomos vaikų kūno vietos – keliukai. Laimei, vidines kelio sąnario struktūras saugo sąnario girnelė. Girnelė – labai skaudi vieta. Ji skyla ar lūžta retai, tačiau ,,puošiasi” kraujosruvomis ir nubrozdinimais. Svarbu pastebėti, ar kraujosruva tik paviršinė, ar kraujuoja giliai – pačiame sąnaryje. Todėl po stipraus griuvimo, jei kelis sutino, paraudo, reikėtų vaiką parodyti traumatologui. Kartais po traumos praėjus kiek laiko, kelis sutinsta, vaikui pasidaro sunku lankstyti koją. Vadinasi, prasidėjo potrauminis uždegimas. Traumos išprovokuoja ir snaudusias ligas. Jei vaikas turėjo polinkį sirgti artritu (sąnarių uždegimu), po traumos juo gali ir susirgti.
Vaikams pasitaiko alkūnės ir žasto sąnarių išnirimų. Kartais pačios mamos išnarina šiuos sąnarius, kai tempia už rankos lėčiau einantį vaiką.
Sąnarių išnirimai labai skaudūs, vaikas negali galūnės pajudinti, rėkia. Tačiau ši trauma ištaisoma akimirksniu. Patyręs gydytojas reikiamu judesiu galūnę trukteli, ir sąnario galvutė vėl nukeliauja į savo vietą. Tėvams nepatariama išnirusių sąnarių atstatinėti patiems, nes grubus tampymas gali dar labiau sužaloti vaiką.
Ką gali tėvai? Negydykite kelio traumų nepasitarę su gydytoju. Išnirus sąnariams negydykite vaiko patys, sąnarį atstatys tik gydytojas.
Pirmoji pagalba: pirma – šaltis, po to – šiluma
Beveik visų sumušimų ir patempimų požymiai yra panašūs. Pirmiausia – skausmas. Jei trūko paviršinė kraujagyslė, netrukus gali pasirodyti kraujosruva. Nors kraujas į išorę nesiveržia, jis iš pažeistos kraujagyslės teka po oda. Kad kraujosruva nedidėtų, reikia traumuotą vietą atšaldyti, prispausti ir subintuoti. Specialių šaldančių gelių galite įsigyti vaistinėse. Jei gelio neturite, tiks ir ledas, šaltame vandenyje suvilgyta medžiaga. Jei trūkusi kraujagyslė yra giliai, mėlynė gali išlįsti į paviršių tik 3-4 dieną. Ypač greitai kraujosruvos pasirodo galvoje, nes čia daug kraujagyslių, o poodis mažiau elastingas. Traumuota vieta pradeda tinti: guzas kaktoje atsiranda tuoj pat, ant kitų kūno vietų – po kiek laiko. Tinstančią vietą irgi reikia šaldyti, spausti. Juk visi žinome, kad guzą kaktoje reikia spausti šaltu šaukštu. Tad pirmas 6 valandas traumuotą vietą gydo šaltis.
Kai praeina kraujavimo pavojus (paprastai antrą parą po traumos), sumuštą vietą galima pradėti gydyti šiluma. Šildančių tepalų ir gelių galima įsigyti vaistinėse. Jie pagerina traumuotos vietos kraujotaką, malšina uždegimą, padeda greičiau išsivaikščioti mėlynėms ir patinimams.
Kraujosruvos keisdamos spalvą rezorbuojasi, patinimai atslūgsta per 2-3 savaites.
Ką gali tėvai? Stebėkite, ar trauma ,,naminio” lygio, ar vis dėlto reikia vaiką vežti pas gydytoją. Svarbu, koks skausmas, ar vaikas gali judinti sužeistą galūnę, ar kraujosruva ir patinimas – dideli, ar galūnė neatrodo deformuota. Dažniausiai tėvams nuojauta pakužda, kuri trauma rimtesnė, kuri – tik vietinės reikšmės. Jei kraujosruvos atsiranda be aiškios priežasties, vaikui reikėtų atlikti kraujo tyrimą, – tai gali būti kraujo ligos požymis. Turėkite vaistinėlėje skausmą malšinančio ir uždegimą mažinančio tepalo ar gelio, elastinio binto. Tegul šaldymo kameroje nuolat guli valgomasis šaukštas.
Apie „gamybines“ kiemo traumas kalbėjomės su gydytoja ortopede traumatologe Dalia Balevičiūte-Galvydiene.
„Mamos žurnalas“
