Prof. Vaidotas Urbonas pataria, kaip padidinti atsparumą ligoms sporabiotikais

Siaučiant įvairiems virusams labai svarbu stiprinti imunitetą. Padėti tai padaryti gali sveika mityba, teigiama emocinė aplinka, kokybiškas miegas, buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas.

Tačiau medikai pabrėžia, jog dabar, gyvenant karantino sąlygomis, kai reikia atidžiai saugoti save ir be reikalo neiti iš namų, svarbu sukurti apsaugą iš vidaus.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės filialo gastroenterologo prof. Vaidoto Urbono, dažnas nėra girdėjęs, jog padidinti atsparumą ligoms gali padėti pasaulinė inovacija – sporabiotikai. Gydytojas atskleidžia, kas tai yra, kodėl sporabiotikai naudingi ir kaip jie padeda stiprinti imunitetą.

Norint sustiprinti imunitetą, būtina skirti didelį dėmesį žarnynui, nes jame yra apie 60 proc. žmogaus imuninių ląstelių, nuo kurių priklauso viso organizmo imunitetas, tikina prof. V. Urbonas. „Žarnyne mikroorganizmų daugiau nei bet kokiose kitose vietose, pavyzdžiui, kvėpavimo takuose, odoje kartu sudėjus. Todėl čia daugiausia ir imuninių ląstelių, kurios sulaiko bakterijų patekimą į organizmą, taip išvengiant kraujo užkrėtimo. Tad norint užtikrinti atsparumą ligoms, pirmiausia reikia pasirūpinti žarnynu. Gerosios bakterijos užtikrina sveiką žarnyno darbą“, – teigia profesorius.

Ne visos gerosios bakterijos padeda vienodai

Gerosios bakterijos – mikroorganizmai, gyvenantys žarnyne ir užtikrinantys organizmo apsaugą nuo infekcinių ir neinfekcinių ligų bei kitų sveikatos sutrikimų. Šios bakterijos gamina įvairias medžiagas, didina organizme jau esančių gerųjų bei mažina blogųjų bakterijų skaičių. Taip pat gerosios bakterijos stimuliuoja imuninių ląstelių dauginimąsi, išskiria prieš infekcijas kovojančias medžiagas. Tačiau ne visos gerosios bakterijos vienodai naudingos mums.

Urbonas tikina, kad norint sukurti apsaugą nuo infekcijų, labai svarbu, jog gaunamos gerosios bakterijos galėtų išgyventi organizme bet kokiomis sąlygomis. Mat skrandžio, tulžies rūgštys gali sunaikinti bakterijas. Taip jos nepasiekia žarnyno ir negali kurti apsaugos.

Sporabiotikai prisitaiko prie nepalankių sąlygų

„Visiems gerai pažįstami probiotikai yra naudingos organizmui gerosios bakterijos. Tačiau daugelis jų neatsparios nepalankiai terpei: skrandžio rūgštims, tulžies druskoms. Šios rūgštys sunaikina bakterijas joms dar nepradėjus savo darbo. Todėl svarbu ieškoti alternatyvų. Tai gali būti sporabiotikai – naujos kartos gerosios bakterijos. Jos padengtos ne cheminiu apvalkalu kaip įprasti probiotikai, o turi natūralią sąvybę pavojingoje bakterijai terpėje virsti spora“, – pataria gastroenterologas.

Sporabiotikai, anot V. Urbono, gali išgyventi net ir nepalankioje aplinkoje. „Patekę į skrandį, kur yra skrandžio rūgštis, sporabiotikai virsta sporomis – pasidengia apvalkalu, kuris apsaugo bakteriją nuo neigiamo aplinkos poveikio. Sporabiotikai unikalūs tuo, kad sporos paviršiuje yra jautrūs sensoriai, kurie, pajutę, kad nukeliavo į tinkamą aplinką, pavyzdžiui, plonąją žarną, „nusimeta“ sporos apvalkalą ir pradeda gyventi, daugintis ir formuoti apsaugą, – pasakoja gydytojas. – Sporabiotikai organizme kovoja su blogosiomis bakterijomis, gali padėti skaidyti glitimą, stiprina imunitetą.“

Šių naujos kartos probiotikų yra mėsoje, žuvyje, bet nėra aišku, kiek valgant šiuos produktus žmogus gauna gerųjų bakterijų. Tikėtina, jog nepakankamai, pastebi medikas.

Vis dėlto, norint, kad ligos nepultų, reikia ne tik gerųjų bakterijų, bet ir vitaminų. Pasak prof. V. Urbono, norint, kad organizmas įgautų daugiau atsparumo ligoms reikia viso vitaminų komplekso.

„Labai svarbi sporabiotikų savybė ta, kad jie gamina vitaminus B2, B6 ir K2.  Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad stipriam imunitetui reikalingi įvairūs vitaminai: A, B, C, D, E, K, todėl jų labai svarbu gauti tiek papildomai vartojant maisto papildus, tiek valgant pilnavertį maistą“, – pataria žymus gastroenterologas.