Vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas
Naujausi tyrimai vis labiau atskleidžia, kad „situacija“ mūsų žarnyne lemia savijautą, energiją, kūno formas, o svarbiausia – atsparumą ligoms ar polinkį jomis sirgti. Žarnyno mikrobiota (mikroorganizmų, gyvenančių žarnyne, visuma) jau vadinama atskiru žmogaus organu, kuris formuojasi vaikystėje.
Ką galėtų padaryti tėvai, kad jų vaikų mikrobiota būtų sveika? Pokalbiui pakvietėme šios srities ekspertą.
Konsultuoja vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas
Pirmąją straipssnio dalį skaitykite ČIA
VAIKAS SĖDA PRIE BENDRO STALO – KAIP PADĖTI MIROBIOTAI
Iki kokio amžiaus susiformuoja vaiko mikrobiota?
Ne veltui išskirtas 1000 dienų laikotarpis, kuris laikomas svarbiausiu žmogaus imuniteto formavimusi. 1000 dienų – tai nėštumas ir pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai. Terminas paimtas daugiau dėl gražaus skaičiaus, nes ir tretieji vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs jo imuninei sistemai. Pirmais 3 metais žmogaus organizmas auga ir vystosi sparčiausiai, to daugiau per žmogaus gyvenimą nebepasikartoja. Natūralu, kad jeigu mes to spartaus augimo metu kažką sutrikdysime, pažeisime, – ar tai būtų maistas, ar aplinka, – tai gali atsiliepti visam žmogaus gyvenimui. Čia tiktų analogija su medžiu: jeigu jį, augantį ir gležną, palenksime ir pririšime, tai jam užaugus galime daryti ką norime, jis ir liks kreivas. Štai dėl ko dabar tokios didelės mokslo investicijos skiriamos tyrinėti būtent tą kritinį 1000 dienų etapą. Pirmieji 3 metai itin svarbūs ir mikrobiotai, nes ji lemia mūsų imuninę sistemą – juk didžiausios imuninių ląstelių sankaupos yra žarnyne.
Laimei, mirkobiota turi savybę atsinaujinti, regeneruotis, net jeigu ir pažeidėme ją. Tik šis procesas labai ilgas. Kaip minėjau, tik per pusę metų cezarinukų mikrobiota supanašėja su gimusių natūraliais takais, tas pats pastebima ir po antibiotikų vartojimo – prireikia pusės metų, kad mikrobiota būtų tokia, kaip prieš gydymą.
Kaip mes, tėvai, galime prisidėti prie jo mikrobiotos stiprinimo, jei vaikas jau nebe žinduklis, o valgo normalų maistą?
Mano patarimas – ganėtinai anksti pradėkite papildomą maitinimą. Europos gastroenterologai jau bene 15 metų rekomenduoja pradėti papildomai maitinti tarp 4 ir 6 mėnesių. Maisto įvairovė irgi treniruoja mikrobiotą. Daugėja duomenų, kad jeigu vėluojama įvedant papildomą maistą, didėja tikimybė, kad vaikas turės alerginių reakcijų ir ligų daugiau, nei tas, kuriam maistas buvo pradėtas įvesti tarp 4 ir 6 mėnesių.
Vyresnės kartos gydytojai puikiai prisimena, kad kūdikiai seniau taip ir buvo maitinami: sultys nuo mėnesio, kiaušinis nuo 3,5 mėnesio, varškė nuo 3 mėnesių ir t.t. Tuomet alergijų buvo kur kas mažiau.
Koks maistas labiausiai tinkamas mikrobiotai?
Nuviliu, tačiau nėra stebuklingo maisto, kuris turėtų didžiulės reikšmės mikrobiotai. Išskirčiau tris kriterijus.
Įvairovė. Labiausiai mikrobiotai tinkamas yra maisto skaidulų turintis maistas, o tai yra daržovės, vaisiai ir grūdai. Bet taip pat žarnyno bakterijoms svarbūs yra ir mėsa, kiaušiniais, žuvys, pieno produktai. Tad prieiname prie pagrindinio atsakymo – ne tiek svarbus kažkoks išskirtinis maisto produktas, kiek svarbi maisto įvairovė.
Ekologiškumas. Nėra esminių skirtumų, kokią košę vaikas mėgsta ir valgys, – grikių, miežių, kviečių.
Užtat labai svarbu, kaip bus užaugintos tos kruopos. Tas pats ir dėl kiaušinių – nesvarbu, ar jie bus vištos, ar putpelės, svarbu, kad jie būtų ekologiški. Ekologiškas maistas turėtų būti mažus vaikus auginančių tėvų prioritetas. Neekologiškame maiste yra didesnis teršalų kiekis, o kiekvienas teršalas kenkia vaiko žarnynui.
Gaminimas namuose. Na, o trečias kriterijus, kurį irgi visi žinome, – namie ruoštas maistas yra tikrai vertingesnis už pirktą. Apie pusfabrikačius išvis nėra ką kalbėti, jų ant vaikų stalo neturėtų būti.
Nerekomenduojamas ir pramoniniu būdu paruoštas kūdikių ar mažų vaikų maistas, kuris išimties būdu galimas nebent kelionėse.
APLINKA, VAISTAI, LIGOS – MIRKOBIOTOS PRIEŠŲ NETRŪKSTA
Pexels.com
Ar tik maistas lemia, kokia bus vaiko žarnyno mikrobiota?
Daugiausiai – maistas, bet šalia rikiuojasi ir nemažai kitų veiksnių.
Aplinka. Aplinka, kvapai, oro tarša – jie irgi turi įtakos mikrobiotai.
Jaunos šeimos, turinčios galimybę rinktis gyvenamąją vietą, turėtų pagalvoti, ar namas nestovės prie judraus kelio, ar aplink nesiraizgys aukštos įtampos elektros laidai. O juk tiek kvartalų kyla tiesiog prie autostradų, ten kuriasi jaunos šeimos, gimdo ir augina vaikus. Žinoma, aplinkos įtaka nebus taip greitai pastebima, ji neturės tokios tiesioginės įtakos, kaip maistas.
Medžiagų stoka. Mikrobiotai įtakos turi tam tikrų medžiagų stoka, pavyzdžiui, kai trūksta vitamino D ar geležies. Dėl šios priežasties kilusius mikrobiotos pokyčius nesunkiai koreguojame tiesiog skirdami trūkstamą elementą.
Vaistai. Didelės reikšmės mikrobiotai turi vaistai. Pirmiausia antibiotikai, ypač, jeigu jie geriami.
Racionaliausia būtų visus antibiotikus skirti leidžiamus, tačiau tai siekiamybė. Labai griežtai pasisakyti šia tema nėra lengva. Sakyti – neskirkime vaikams antibiotikų – būtų kvaila, jie dažnai yra tiesiog būtini.
Antibiotikų problema milžiniška. Pastaruoju metu ji sprendžiama šviečiant gydytojų visuomenę, ir rezultatus matome – pagal antibiotikų suvartojimą Europoje esame tikrai neblogoje vietoje. Pietų Europos šalys suvartoja kur kas daugiau antibiotikų, negu, tarkime, Šiaurės Europos šalys – Skandinavijos šalys, Nyderlandai, Danija. Atitinkamai, pietinėse šalyse bakterijų atsparumas antibiotikams yra net 2–3 kartus didesnis, nei Šiaurės šalyse. Šiaurės šalyse antibiotikų skyrimo reglamentai labai griežti, antibiotikai skiriami išimtinai retai. Ten gyvenantys lietuviai skundžiasi, kad kartais antibiotikai neskiriami tiesiog nepateisinamai. Atrodo, vaikas kovoja su mirtimi reanimacijoje, tačiau jam antibiotikų neskiria. Lazdos perlenkimų medicinoje neturi būti, bet surasti tikrą teisingą sprendimą yra labai sunku. Nėra šimtaprocentinio tyrimo, kuris pasakytų, kad šitam vaikui reikia antibiotiko, o šitam nereikia.
Kita vaistų grupė, kuri turi didelės reikšmės mikrobiotai, – skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai.
Šie vaistai, beje, labai populiarūs, daugybė žmonių juos naudoja nuolatos, jie skiriami ir vaikams. Šie vaistai sumažina skrandžio rūgštingumą, ir kas įvyksta? Skrandyje dalis blogųjų bakterijų dėl rūgštinės terpės teisiog žūsta, o vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, jos lieka gyvos ir dauginasi, po to patenka į žarnyną ir tarpsta ten, išstumdamos gerąsias bakterijas. Atsiranda gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso pokytis, vadinamas disbioze. Kaip gastroenterologas, visa pasisakau pirmiausia už dietą, kurios dažnu atveju ir pakanka, norint sureguliuoti rūgštingumą. Deja, ir gydytojams, ir pacientams patogiau valgyti ką nori ir kartu vartoti vaistus, nei laikytis skirto mitybos plano.
Ligos. Įvairios ligos irgi turi įtakos mikrobiotai, nors čia dažnai būna nebeaišku – ar pirma višta, ar kiaušinis. Pastebime, kad sergančių alerginėmis ligomis vaikų mikrobiota yra pakitusi, tačiau gal vaikas dėl to ir susirgo alergija, nes jo mikrobiota pakitusi? Kita lėtinė liga – nutukimas, – irgi keičia mikrobiotą. Kol kas tyrimai, kaip mikrobiota daro įtaką žmogaus kūno svoriui, yra pradinėse stadijose.
Esame girdėję tyrimą su pelėmis, kuris buvo padarytas prieš 20 metų. Liesai pelei buvo persodinta nutukusios pelės mikrobiota, ir ši nutuko. Tyrimai rodo, kad mikrobiotą tikrai galima koreguoti, gal net išgydyti įvairias ligas, tik dar turime palaukti.
DISBIOZĖ – KAIP GEROSIOS PRALAIMI BLOGOSIOMS
Kai sutrinka gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas, sakoma, kad vaikui disbiozė. O ar galime šią būklę nustatyti patys, be tyrimų? Kokie požymiai?
Disbiozė gali pasireikšti visais simptomais, kurie susiję su žarnynu: viduriavimu, vidurių užkietėjimu, pūtimu, pilvo skausmais, spazmais, raižymu, vėmimu, apetito sutrikimais. O realių aiškių simptomų nėra. Šiuo metu tyrimai dėl disbiozės atliekami retai. Tiesa, prieš 10–15 metų tokie tyrimai buvo atliekami plačiai, tačiau dabar matome tų tyrimų netobulumą. Bėda ta, kad pasaulyje nėra nustatyta aiškių mikrobiotos normų. Tos normos, kurios suskurtos prieš 40 metų (ir kuriomis iki šiol dar vadovaujasi kai kurie medikai), yra netikslios. Štai ateina žmogus, kuris yra visiškai sveikas ir puikiai jaučiasi, o jo išmatose randame mažai bifidobakterijų. Tuo tarpu konsultuojame paliegusį žmogų, o jo žarnyne bifidobakterijų yra kelis kartus daugiau.
Tai, ką mes pamatome, ištyrę mikrobiotą, tėra tik pati ledkalnio viršūnė. Taip, dabar galima ištirti kur kas daugiau bakterijų nei kadaise. Anksčiau buvo tiriamos kelios, dabar galima ištirti kelis šimtus. Bet jei norėtume bent ką suvokti apie to žmogaus mikrobiotos būklę, reikėtų ištirti kelis tūkstančius. Tai kol kas medicinoje yra tamsus miškas. Tokie tyrimai atliekami tik moksliniais tikslais.
Ar pagerina mikrobiotą gerųjų bakterijų vartojimas?
Kai reikia, visada jas skiriu, pavyzdžiui, kai vaikas viduriuoja ar po antibiotikų, ypač jeigu vieną kartą skyrus antibiotikų vaikas viduriavo. Yra pakankamai mokslinių tyrimų, kad vartojant probiotikus viduriavimo trukmė mažėja. Probiotikų gali būti skirta gydant alergijas, kitas ligas, bet apie tai pasako gydytojas.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
