Kūdikiui lėtai auga svoris. Gal kaltas mamos pieno riebumas?

Kai kūdikiui lėtai auga svoris, pirma mintis – mamai trūksta pieno. Iš tikrųjų lėto svorio augimo priežasčių daug, o kartais jas tenka aiškintis medikų konsiliumams, ir… jos taip ir nepaaiškėja.

Konsultuoja  Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.

Kaip apskaičiuoti, kiek priaugo

Pirmąjį mėnesį priaugti gramai tėvams be galo svarbūs. Tai tarsi vaiko kokybės sertifikatas: jei priaugo apie kilogramą, vadinasi, ir kūdikis, ir tėvai – šaunuoliai.

Medikai taip stipriai pirmojo mėnesio priaugtų gramų nesureikšmina. Yra standartas, kuris „tenkina“ (svarbu, kad priaugtų daugiau nei 500 g), o visa kita – tik detalės. Detalėmis prof. Vaidotas Urbonas laiko ir diskusiją – nuo kokio gi atskaitos taško skaičiuoti svorio priaugimą? Ar nuo gimimo svorio, kaip buvo skaičiuojama dešimtmečiais, ar nuo mažiausio svorio, kai naujagimis jo netenka pirmomis dienomis?

Pasak vaikų gastroenterologo, šeimos gydytojams nėra liepta pirmojo mėnesio svorio matuoti nuo žemiausios padalos, nes dažniausiai niekas nebūna užfiksavęs, kiek vaikutis po gimimo suliesėjo. Galima tik spėlioti. Be to, pirmosiomis paromis prarasti 5–10 proc. gimimo svorio kiekvienam naujagimiui bus kitokie. Tas, kuris gimė 5 kg, „numes“ apie 350 g, o tas, kuris gimė 2,5 kg suliesės tik apie 150 g. Todėl dažniausiai skaičiuojamas prieaugis nuo gimimo svorio. „Jei nuo gimimo svorio kūdikis priaugo 500–600 g,gydytojai pasidomi, kaip jis valgo, kaip tuštinasi, tačiau jei vaikutis yra laimingas ir patenkintas, vadinasi, jo toks augimas, lieka stebėti, kaip jam seksis svorio priaugti antrą mėnesį“, – sako gydytojas.

Svarstyklių „burtai“

Sveriant kūdikius, yra visokiausių smulkmenų, vadinamųjų sėkmingų ir nesėkmingų pasvėrimų. Tarkime, pasveriame kūdikį, kuris ką tik pasituštino, pasišlapino ir mama jam užsegė tuščias sauskelnes. Jis svers 100–150 g mažiau, nei prieš keletą minučių su pilnomis sauskelnėmis.

Arba – kūdikį tėvai sveria ant suaugusiųjų svarstyklių (kai pirma pasisveria suaugęs žmogus be kūdikio, o paskui – su kūdikiu). Naminės svarstyklės yra nekalibruotos, jos net pastatytos ant skirtingų plokštumų rodys 300 g daugiau ar mažiau.

Daug informacijos apie svorio augimą suteikia vizualinis vaiko pilnėjimas – per pirmas 2–3 savaites naujagimio veido bruožai darosi švelnesni ir apvalesni, rankutėse, kojytėse mažėja raukšlių. „Jeigu tėvai nepastebi kūdikio pokyčių, labai jaudinasi, ar jis priauginėja svorio, ar ne, tegul eina į polikliniką ir pasveria ne po mėnesio, o po 1 ar 2 savaičių arba įsigyja kūdikių svarstykles. Suaugusiųjų svarstyklės kūdikiams yra per gremėzdiškos“, – sako gydytojas.

Kaip vyksta tyrimas

Lėtai svorio priaugantys kūdikiai patenka į gastroenterologijos skyrius, kur prasideda detektyviniai tyrimai, – kokia gi liesumo priežastis? „Kebliausia, kai mama sako, jog vaikutis valgo normaliai, daug ir dažnai, deja, svoris neauga. Tada kyla klausimas – o kur gi tas pienas dingsta? Arba jis labai blogai pasisavinamas, arba kažkokiu būdu „sudega“ organizme. Priežasčių gali būti daug, o išsiaiškinti tikrąją kartais būna labai nelengva.

Mamos skaičiuoja paprastai: pasvėrėme prieš maitinimą, pasvėrėme po maitinimo, kūdikis ištraukė 200 g pieno.

Žinome, kiek suvalgė, vadinasi, svoris privalo augti. Deja, ne viskas taip paprasta. Yra įvairiausių medžiagų apykaitos sutrikimų, gastroenterologinių ligų, o kartais priežastis būna kuriozinė – mamos pienas per liesas“, – sako prof. Vaidotas Urbonas.

Liesas ir riebus pienas

Temai apie liesą ir riebų mamos pieną docentas turi vaizdingą pavyzdį iš praktikos. Prieš bene 25 metus į priėmimą atvažiavo mama, kurios 9 mėnesių kūdikis valgė itin mažai – tik mamos pieną, tik kelis kartus per dieną ir tik po kelis gurkšnius. Mama apskaičiavo, kad per parą vaikas gauna ne daugiau kaip 500 ml jos pieno. Pagal visus logikos dėsnius, vaikas turėjo būti leisgyvis, bet jis turėjo antsvorio, buvo aktyvus, linksmas ir visai neišsekęs. Gydytojas paklausė buitiškai: „Ar kai nusitraukėte pieną patikrinti, kiek vaikutis išžinda, pienas jums pasirodė liesas, ar nusistovėjo sluoksnis grietinėlės?“ Mama atsakė: „Gydytojau, ten buvo… gryna grietinėlė“. Suintriguotas gydytojas tos mamos pieno nusiuntė į netoliese esančios karvių fermos laboratoriją. Atsakymas apstulbino – mamos pieno riebumas 6,3 proc., kai motinos pieno riebumo vidurkis – 3,8 proc.!Vaikutis valgė ne pieną, o grietinėlę!

„Dabar į fermas pieno nesiunčiame, Vaikų ligoninėje turime aparatą ir ištiriame mamos pieno riebumą, jei vaikučiui lėtai auga svoris. Jei mamos pienas labai liesas (o yra mamų, kurių pieno riebumas nesiekia ir 2 proc.), vaikas gali jo plempti nežinia kiek, bet svoris neaugs. Pasvėrus tokį kūdikį prieš maitinimą ir po jo, visi džiūgaus, kad suvalgyta 250 g, bet vaikutis tą pieną tik išsysios, o svoris nedidės“, – sako vaikų gastroenterologas.

Mamos pieno riebumas priklauso tik nuo jos genetikos, o ne suvalgyto maisto ar pačios mamos riebumo.

Gydytojas jokiu būdu neragina mamų ieškoti karvidžių ar pieninių ir tirtis savo pieno. To nereikia, jei vaiko svoris normaliai auga. Pieno riebumo tyrimas – išimtis, kai reikia surasti priežastį, kodėl vaikas nepriauga svorio.

Atpylinėjimas trukdo augti

Logiška, kad atpylinėjantis kūdikis priaugs mažiau svorio, nes suvalgyto maisto jo organizmas nepasisavina, o išmeta lauk. „Lengvas, kūdikiškas atpylinėjimas po valgio, kai išteka keli gurkšniai, yra norma iki 6–12 mėnesių. Tačiau dažnas ir gausus atpylinėjimas yra patologija, tokiam kūdikiui reikia padėti. Jei mama patvirtina formulę „pirmo mėnesio kūdikis valgo-atpila-nepriauga svorio“, galima įtarti ligą – prievarčio stenozę – kai suvalgytas maistas negali patekti į žarnyną. Toks kūdikis tiesiog badauja: jis pavalgo, atpila ir vėl nori valgyti. Kita atpylinėjimo priežastis gali būti alergija, kai kūdikis noriai valgo, bet išmeta maistą atgal, nes organizmas jo netoleruoja. Atpylinėti kūdikis gali net dėl šlapimo takų uždegimų ar smegenų auglių.

Patarimas – stebėti vaiko svorį, bendrąją būklę, padėti mažiau atpilti (leisti atsirūgti). Jeigu atpylinėjantis kūdikis linksmas, aktyvus, jam augant atpylinėjimai pradeda retėti ir mažėti, viskas gerai. Tačiau jei atpylinėjantis vaikutis vangus, liūdnas, o ypač – jei atpylinėjimai ne retėja, o dažnėja (tarkime, iki 2–3 mėnesių po truputį retėjo, o paskui vėl pradėjo dažnėti), reikia ieškoti pagalbos. Aktyviai tiriame vaikus, kuriems atpilant maisto patenka į kvėpavimo takus ir išsivysto plaučių uždegimas“, – sako gydytojas.

Atpylinėjančių kūdikių būdavo visais laikais, senovėje žmonės suprato, kad atpilančiam vaikui reikia duoti tirštesnio maisto, tad kūdikiams duodavo ne pieną, o virdavo putrą. Dabar virti putros nereikia, nes yra mišinėlių, skirtų atpylinėjantiems kūdikiams. Jie praturtinti skaidulinėmis medžiagomis, tad tirštesni.

O gal liesas iš prigimties…

Kad ir kiek lėto svorio augimo priežasčių, pati dažniausia jų – genetika. Pasak dr. Vaidoto Urbono, kartais visi tyrimai idealūs, o vaikučio svoris nepakankamas. Tada lieka tik klausti tėvų, kaip jie augo vaikystėje. Dabartinis tėvų svoris neturi reikšmės, nes, buvę liesi vaikystėje, jie dabar gali net turėti antsvorio.

Jei vaiko svoris genetiškai užprogramuotas augti lėtai, jis vis tiek turi augti proporcingai – po truputį, bet vis didėti pagal žemiausią procentilę. Jeigu vaikas augo normaliai ir staiga sustojo, – jau kita kalba, reikia ieškoti sutrikimo.

„Aš labai parašyčiau, kad tėvai užsirašytų savo vaiko ūgį ir svorį, nes tai labai padeda mums, kai tokie vaikai atvažiuoja tirtis. Tėvai neprisimena, kiek jų vaikas svėrė, būdamas mėnesio, pusmečio ar metų“, – sako gydytojas.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“