Viena dažniausių priežasčių, dėl ko maži vaikai patenka į ligoninės stacionarą, – ūminės žarnyno infekcijos. Nors ligoninių skyriai retai ištuštėja, o jauni tėvai dėl viduriuojančių vaikų patiria daug nerimo, pokalbis su profesoriumi Vaidotu Urbonu buvo šviesus. Vaikų gastroenterologas jau 30 metus stebi „vaikų viduriavimų dinamiką“.
2018 metų rugsėjį į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių buvo įtrauktas skiepas nuo rotaviruso. Per 6 metus jau turėjote pamatyti rezultatą – ar palengvėjo jūsų darbas?
Pokyčiai akivaizdūs. Kolegos latviai, kurie šį skiepą įsivedė keleriais metais anksčiau, pasakojo mums, koks tai proveržis. Jiems net teko uždaryti ligoninės skyrius, kuriuose buvo gydomi rotavirusine infekcija sergantys vaikai. Dabar tai matome savo akimis. Anksčiau ligoninėje gulėdavo daugiausiai sergantys rotavirusine infekcija, o dabar jų – maža dalis, paprastai neskiepyti. Vyrauja norovirusas, nuo kurio skiepų kol kas nėra, taip pat astro-, adenovirusai, COVID-19 virusas, kuris irgi gali sukelti viduriavimą. Manau, finansuoti visiems kūdikiams rotaviruso skiepą buvo viena geriausių valstybės investicijų. Gydyti šiai ligai nereikia brangių vaistų, tačiau apmokėti tėvų nedarbingumui reikėdavo didžiulių lėšų. Natūralistus noriu nuraminti, kad šis skiepas yra vienas saugiausių, tai natūralus susilpnintas virusas, kuris sukelia organizmo atsaką, bet nesukelia ligos. Jokios chemijos, jokių dūrių – vakcina įvedama per burną.
Tiesa, mums Santaros klinikose žarnyno infekcijų skyriaus, kaip latviams, neteko uždaryti, tik sumažinti.
Vaikų gastroenterologu dirbate jau tris dešimtmečius, kokią matote viduriavimų dinamiką?
Kai pradėjau darbą Šakiuose, į ligoninę patekdavo daug vaikų, sergančių dizenterija (šigelioze), salmonelioze, – bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Tai buvo įprastos ligos, pavyzdžiui, per metus gydydavome bent 40 dizenterija užsikėtusių vaikų. Dabar, nors esame trečiojo lygio ligoninė, kur atvežami sunkiau sergantys vaikai iš visos Lietuvos, dizenterijos atvejų nematome metų metais. Salmonelių, kampilobakterijų sukeltos infekcijos irgi tapo retos. Dėl higienos sanitarinio švietimo, bakterinių žarnyno infekcijų stipriai sumažėjo. Vyrauja virusinės žarnyno infekcijos, kurios labai lengvai plinta, jas sunku suvaldyti, tačiau jomis vaikas serga daug lengviau nei bakterinėmis. Nors žarnyno virusų yra daug, ligonių nedaugėja. O labiausiai džiugu, kad jau daug metų nėra vaikų mirtingumo nuo žarnyno infekcijų. Man per visą darbo praktiką neteko susidurti su atveju, kad nuo viduriavimo mirtų vaikas.
Vadinasi, mūsų sveikatos apsaugos sistema veikia gerai. Nustebtumėte, tačiau net puikiai išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, fiksuojamas mažų vaikų mirtingumas nuo nusividuriavimo.
Kaip vaikai patenka į ligoninę – su šeimos gydytojo siuntimais ar atveža išsigandę tėvai?
Didžiausias mūsų kontingentas – vaikai iki metų. Tai jautriausia kategorija, kuriai dėl viduriavimo labai staigiai atsiranda skysčių ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro ir t.t.) stoka. Kuo vyresnis vaikas, tuo sunkiau jam sukelti tokią stiprią dehidrataciją ir elektrolitų balanso sutrikimą. Žinoma, absoliutinti negalima. Gerai prisimenu šeimą, kurioje visi susirgo rotavirusine infekcija: mama, tėtis, 1 ir 2 metų vaikai bei 65 metų močiutė. Visi persirgo lengvai, o močiutė pateko į reanimaciją.
Kuo vaikas mažesnis, tuo viduriavimas tėvus labiau baugina, ir tėvai yra teisūs. Jeigu viduriuoja vaikas iki metų, visada siūlome pasikonsultuoti su gydytoju.
Jeigu visi iškart patrauktų į priimamąjį, kiltų chaosas. Kaip suprasti, kad jau laikas į ligoninę?
Viduriavimas nelygus viduriavimui. Jeigu vaikas paviduriavo 2–3 kartus iki pietų, tiek pat kartų po pietų, bet valgo, geria, žaidžia, jums tikrai nėra reikalo lėkti į priimamąjį. Jeigu vaikas viduriuoja dažnai, pasikeitė jo elgesys, jis nebesišypso, nenori nei gerti, nei valgyti, nežaidžia, sunkiai reaguoja į aplinką, mieguistas, sunku pažadinti, – važiuokite. Viduriuojančio vaiko dehidrataciją didina karščiavimas, nes prakaituodamas vaikas irgi netenka vandens bei elektrolitų. Dar vienas simptomas, kuris rodo dehidrataciją (ir yra signalas važiuoti į ligoninę), – vaikas pradeda labai retai šlapintis. Jei vaikas nesišlapina 5–6 valandas, bet viduriuoja, važiuokite į priėmimo skyrių. Beje, vemiant skysčių netenkama nepalyginamai mažiau nei viduriuojant. Jeigu vaikas tik vemia, bet neviduriuoja, jis vargu, ar dehidratuos.
Kiek dienų ligoninėje gydomas viduriuojantis vaikas? Ką jam darote?
Tik sunkiais atvejais ar kuomet vaikas negali išgerti geriamos rehidracijos tirpalo, skiriama skyčių ir elektrolitų lašinė infuzija į veną. Dauguma atvejų gydome tiesiog girdydami rehidracijos tirpalus, o tai labai nustebina tėvus. Ką, tik toks gydymas? Jūs nieko nedarote, tik duodate sūrų vandenį? Bet reikia žinoti, kad žurnalas „Times“ šį sūrų vandenį pripažino daugiausiai gyvybių išgelbėjusiu medikamentu. Ne antibiotikus, kaip galima būtų pagalvoti, o rehidracijos tirpalą.
Kitas dalykas, kuris gali nustebinti, – nesureikšminame sukėlėjo. Taip, visada atliekami tyrimai, Santaros klinikose diagnostika labai pažangi, sukėlėjas nustatomas molekuliniais metodais, tačiau gydant viduriavimą diagnozės nustatymas nėra labai svarbus. Kodėl? Todėl, kad nustačius virusą gydymas nesikeičia, – ar tai rota-, ar tai norovirusas, vis tiek vaikas bus gydomas vienodai. Jeigu viduriavimą sukėlė bakterija, gydymas kitoks – antibiotikai, bet mes nelinkę iškart jų skirti, nes organizmas pats įveikia sukėlėją ir apsivalo. Antibiotikai gali net užtęsti sveikimą. Jie skiriami, kai būklė sunki.
Vaikai, gydomi nuo žarnyno infekcijų, ligoninėje pabūna vos 2–3 dienas. Vieną dieną dehidratavęs vaikas gali gulėti reanimacijoje, o kitą dieną, kai skysčių balansas atkurtas, jau linksmas bėgioja po palatą, valgo ir žaidžia. Suaugusiųjų gydytojai tuo negali patikėti, vaikų gajumas stulbina.
Kokiu metų laiku skyriuje didžiausias darbymetis?
Žarnyno infekcijų sezoniškumas neabejotinas. Šaltuoju periodu, kuris prasideda gruodžio pabaigoje ir baigiasi kovo viduryje, būna virusinių žarnyno infekcijų pikas. Jis sutampa su gripo sezonu, kartais šios infekcijos susidubliuoja. Vasarą padaugėja bakterinių žarnyno infekcijų, tačiau jų apskritai yra vis mažiau, todėl didelio anšlago vasarą nebūna. Nebent grįžo šeima iš Afrikos ar Azijos, ar užsikrėtė giminės šventėje.
Kalbant apie sanitarinį švietimą, kuris tikrai prisidėjo prie bakterinių žarnyno infekcijų sumažėjimo, reikia priminti, kad lazda turi du galus. Infekcijų mažiau, o autoimuninių ligų ir alergijų – vis daugiau. Tai nėra iki galo įrodyta, tačiau sąsajos akivaizdžios – naikindami bakterijas, mes mažiau treniruojame imunitetą. Siūlau mamoms rasti aukso vidurį, laikantis higienos: ji būtina viešose vietose, ligoninės, mokyklose, kavinėse, žaidimų kambariuose, tačiau namuose nereikia dezinfekuoti žaislų ar durų rankenų.
Kaip slaugyti viduriuojantį vaiką namuose?
Patarčiau namuose turėti geriamosios rehidracijos tirpalo, jų rasite bet kurioje vaistinėje (yra daug rūšių, nebrangūs). Rehidracijos tirpalai yra auksinis standartas gydant viduriavimus. Tirpaluose elektrolitai subalansuoti taip, kad juos ir vandenį organizmas greičiausiai ir lengviausiai pasisavintų. Tai visiškai ne tas pats, kas mineralinis vanduo, sultys, kompotai ar paprastas vanduo. Vandenį viduriuojančiam vaikui galima duoti nebent tada, jei esate miške ir nėra jokio kito pasirinkimo. Vanduo neatkurs elektrolitų, be to, staigiai į organizmą patekęs didelis vandens kiekis sumažina natrio kiekį kraujyje, dėl to gali atsirasti traukuliai. Mineralinis vanduo irgi netinka, nes jame nėra cukraus, o gliukozė pagerina natrio ir kalio pasisavinimą. Jeigu po ranka tik vanduo ar mineralinis, o turite girdyti viduriuojančiam vaikui, tada reikėtų į jį įdėti bent druskos ir cukraus. Tai, kad viduriuojant tinka kokakola, – mitas, jį prieš daug metų paneigė ir patys amerikiečių medikai. Tad geriausia išeitis – paprasti, pigūs geriamosios rehidracijos tirpalo milteliai, kurių galima girdyti kiek nori, nes neįmanoma perdozuoti, kaip, pavyzdžiui, paprasto vandens. Vaikui ūminėje viduriavimo fazėje per keturias valandas reikėtų išgerti 50–100 ml rehidracijos tirpalo kilogramui svorio. Jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų per pirmas keturias valandas sugirdyti nuo 0,5 iki litro rehidracijos tirpalo. Vėliau rehidracijos tirpalo dozė mažinama, priklausomai nuo to, kiek jis viduriuoja, karščiuoja ar vemia. Tokia siekiamybė. Ne visada vaikai nori gerti rehidracijos tirpalą, tada stenkitės su šaukšteliu ar švirkštu sugirdyti po kelis mililitrus, kas keletą minučių. Tai darbas.
Kadangi viduriuodamas vaikas išplauna iš žarnyno ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, viduriuojant rekomenduojami probiotikai.
Reikia suvokti, kad viduriavimas yra organizmo apsigynimo ir savęs gydymo reakcija. Viduriuojant kūnas išplauna bakterijas ir virusus lauk. Štai kodėl griežtai draudžiama duoti viduriavimą stabdančių vaistų, nes jie paralyžiuoja žarnyną ir visas užkratas lieka viduje.
Svarbu stebėti, kokia vaiko būklė, – ar viduriavimai retėja, ar dažnėja, koks šlapimas, kaip pavyksta sugirdyti rehidracijos tirpalą. Dažniausiai to pakanka, kad per 2–3 dienas vaikas pasveiktų. O jeigu būklė neramina, vaikutis mažas, važiuokite drąsiai į priėmimo skyrių.
Jei atvažiavote į priėmimo skyrių, jus nebūtinai guldys į ligoninę. Didelė dalis atvykusių į priėmimo skyrių vaikų paliekami stebėjimo palatoje, kartais nakčiai, kartais – kelioms valandoms, tada išleidžiami namo.
