Kai vaikas „pasigauna“ virusą, sukarščiuoja ir atgula į lovą, kyla begalės klausimų.
Kodėl maži vaikai dažniau už vyresnius serga peršalimo ligomis?
Dėl to, kad jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, mažai treniruota, nesugeba greitai ir kokybiškai reaguoti į organizmui svetimas medžiagas. Mažų vaikų imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ligų sukėlėjus ir kitas organizmui svetimas medžiagas. Dėl to priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis serga 5-8 kartus per metus. Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai – virusai, jų yra apie 200 rūšių. Nuo jų, išskyrus gripo virusus, kurie nuolat greitai kinta, kol kas skiepų nesukurta. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl priešmokyklinio amžiaus vaikai dažniau nei vyresni ar suaugusieji linkę sirgti peršalimo ligomis. Dar viena iš priežasčių yra ta, kad nėra sukurta efektyvių priemonių, neutralizuojančių virusus (antibiotikai jų neveikia), todėl organizmui tenka pačiam juos atpažinti ir sunaikinti.
Ką daryti, jei vaikas dažnai pradėjo sirgti peršalimo ligomis?
Bet kurio amžiaus vaikas pradeda dažniau sirgti tuomet, kai nusilpsta jo imunitetas, kai augęs „šiltnamyje“ patenka į aplinką, kurioje yra glaudesnis vaikų kontaktas. Reikėtų kritiškai įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas – ar sveikai jis maitinamas, ar pakankamai pailsi, gyvena be stresų, neperkraunamas įvairiu lavinimu, nepervargsta treniruotėse, pabūna gryname ore, ar persirgęs viena peršalimo liga vos tik kritus temperatūrai tuojau pat nevedamas į darželį, nes tėvams reikia eiti į darbą? Po ūmios ligos vaikas bent savaitę turi pailsėti.
Per mokslo metus padidėję protiniai, psichologiniai ir emociniai krūviai, šviesos ir šilumos trūkumas sustiprina vitaminų poreikį. Vitaminų ypač trūksta vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį. Prieš pasirenkant vitaminus, reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju. Klysta mamos, kurios perka pirmus pasiūlytus vitaminus ir mano, kad kuo daugiau jų duos, tuo bus geriau. Vienas iš kriterijų renkantis vitaminus – vaiko amžius. Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, nes kūdikio kepenys ir inkstai dar vystosi, o nesuderinti vitaminai ar labai didelės jų dozė gali pakenkti.
Kūdikiams dažniausiai trūksta vitamino D, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą. Visiems kūdikiams, mažiems vaikams reikia profilaktinės vitamino D dozės.
Geriau tinka vitaminai kartu su mineralinėmis medžiagomis. Kūdikiai ir maži vaikai dažnai serga geležies stokos mažakraujyste, todėl šio mikroelemento turėtų gauti visi, kurių kasdienis maitinimas yra neįvairus.
Imuninei sistemai stiprinti tiks bičių produktai, skirti vaikams, bet tik tuomet, jei vaikas nėra alergiškas žiedadulkėms (medui).Tiksiržolelių arbatos su rausvažiede ežiuole, jos preparatai, tradicinės erškėtuogių, aviečių arbatos, arbatos, turinčios daug vitaminų, liaudies medicinos priemonės.
Imunitetą stiprinančių savybių turi termiškai neapdoroti česnakai. Kasdien 3 kartus per dieną užtenka suvalgyti po skiltelę šviežio česnako. Dar vienas liaudies medicinos vaistas yra imbiero šaknų arbata. Imunitetą stiprina mėlynės, trintos spanguolės, obuoliai, beveik visiems prieinami lazdyno riešutai. Organizmo imunitetą stiprinti padeda ir žuvų taukai.
Kaip atskirti vieną peršalimo ligą nuo kitos? Ar visos jos vienodai prasideda?
Peršalimo ligos prasideda tais pačiais požymiais – lėtoka pradžia, susirgusiojo būklė kinta palengva, būdinga sloga, gerklės perštėjimas, dažniausiai nedidelis karščiavimas, kosulys. Dėl to jas atskirti sunku. Bet tai neturi esminės įtakos teikiant pagalbą, nes nėra vaistų, kurie efektyviai naikintų peršalimo ligas sukeliančius virusus. Iš visų peršalimo ligų pavojingiausias gripas. Apie jį plačiau pakalbėsme kituose numeriuose.
Peršalimo ligas pirmiausia išduoda karščiavimas. Organizmas pradeda reaguoti į ligų sukėlėjus (virusus, bakterijas, kurie organizmui yra svetimi), ir pakyla temperatūra. Karščiavimas yra normali organizmo reakcija į uždegimą. Karščiuojant organizme nustoja daugintis ir žūna organizmui kenksmingos bakterijos bei virusai. Vaikas karščiuoja tol, kol serga.
Kylant kūno temperatūrai, vaiko elgesys pakinta – vaikas gali tapti irzlesnis arba atvirkščiai – apatiškas, vangus, mieguistas, prašosi ant rankų, pablogėja apetitas, kartais vaikas gali ir išvis atsisakyti valgyti, rankos, kojos pasidaro šaltos, nors kakta karšta (tai lengvai pajuntama, lūpomis prisiglaudus prie vaiko kaktos). Jei aptikote šių požymių, pamatuokite temperatūrą.
Kaip matuoti temperatūrą
Namuose temperatūra gali būti matuojama skaitmeniniu (elektroniniu), spalvoto skysčio ar infraraudonųjų spindulių termometru. Gyvsidabrinių termometrų atsisakyta dėl sudužus galimo toksinio gyvsidabrio poveikio.
Naujagimiams iki 4 savaičių temperatūra matuojama tik pažastyje.
Nuo 5 savaičių iki 5 metų vaikams temperatūra matuojama pažastyje arba infraraudonųjų spindulių termometru.
Išangėje temperatūra elektroniniu ir spalvoto skysčio termometru gali būti matuojama tik vaikams iki 4 metų. Pastarasis matavimo būdas vaikui nemalonus, todėl jo geriau atsisakyti. Be to, visuomet, kai termometro galas yra nelankstus, išlieka rizika sužeisti išangės audinius, jei vaikas matuojant temperatūrą pradės judėti.
Temperatūrą burnos ertmėje galima matuoti vyresniems nei 5 metų vaikams.
Termometrai-čiulptukai yra tie patys elektroniniai termometrai, tik kitokios formos. Šie termometrai gali būti naudojami temperatūrai matuoti iki tol, kol vaikas priima žinduką. Dažniausiai tai būna iki 1 metų. Termometru-žinduku temperatūra išmatuojama maždaug per 2-5 min., tada pasigirsta garsinis signalas.
Pažastyje normali vaiko kūno temperatūra yra iki 37,2°C, tiesiojoje žarnoje – iki 38°C, burnoje – iki 37,4°C. Karščiuojama tuomet, kai pažastyje kūdikių iki 3 mėn. temperatūra yra didesnė nei 38°C, vaikų nuo 3 iki 36 mėn. – didesnė nei 38,1°C, o vyresnių nei 3 m. – didesnė kaip 38,4°C.
Temperatūra pažastyje yra 0,8◦C žemesnė nei išangėje ir 0,3-0,5°C žemesnė nei burnoje. Bet kokiu termometru matuojant temperatūrą pažastyje, ji turi būti sausa. Jeigu pažastis bus suprakaitavusi, temperatūra joje gali būti iki 0,5°C žemesnė.
Kaip vertinti vaiko būklę, kai matuojant tuo pačiu termometru temperatūra svyruoja per valandą apie 0,5-1°C?
Kuo jaunesnis vaikas, tuo jo kūno termoreguliacija mažiau subrendusi, todėl per parą temperatūra gali svyruoti 1°C. Temperatūra gali kilstelti po judraus žaidimo ar išgėrus šiltesnio gėrimo, praėjus pusvalandžiui, ji vėl tampa mažesnė. Nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, valgomų patiekalų šiltumo, ryte temperatūra būna mažiausia – apie 36,1°C, o vakare (18-22 val.) – aukščiausia, iki 37,2°C. Vaikui susirgus temperatūra pakyla daugiau nei 37,2°C ir atsiranda kitų ligos požymių – sloga, kosulys, bendras silpnumas, nuovargis.
Kaip nustatyti tikrąją temperatūrą, kai matuojant kelis kartus iš eilės elektroniniu termometru, jis rodo vis kitokią?
Taip atsitinka dėl to, kad termometro maitinimo elementas bėgant laikui silpsta, ir dėl to termometro rodmenys pasidaro mažiau tikslūs.
Svarbiausia yra bendra vaiko būklė, o ne kelių laipsnio dalių nukrypimai į vieną arba kitą pusę. To paties termometro duomenys, matuojant kelis kartus iš eilės, gali skirtis ir dėl gamintojo leidžiamos matavimo paklaidos (ji nurodoma termometro naudojimo instrukcijoje). Infraraudonųjų spindulių termometrai yra tikslesni, patogūs naudoti, tačiau ir brangesnis už kitus. Infraraudonųjų spindulių termometrais temperatūra matuojama 2-3 mm atstumu nuo sausos odos, geriausia – smilkinių srityje, nes čia ji greičiausiai pakyla. Infraraudonųjų spindulių termometras išmatuoja temperatūrą per 1-3 sekundes. Jei naudojatės infraraudonųjų spindulių termometrais, parodančiais kūno temperatūrą ją matuojant prie ausies būgnelio, reikia atitinkamų įgūdžių, todėl namuose jais naudotis sunku. Neturint įgūdžių, termometras rodys vėją laukuose, nors pats prietaisas bus geras. Skaitmeniniai termometrai pamatuoja temperatūrą per 10-60 s. Koks termometro galiukas – lankstus ar ne – didelio skirtumo nėra. Kai temperatūra išmatuota, pasigirsta garsinis signalas. Termometrai be gyvsidabrio, pagaminti su aplinkai nekenksminga medžiaga, pamatuoja temperatūrą per 4-5 min. Jie gali sudūžti, juos sunku nukratyti.
Ar kūno temperatūros pakilimas vaikui pavojingas? Kada ją mažinti?
Temperatūros pakilimas rodo, kad organizmas pradėjo gintis. Todėl nereikia trukdyti ir visais įmanomais būdais pulti temperatūrą mažinti. Įrodyta, kad temperatūrai kylant sumažėja virusų geba daugintis, jie žūsta. Temperatūrą reikia mažinti tuomet, kai vaikas jaučia didelį diskomfortą. Reikėtų sunerimti, kai temperatūra pakyla virš 38,0°C, kai pakyla kūdikiui iki 6 mėn. Tada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kai temperatūra kyla, svarbiausia stebėti vaiko būklės pokyčius – jei būklė blogėja, atsiranda bėrimų bet kurioje kūno vietoje, būtina kuo skubiausiai kreiptis pagalbos į ligoninę. Temperatūros kilimas – tai tik vienas ligos požymių, o ne pati liga. Pagrindinis žalingas pakilusios kūno temperatūros poveikis yra karščiavimo sukeliamas diskomfortas. Todėl temperatūrai pakilus iki 38,6°C ir daugiau, reikėtų duoti temperatūrą mažinančių vaistų. Vaistus sugirdykite tik sėdinčiam arba stovinčiam vaikui. Kategoriškai negalima vaistų girdyti gulinčiam bet kurio amžiaus vaikui. Vaistus girdyti reikia iš specialaus dozavimo šaukštelio, kuris dabar yra kiekvienoje vaistų pakuotėje. Jei po vaistų sugirdymo praėjus 30-60 min. temperatūra nemažėja, reikėtų duoti kitos rūšies temperatūrą mažinančių vaistų. Jei ir tai nepadeda – skubiai vykite į ligoninę.
Kokių komplikacijų gali sukelti temperatūros kilimas?
Dažniausias nemalonumas, tačiau ne komplikacija, yra atsiradęs diskomfortas. Kartais temperatūrai kylant atsiranda traukulių. Temperatūros pokyčio laipsnis nėra tiesiogiai susijęs su karštinių traukulių rizika. Temperatūros pakilimo sąlygoti traukuliai paprastai nesukelia komplikacijų.
Jeigu vaikui karščiuojant atsirado traukulių, reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Jeigu kartą vaikui karščiuojant buvo atsiradę traukulių, gydytojas skiria vaistų, mažinančių smegenų jautrumą temperatūros kilimui. Šių vaistų duosite tada, kai temperatūra pakils kitą kartą.
Ar žvakutės nuo temperatūros efektyvios?
Ir taip, ir ne. Temperatūrai mažinti žvakutės gali būti naudojamos tuomet, kai vaikas vemia. Temperatūrą mažinantis vaistas iš žvakutės lėčiau susigeria ir pasiekia tokią koncentraciją, kuri mažina temperatūrą, todėl susidaro įspūdis, kad žvakutės neveikia. Žvakutės kišimas į tiesiąją žarną vaikui sukelia nemalonių jutimų, gali sukelti tuštinimąsi (jei tiesiojoje žarnoje bus susikaupusių išmatų), ir žvakutė bus išstumta. Dėl šių priežasčių žvakutės temperatūrai mažinti gali būti naudojamos tik kaip išimtis.
Kada ir kaip dažnai vaikui galima duoti temperatūrą mažinančių vaistų?
Temperatūrą mažinančių vaistų vaikui duokite tik tuomet, kai temperatūra yra 38,6°C ir didesnė, o kūdikiui iki 6 mėn. – kai temperatūra 38°C ir daugiau. Vaistai nuo temperatūros dozuojami pagal vaiko svorį, o ne pagal amžių, todėl prieš duodami vaistus atidžiai perskaitykite instrukciją.
Svarbu neviršyti vaisto paros dozės.
Ar galima vienu ir tuo pačiu metu duoti kelis temperatūrą mažinančius vaistus?
Ne. Temperatūrai mažinti vieną kartą galima duoti vieną vaistą, kitą kartą – kitą. Jei davus vieno vaisto, po 1 val. temperatūra nenukrito, vaikas tebejaučia didelį diskomfortą, jo būklė neblogėja, galima duoti vienkartinę dozę kitos rūšies vaisto. Kategoriškai negalima vaikų temperatūrai mažinti duoti aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir analgino (metamizolio) dėl galimo grėsmingo šių vaistų pašalinio poveikio.
Kokiomis priemonėmis, be vaistų, galima efektyviai sumažinti pakilusią temperatūrą?
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės nepakeičia temperatūrą mažinančių vaistų. Trynimai, vėsinantys kompresai gali tikti tik tuomet, kai vaiko oda yra šilta, rausva. Jei vaikas išblyškęs, jo rankos, kojos šaltos, jokių fizinių kūno temperatūrą mažinančių priemonių negalima naudoti.
Trynimams reikia drėgnos švarios medžiagos skiautės, suvilgytos apie 30°C vandeniu. Tokios pat temperatūros kompresus galima dėti ant kaktos ir ant žastų, blauzdų. Tinka bet kokio švaraus audinio skiautė, kurią galima užvynioti ant minėtų kūno vietų. Kiekvienam žastui ar blauzdai reikia paimti atskirą audinio (tik ne sintetinio!) gabalą, suvilgyti vandeniu, nugręžti ir užvynioti. Vėsinantį kompresą reikia keisti kas 5-10 min. Jokių skysčių su alkoholiu, nepriklausomai nuo jo koncentracijos, naudoti negalima.
Kada duoti temperatūrą mažinančių žolelių arbatos?
Karščiuojančiam vaikui svarbiausia duoti kuo daugiau skysčių, nesvarbu, kokia temperatūrą mažinanti priemonė būtų naudojama. Jeigu karščiuojantis vaikas nevalgo, ne bėda, svarbu, kad jis daug gertų. Gėrimai neturi būti karšti – geriausiai tinka kambario temperatūros.
Temperatūrą mažina liepų žiedų, aviečių stiebelių, aviečių uogų, žemuogių, juodųjų serbentų lapų, čiobrelių, bruknių lapų ir uogų, spanguolių žolelių arbatos. Deja, arbatos nepakeičia temperatūrą mažinančių vaistų.
Kaip ilgai gali užtrukti karščiavimas?
Karščiavimas parodo, kad vaikas serga ir tai, kaip jis sveiksta. Kuo stipresnė imuninė sistema, tuo lengviau ir greičiau ji nugali ligos sukėlėjus.
Dažniausiai karščiavimas užtrunka iki 7 dienų. Bijoti karščiavimo nereikia, reikia bijoti ligos, kurios vienas iš požymių yra karščiavimas. „Numušus“ temperatūrą ligos sukėlėjai dar labiau prisidaugins ir pakenks organizmui. Karščiavimas yra draugas, o ne priešas. Dėl to nereikia stengtis, kad sergančio vaiko temperatūra būtų normali, nes taip organizmui trukdoma gintis nuo ligos sukėlėjų. Karščiuojant organizme pagreitėja medžiagų apykaita, ir dėl to atsiranda didesnis deguonies poreikis. Todėl labai svarbu nuolat vėdinti ligonio kambarį.Vaikas geriausiai jaučiasi, kai kambario temperatūra yra 18-20°C.
Kodėl tas pats virusas vienam vaikui sukelia aukštą temperatūrą, o kitas –vos vos pakarščiuoja?
Taip yra todėl, kad kiekvieno žmogaus organizmas į ligos sukėlėjų skverbimąsi reaguoja skirtingai. Vienas organizmas iš karto į kovą meta visas jėgas, o kitas – pamažu. Be to, kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į pakilusią temperatūrą. Vieni jaučiasi blogai šiek tiek karščiuodami, o kitiems ir aukšta temperatūra nesukelia nepatogumo.
Kaip tinkamai aprengti karščiuojantį vaiką?
Kai organizmas pradeda gaminti šilumą kovai su ligos sukėlėjais, jis dreba, vaiką krečia šaltis. Kol vaikas sako, kad jam šalta, krečia drebulys, jį šiltai apklokite. Kai tik nustoja krėsti šaltis, vaiką nuklokite, aprenkite prakaitą gerai sugeriančiais drabužėliais, kurie būtų jam patogūs ir nešilti, nes turi būti sudaryta galimybė organizmui „atiduoti“ temperatūrą.
Ką daryti, kai karščiuojantis vaikas kelias paras nesituština ir beveik nesišlapina?
Tai rodo, kad vaikui būtina gerti daugiau skysčių, nes jis jų netenka kvėpuodamas, prakaituodamas. Kita, tačiau ne pagrindinė, suretėjusio tuštinimosi priežastis yra ta, kad sergantis vaikas mažiau valgo. Jeigu vaikas žindomas, būtina jį toliau žindyti ir krūtį pasiūlyti dažniau. Jeigu vaikas maitinamas pieno mišiniais, pertraukose tarp jų davimo reikia pasiūlyti atsigerti vandens. Karščiuojančiam vaikui neduokite saldžių gazuotų skysčių. Tinka ne per saldžios džiovintų slyvų, razinų arbatos, tyrelė, pačios slyvos, razinos, nes jose yra daug kalio, kurio prakaituodamas vaikas daug netenka. Karvės pienas, jo produktai (jogurtas, kefyras, rūgpienis, pieno mišiniai) skysčiams nepriklauso, nesvarbu, kad jie yra skysti, tačiau jie yra maisto produktai. Sergančio vaiko apetitas visuomet sumažėja, dėl to jis gali atsisakyti pieno ir jo produktų. Kai tik vaikas gaus daugiau skysčių, jis vėl pradės šlapintis taip, kaip jam įprasta. Kai vaikas nenoriai geria, skysčius, girdykite po kelis gurkšnius (10-20 ml) kas 10-20 min.
Jeigu karščiuojantis vaikas porą parų nepasituštino, bet jam nepučia ir neskauda pilvo, nėra didelės bėdos. Palaukite trečios paros ir tuomet, jei nepasituštins ar atsiras pilvo pūtimas ar skausmai, pastatykite klizmutę.
Į gydytoją nedelsiant kreipkitės, kai:
Karščiuojantis kūdikis yra iki 3 mėn.
3-6 mėn. kūdikio temperatūra pakilo iki 39°C ir daugiau;
Karščiuojantis vaikas vemia arba atsisako gerti skysčius.
Pastebėjote, kad vaikui išdžiūvo burna, išsausėjo lūpos, įdubo akutės (karščiuojančiam kūdikiui įdubo didysis momenėlis), vaikutis mažiau nei įprasta šlapinasi, oda suglebo.
Vaiko temperatūra aukštesnė nei 39,6-40°C.
Karščiuojančiam vaikui atsirado odos bėrimas.
Karščiuojančiam vaikui prasidėjo traukuliai.
Blogėja karščiuojančio vaiko būklė, atsirado jam nebūdingas elgesys.
Vaikas atrodo liguistai suglebęs, bloga bendra išvaizda.
Vaikas keistai elgiasi, mato, girdi nesamus dalykus, kliedi.
Vaikas guli priverstinėje padėtyje arba atlošęs galvą, guli ištempęs sprandą, lenkiant galvą prie krūtinės, jos nepasiekia smakru.
Atsirado lojantis kosulys, stipriai prikimo balsas.
Vaikas kvėpuoja dažnai ir sunkiai, dūsta, atsirado dejuojantis kvėpavimas.
Kvėpuojant virpa nosies sparneliai ar įdumba krūtinės ląsta.
Vaikas verkdamas spiegia.
Vaiką sunku pažadinti – giliai miega, pažadintas nesiorientuoja aplinkoje.
Karščiuojantis vaikas vemia, jam skauda pilvą.
Vaikas skausmingai šlapinasi, šlapimas drumstas arba pakitusios spalvos.
Karščiuoja vaikas, kuris serga širdies, inkstų ligomis, mažakraujyste.
Duodami vaistai nuo temperatūros nepadeda.
Temperatūra 24 val. ar ilgesniam laikui buvo nukritusi, bet vėl pakilo, pablogėjo bendra vaiko būklė.
Vaikas karščiuoja ilgiau nei 5 paras.
Namuose nėra galimybių prižiūrėti ir slaugyti sergantį vaiką.
Pakartotinai pagalbos nedelsiant būtina kreiptis, kai pastebite, kad karčiuojančiojo būklė greitai keičiasi – atsirado naujų ligos požymių, kurių nebuvo tada, kai pirmą kartą kreipėtės pagalbos; karščiuojančiojo būklė nepagerėjo per 2 paras po pirmojo kreipimosi į gydytoją.
Konsultavo doc. A.Vingras
„Mamos žurnalas“
