Nedidelės traumos vaikui yra savo kūno ribų ir pasaulio pažinimo dalis. Ko tikėtis šią vasarą?

Raimonda Valaikaitė

Gydytoja Raimonda Valaikaitė, www.naturoti.lt

Kuo daugiau laiko vaikai praleidžia lauke, tuo geriau. Kita vertus, laukas yra ta vieta, kur trauma gali tykoti už kiekvieno kampo.

Konsultuoja vaikų gydytoja ortopedė-traumatologė Raimonda Valaikaitė

Žinoma, kuris gi užaugome be sumušimo, mėlynės, nubrozdinimo ar „guzo“? Nedidelės traumos vaikui yra savo kūno ribų ir pasaulio pažinimo dalis. Mums nedidelių vaikų traumų nereikia bijoti, verčiau būti tinkamai pasiruošus vaikui suteikti pagalbą. Ko mes iš tiesų turėtume – visuomet likti budrūs ir vengti sunkių ir skaudžių traumų – didelių žaizdų, lūžių, galvos traumų. Kaip tai padaryti? O gi visada likti kritiškiems ir tinkamai įvertinti aplinką, kurioje vaikai žaidžia, bei vaikus mokyti saugaus elgesio taisyklių.

Nukritimai

Tiesa ta, kad atšilus orams vis daugiau vaikų ligoninės priėmimo skyriuje apsilanko dėl traumų nukritus. Tai viena dažniausiai šiltuoju metų laiku patiriamų traumų. Krentama visur – nuo žaidimų aikštelių įrenginių, iš medžių, nuo laiptų, važiuojant dviračiu, paspirtuku ir t.t. Lengvesnės traumos metu atsiperkama sumušimais ar nubrozdinimais, tačiau pasitaiko ir lūžių ar galvos traumų. Žinoma, mes, tėvai, negalime bėgioti paskui savo atžalas su pagalve, bet yra žingsnių, kuriuos galime padaryti, norėdami juos apsaugoti.

Patarimai tėvams:

Parinkite žaidimo aikšteles ir veiklas vaikams pagal jų amžių;

Rinkitės žaidimo aikšteles su minkšta danga;

Vaikus mokykite atidumo ir pagarbos vieni kitiems – nesistumdyti žaidimų aikštelėse, palaukti savo eilės.

Vyresniems vaikams aiškinkite, kad pavojinga lankytis statybvietėse, apleistose teritorijose ar neprižiūrimuose namuose;

Naudokite apsaugos priemones važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedlente ir pan.

Batuto traumos

Būtent apie šias traumas norisi kalbėti atskirai, nes atšilus orams jų atsiranda nepaprastai daug. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad batutas yra labai smagi ir nekalta pramoga vaikams. Deja, dalis vaikų juose patiria gana rimtas traumas – nuo čiurnos raiščių patempimo iki rimtų lūžių. Jeigu patirta trauma yra sunkesnė, gydymas gali užtrukti ir 3 mėnesius, todėl galima sakyti, kad dėl vienos smagios akimirkos bus sugadintos visos vasaros atostogos. Vienareikšmiškai batutą rekomenduočiau keisti į kitus, saugesnius, užsiėmimus.

Pjautinės, durtinės žaizdos

Atšilus orams, žaizdų irgi padaugėja. Vaikų nebesaugo stori žieminiai drabužiai, neretai jie bėgioja basi, įkaitus orams, kyla noras pabraidyti po vandens telkinius. Skaudžiausios ir daugiausia problemų keliančios žaizdos įvyksta susižalojus pjaunančiais, duriančiais ar sprogstančiais daiktais bei įrenginiais. Taip pat labai nemalonios bei žalojančios gali būti ir kąstinės, gyvūnų paliktos žaizdos.

Patarimai tėvams:

Aiškinkite vaikams, kodėl nederėtų artintis prie nepažįstamų gyvūnų, jų neerzinti;

Mokykite vaikus nebraidžioti vandenyje, kur nematyti dugno arba dugne matomi pavojingi objektai (skardinės, stiklo duženos ir pan.);

Neleiskite žaisti su pjaunančiais, duriančiais ar sprogstančiais objektais;

Jeigu vaikas vaikšto basas, įsitikinkite, kad tai daryti saugu;

Parinkite vaikams tinkamą avalynę, kad padas būtų tvirtas ir sunkiai praduriamas.

Nudegimai

Šiltuoju metų laiku nudegimų grėsmė niekur nedingsta. Atvirkščiai – prasidėjus kepsninių naudojimo ir laužų kūrenimo laikui padidėja tikimybė nudegti atvira ugnimi ar karštais objektais (prisilietus prie kepsninės, iešmo ar kt.).

Patarimai tėvams:

Visada likite budrūs, jeigu kūrenant laužą ar kepsninę aplink bėgioja maži vaikai;

Aiškinkite vaikams, kurie objektai gali būti karšti ir prie jų geriau nesiartinti bei kaip saugiai elgtis prie laužo.

Nemotorinės transporto priemonės

batutas

Ingos Deksnės nuotr.

Nepažįstate nė vieno, kuris patyrė galvos traumą važiuodamas paspirtuku, dviračiu, riedlente ar riedučiais? Jums pasisekė. Šiltuoju metų laiku apsilankykite ligoninės priėmimo skyriuje ir ten praleiskite pusdienį – pamatysite galvos traumų patyrusių vaikų ir greičiausiai net ne vieną.

Spalvotas paspirtukas gal ir atrodo nekaltai, bet labiau įgudusio vaiko rankose gali išvystyti tikrai nemažą greitį. O jeigu dar važiuojama nuokalnėn? O jeigu vaikas nemoka stabdyti ar per neapsižiūrėjimą pastoja kelią kitam eismo dalyviui? Pasekmės gali būti labai liūdnos.

Patarimai tėvams:

Nuo mažens vaikams ugdykite įprotį visuomet dėvėti šalmą važiuojant nemotorizuota transporto priemone (nėra trumpų atstumų ar saugių kelių);

Visuomet patarkite dėvėti alkūnių ir kelių sąnarių apsaugas nepatyrusiems paspirtukininkams, riedutininkams ar riedlentininkams (žinoma, jos gali pasitarnauti ir patyrusiems);

Vaikus būtinai mokykite ne tik važiuoti, bet ir stabdyti;

Mokykite, kaip visuomet išlikti budriems ir gerbti kitus eismo dalyvius;

Supažindinkite su kelių eismo taisyklėmis.

Motorinės transporto priemonės

Vaikai su motorinėmis transporto priemonėmis gali susidurti net ir žaisdami kieme, ypač tie, kurie gyvena miestuose, netoli judrių gatvių ar tiesiog smalsuoliai, kurie iš kiemo keliauja ieškoti nuotykių. Nebūtina vairuoti motociklą ar automobilį, kad nuo jo nukentėtum. Nemaža dalis eismo įvykių dalyvių nukenčia tiesiog būdami pėstieji. Taigi, kalbant apie saugumą naudojantis motorizuotomis transporto priemonėmis, reikia atsižvelgti į tam tikras saugumo taisykles.

Patarimai tėvams:

Net ir negreitai važiuojančios motorinės transporto priemonės gali būti pavojingos, todėl svarbu saugoti save ir dėvėti apsaugas, įskaitant šalmą;

Nevežkite vaikų tomis priemonėmis, kurios nėra pritaikytos jų amžiui ir negali būti užtikrinamas jų saugumas (elektiniai paspirtukai ir pan.);

Mokykite vaikus tinkamai elgtis gatvėje, kur šiltuoju metų laiku eismas ne tik suintensyvėja, bet ir padaugėja papildomų jo dalyvių (dviratininkų, motociklininkų, elektrinių paspirtukų ir pan.)

 

Vandens telkiniai

Kiekvienais metais, atšilus orams, žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie išgelbėtus ar nuskendusius vaikus. Nutinka ir taip, kad kieme žaidę vaikai staiga sugalvoja neįspėję suaugusiųjų nukeliauti iki netoliese esančio vandens telkinio, kur irgi gali įvykti nelaimė. Labai gaila, bet nuo to neapsaugotas niekas, todėl derėtų kaskart su vaikais kalbėtis apie saugų elgesį šalia vandens.

Patarimai tėvams:

Idealu, jeigu visi gyvenamojoje teritorijoje esantys vandens telkiniai būtų aptverti (jeigu telkinys didelis, žmonėms prieinama jo dalis gali būti apsaugota tvora);

Niekada nepalikite vaiko vieno be priežiūros, jeigu šalia namų yra neapsaugotų vandens telkinių, upių, šulinių, nes jis tikrai gali sugalvoti patikrinti, koks gi ten vanduo;

Geriausia, jeigu vaikams maudantis šalia būtų bent vienas plaukti mokantis suaugęs žmogus;

Aiškinkite vaikams, kad pavojinga nardyti žemyn galva nepažįstamuose ar mažai pažįstamuose vandens telkiniuose;

Neleiskite vaikams braidyti ar maudytis, jeigu dugne matote pavojingų daiktų (skardinių, stiklų ar kt.)

Kaip elgtis, jeigu vaikas susižeidė

Pirmiausia derėtų įvertinti vaiko būklę. Jeigu, jūsų manymu, situacija rimta, yra gili, kraujuojanti žaizda, įstrigęs svetimkūnis, deformuota ar itin skausminga galūnė, didelis nudegimas  – tuomet verčiau skubėti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jeigu manote, kad vaikas atsipirko tik sumušimu, tuomet sumuštą vietą pašaldykite, jeigu reikia, vaikui duokite vaistų nuo skausmo. Nubrozdinimus ir negilias žaizdas, paviršinius nudegimus ar nuplikimus užtenka dezinfekuoti, patepti žaizdoms skirtu hidrokoloidiniu geliu ir, jei reikia, užklijuoti steriliais tvarsčiais.  Bet kuriuo atveju, jeigu turite abejonių, geriau pasitarti su gydytoju savo poliklinikoje ar ligoninės priėmimo skyriuje.

Žinutė tėvams, kurių vaikai nepaskiepyti nuo stabligės

Jeigu jūsų neskiepytas vaikas susižeidė lauke, turite žinoti, kad atsiranda tikimybė susirgti stablige. Šios ligos sukėlėjas (bakterija Clostridium tetani) yra itin paplitęs gamtoje, todėl nėra tokių aplinkybių, kuriomis galima susižeisti saugiai. Pavojingos gali būti bet kokios žaizdos, tačiau labiausiai – gilios, kuomet sukėlėjas gali patekti giliai į audinius ir ten daugintis. Tad jeigu auginate vaiką, kuris yra neskiepytas, tuomet jam susižeidus rekomenduoju pasitarti bent jau su šeimos gydytoju.

Ką turėti vaistinėlėje

Jeigu ruošiate savo vaistinėlę vasarai, atkreipkite dėmesį, kad ji būtų pritaikyta ir pagal vaiko amžių. Įsigykite spalvotų pleistriukų, negraužiantį dezinfekcinį tirpalą, hidrokoloidinį gelį žaizdoms, vaikui tinkamų vaistų nuo skausmo. Aš visuomet rekomenduoju dėl vaistinėlės turinio pasitarti su vaistininku, kuris tikrai pasiūlys jums ir jūsų šeimai tinkamiausiais priemones.

Vaistinėlės turinys ruošiantis traumų sezonui

Sterilūs pleistrai, tvarsčiai, bintas;

Dezinfekuojanti priemonė;

Hidrokoloidinis gelis žaizdoms ar nudegimams (negiliems ir paviršiniams, dėl didesnių nudegimų gydymo taktikos visuomet pasitarkite su gydytoju);

Vaistai nuo skausmo.

Namų vaistinėlėje pravartu turėti gelio, kuris dezinfekuoja, stimuliuoja gijimą, skatina odos audinių regeneraciją, mažina rando susidarymo tikimybę. Žaizdelių gijimą skatinantis gelis – nepakeičiama pagalba esant nedidelėms kiemo žaizdoms (nubrozdinimams, įdrėskimams, įpjovimams, paviršiniams nudegimams, nusiplikinimams ir kt.). Jei gelio sudėtyje yra sidabro, jis žudo žaizdose esančią mikroflorą, skatina gijimą. Užtepus gelį ant dezinfekuotos žaizdos, jeigu ji nešlapiuoja, tvarstis ar pleistras nebūtinas.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du − = 1

Kitos temos: