Vasarą atsipalaiduojame ir pro pirštus pažiūrime į jau penktą šiandien valgomą ledų porciją, ištuštintą bulvių traškučių pakelį ar sūrių riešutų skardinę. Kodėl vaikas vemia vasarą? „Vasara – acetoneminių vėmimų metas“, – sako vaikų gastroenterologai. Ir čia niekuo dėti virusai, bakterijos, nešvarios rankos ar neprinokusios uogos.
Gabijos istorija
Pirmą kartą dėl vėmimo ligoninėje Gabija atsidūrė, kai jai buvo 4 metai. Eilinį vakarą mergaitė pradėjo vemti. Pirmas epizodas tėvų neišgąsdino, bet kai vėmimas įsisiūbavo, nutarė važiuoti į ligoninę. Gabija kaip užsukta vėmė kas 20 minučių. Išvemdavo vandenį ir rehidroną, pasak mamos, – geibo akyse.
Ligoninėje mergaitei prijungė lašinę ir bandė aiškintis vėmimo priežastį. Atliko daug tyrimų, echoskopiją. Tėvai turėjo prisiminti kiekvieną dukros suvalgytą kąsnį. Buvo nutarta, kad kalti – bulvių traškučiai, kurių Gabija tą dieną valgė. Diagnozė – acetoneminis vėmimas.
Kitą kartą ligoninėje Gabija atsidūrė po metų, tas pats ūmiai atsiradęs, atkaklus, pasikartojantis vėmimas kas 20 minučių. Šį kartą, mamos nuomone, kaltas buvo riešutų aliejus, parvežtas lauktuvių iš Graikijos. Su juo šeima tą dieną pagamino maistą.
Trečias kartas – dar po metų, šį kartą acetoneminis vėmimas nuo ledų.
Istorija nesibaigia, Gabija ir toliau kartkartėmis patenka į ligoninę, paskutinį kartą pernai. Tėvai gana griežtai prižiūri mergaitės mitybą, bet vėmimus sukelia net valgykloje valgytas maistas. Gydytojai sako, kad išaugs.
Kad vaikas gali vemti užsikrėtęs žarnyno virusais ar bakterijomis, apsinuodijęs ar persivalgęs, – tarsi savaime aišku, tačiau kodėl jis vemia nuo nedidelio kiekio tam tikro maisto? Ir kaip atskirti, dėl ko kilo vėmimas? Paklausėme gydytojų.
Viduriuoti pavojingiau
Vėmimas vaikystėje yra gana dažnas simptomas, suaugusieji vemia kur kas rečiau. Taip yra dėl to, kad vaikų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams, dirgikliams, ligų sukėlėjams. Vaikai kur kas dažniau patiria vėmimus dėl saulės ar šilumos smūgio. Normalu, kad šeimoje visi valgo tą patį maistą, gyvena tuo pačiu ritmu, o subloguoja tik vaikas.
Pirmoji pagalba vemiant tokia pati, kaip viduriuojant – stengtis atkurti elektrolitų balansą. Nors vaiko vėmimas atrodo bauginančiai, jis nekelia tokio didelio pavojaus dehidratuoti, kaip viduriavimas. Vemiantis vaikas praranda skysčių, tačiau viduriuojantis jų praranda nepalyginamai daugiau.
Įprastai vemiantys vaikai skundžiasi bloga savijauta, pykinimu, silpnumu, galvos svaigimu, gali skaudėti galvą ar pilvą.
Į vėmimą nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes jis gali būti įvairių sudėtingų būklių, tokių kaip, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimas ar smegenų uždegimas, perkaitimas, apendicitas ar kitas „ūmaus pilvo“ susirgimas, šlapimo takų infekcija, požymis.
Vemia nuo… riebalų
Kodėl vaikas vemia? Vienas iš mažiau tėvams žinomų vėmimų – acetoneminis (ketoneminis) vėmimas, kurį dar galima pavadinti vaikystės vėmimu. Vaikystės, nes būdingas mažiems 2–5 metų vaikams, retais atvejais gali tęstis iki 9–13 metų. Liga visai jauna – ją tik 1961 metais aprašė vokiečių medikai.
Tokie vėmimai vargina vaikus, kurie turi genetiškai lemtą riebalų apykaitos sutikimą, kai organizmas nesugeba suskaidyti su maistu gaunamų riebalų. Dėl to organizme kaupiasi tarpiniai riebalų skilimo produktai – ketoninės medžiagos – ir prasideda intoksikacija.
Ketoninės medžiagos dirgina centrinę nervų sistemą bei virškinamąjį traktą, ir prasideda cikliniai gausaus, nevaldomo vėmimo priepuoliai. Kadangi vaikui augant organizmas tvirtėja, vystosi, tobulėja, tai ir acetoneminiai vėmimai ilgainiui baigiasi. Vis dėlto tokiems žmonėms, kuriuos vaikystėje kamavo acetoneminis vėmimas, patariama prisižiūrėti mitybą.
Esant acetoneminiam vėmimui, iš vaiko burnos sklinda stiprus acetono kvapas, kaip vienas iš požymių (kad vėmimas būtent acetoneminis) – atsiradęs silpnumas, vangumas. Kaip mamos sako, – vaikas leipsta akyse. Vangumas atsiranda ne dėl skysčių netekimo (apie ką dažniausiai pagalvotume), o dėl toksinio ketoninių kūnų poveikio centrinei nervų sistemai. Atlikus tyrimus, ketoninių kūnų randama ir šlapime. Beje, dėl ketonų galima išsitirti savarankiškai, vaistinėje parduodamos ketoninių kūnų šlapime nustatymo juostelės. Išsityrę sužinosite, ar gresia acetoneminis vėmimas.
Įtarus, kad vaikui acetoneminis vėmimas, reikėtų važiuoti į priėmimo skyrių, nes jiems reikalinga lašinė, Ir ne tik dėl skysčių bei elektrolitų atkūrimo, bet dar labiau – ketoninėms medžiagoms iš organizmo išplauti.
Pastebėta, kad ketoneminis sindromas dažniau pasireiškia emociškai jautriems, dirgliems, liesiems, greitai pervargstantiems, droviems vaikams. Labiau ši būklė būdinga mergaitėms, nei berniukams (santykiu 11:9).
Acetoneminio sindromo simptomai trumpai:
Pykinimas ir vėmimas
Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
Blyški odos spalva
Silpnumas
Acetono kvapas iš burnos
Galvos svaigimas
Vemia, nors ledus valgė prieš savaitę
Acetoneminiai vėmimai prasideda ne tada, kai vaikas kažko užvalgė „čia ir dabar“. Tai daug sudėtingesnis mechanizmas. Jei vaiko organizmas neskaido riebalų taip, kaip reikia, jame po truputį kaupiasi acetonas. O kai susikaupia kritinis kiekis, prasideda vėmimai. Kai vaikas pradėjo vemti, pagalvokite ne tik apie tai, ką jis valgė vakar ar šiandien, o ir ką valgė pastarąsias 2–3 savaites. Acetoneminiai vėmimai gali pasireikšti praėjus kuriam laikui po gimtadienių, šeimos kelionių „viskas įskaičiuota“, iškylų. Tėvai svarsto, kodėl vaikas vemia, ir negali atsiminti, nes tai buvo jau seniai.
Acetoneminius vėmimus skatina ne tik riebalai, bet ir per daug baltymų turintis maistas, persivalgymas, o ypač badavimas (kurio metu organizmas irgi apnuodijamas ketoninėmis medžiagomis, susidarančiomis vykstant organizmo riebalų skaidymui). Kai vaiko dietoje trūksta vaisių ir daržovių, jam irgi gali pasireikšti acetoneminis vėmimas, nes tada vaikas valgo koncentruotai baltyminį ir riebų maistą. Daržovės su vaisiais yra tarsi riebalų neutralizatoriai.
Vaikas vemia, ką jis suvalgė?
Jeigu vaikui buvo nors vienas acetoneminio vėmimo epizodas, reikėtų riboti šiuos produktus: ledus, bulvių ar kukurūzų traškučius, aliejuje virtas spurgas, grietinėlę, riebius tortus, riebius glaistytus varškės sūrelius, riebų pieną, majonezą, desertinę varškę, sviestą, riebią mėsą, riebų sultinį, paukštienos odą, paštetą, virtą dešrą ir dešrele, chalvą, šokoladą, riešutus.
Vaikų, kenčiančių dėl acetoneminių vėmimų, mityboje turėtų dominuoti lengvai pasisavinami angliavandeniai, nugriebto pieno produktai, šviežios daržovės, vaisiai, liesa mėsa ir liesa žuvis, viso grūdo, neriebios košės.
Konsultavo vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Susiję straipsniai
