Ant rankos ar kojos netikėtai pastebėta mėlynė dažnai priverčia susimąstyti, iš kur ji atsirado. Tačiau jei kraujosruvos atsiranda dažnai, be aiškaus sumušimo ar neįprastose kūno vietose, numoti ranka nereikėtų. Mėlynių atsiradimui įtakos gali turėti ne tik natūraliai su amžiumi plonėjanti oda, bet ir vartojami vaistai, kai kurie maisto papildai, vitaminų trūkumas, vidaus organų ligos ar kraujo krešėjimo sutrikimai.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, klausimų apie be aiškios priežasties atsirandančias mėlynes vaistinėje sulaukiama dažnai. Nors pavienė kraujosruva paprastai nėra priežastis nerimauti, svarbu stebėti, kaip dažnai jos atsiranda, kuriose kūno vietose ir ar kartu nepasireiškia kitų simptomų.
„Įprastai mėlynė atsiranda po smūgio ar kritimo ir gyjant keičia spalvą – tampa žalsva, vėliau gelsva, kol per dvi ar tris savaites išnyksta. Tačiau jei naujos kraujosruvos atsiranda savaime, yra didelės, skausmingos, susidaro ant liemens, nugaros, veido ar kitose neįprastose vietose, jau verta ieškoti priežasties“, – sako vaistininkė.
Kodėl vieniems mėlynės atsiranda lengviau?
Mėlynė susidaro tuomet, kai pažeidžiamos smulkios kraujagyslės ir kraujas išsilieja į poodinius audinius. Vieniems tam prireikia stipresnio smūgio, o kitiems pakanka nedidelio sutrenkimo ar spaudimo. Viena iš priežasčių – natūralūs organizmo pokyčiai bėgant metams. Senstant oda plonėja, mažėja apsauginis poodinis riebalų sluoksnis, kraujagyslės tampa trapesnės, todėl jas lengviau pažeisti. Moterims įtakos gali turėti ir estrogenų kiekio svyravimai.
„Dažnesnes kraujosruvas gali lemti vitaminų C, K ar B12 trūkumas. Vitaminas K svarbus normaliam kraujo krešėjimui, todėl jo stokojant net po nedidelio sutrenkimo gali išsilieti daugiau kraujo, o mėlynė būti ryškesnė ir išlikti ilgiau. Vitaminas C reikalingas kolageno gamybai ir kraujagyslių sienelių elastingumui palaikyti, todėl jo trūkstant kraujagyslės tampa trapesnės“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.
Kraujosruvos gali atsirasti ir dėl geležies stokos, kraujagyslių trapumo ar kraujo krešėjimo sutrikimų. Vienas jų – trombocitopenija, kai kraujyje sumažėja trombocitų, svarbių kraujavimui stabdyti. Lengvai atsirandančios mėlynės taip pat gali būti susijusios su paveldimais kraujo krešėjimo sutrikimais, pavyzdžiui, hemofilija ar Vilebrando liga.
Įtakos gali turėti net ir vaistai bei maisto papildai
Pastebėjus, kad mėlynių pastaruoju metu atsiranda daugiau, vaistininkė pataria prisiminti ne tik galimas traumas, bet ir įvertinti vartojamus vaistus bei maisto papildus. Kai kurie jų gali veikti kraujo krešėjimą arba turėti įtakos odos ir kraujagyslių būklei.
„Kraujosruvų tikimybę gali didinti antikoaguliantai ir antiagregantai, taip pat kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Ilgiau vartojami kortikosteroidai gali ploninti odą ir silpninti kraujagyslių sieneles. Įtakos gali turėti ir tam tikri antidepresantai bei kai kurie kiti vaistai“, – pasakoja L. Stočkutė-Plytnikė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto papildus. Didesnėmis dozėmis arba kartu su kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais vartojami žuvų taukai, vitaminas E, ginkmedžio, česnakų, imbierų, ženšenio ar ciberžolės preparatai taip pat gali turėti įtakos kraujo krešėjimui.
„Jeigu pradėjus vartoti vaistus pastebima, kad mėlynių atsiranda daugiau, paskirto gydymo savavališkai nutraukti jokiu būdu nereikėtų. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju ir įvertinti, ar kraujosruvos gali būti susijusios su vartojamais preparatais“, – pabrėžia vaistininkė.
Kartais priežastis slypi giliau
Jei anksčiau kraujosruvų atsirasdavo retai, tačiau staiga jų pastebima vis dažniau ir be aiškios priežasties, tokio pokyčio ignoruoti nereikėtų. Kartais dažnos mėlynės gali būti susijusios ne vien su kraujo krešėjimo sutrikimais ar vitaminų stoka.
„Kepenų ar inkstų ligos taip pat gali sutrikdyti kraujo krešėjimo procesus. Todėl jei mėlynės atsiranda dažnai ir be aiškios priežasties, nereikėtų iš karto nuspręsti, kad organizmui tiesiog trūksta kokio nors vitamino, ir savarankiškai pradėti vartoti papildus. Svarbu išsiaiškinti tikrąją priežastį“, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.
Ypač svarbu įvertinti, ar kartu su kraujosruvomis neatsirado kitų neįprastų simptomų. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei dažnai kraujuoja nosis ar dantenos, sunkiai sustabdomas kraujavimas iš nedidelių žaizdelių, o moterims prasideda neįprastai gausios mėnesinės.
„Nerimą turėtų kelti ir bendras silpnumas, nepaaiškinamas nuovargis, galvos svaigimas, karščiavimas ar odoje atsiradę smulkūs raudoni taškeliai – petechijos“, – priduria vaistininkė.
Pavienė po sumušimo atsiradusi ir įprastai gyjanti mėlynė dažniausiai neturėtų kelti nerimo. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, jei pasikeičia kraujosruvų dydis, vieta ar jas lydi kiti simptomai.
„Didelės ar labai skausmingos mėlynės, kurios atsiranda be aiškios priežasties, ypač ant liemens ar veido, jau yra signalas kreiptis į medikus. Skubios pagalbos reikėtų ieškoti, jei kraujosruvas lydi kitas neįprastas kraujavimas, pavyzdžiui, kraujas šlapime, arba staigus silpnumas“, – įspėja L. Stočkutė-Plytnikė.
