Visi savo vaiką mylintys tėvai turėtų kablelį dėti po žodžio „atlikti“. Nors sveikatos pažymas į darželius ir mokyklas leido pristatyti iki gruodžio, gydytojai siūlo nelaukti, nes kartais pradelsti mėnesiai gali kainuoti ilgą gydymą.
Apie tai, kodėl taip svarbu laiku vaikui patikrinti sveikatą ir kodėl ne visada pakanka poliklinikoje atliekamų tyrimų, kalbamės su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Rasa Isevičiene.
Kaip gydytojai vertina sprendimą sveikatos patikrą nukelti net 4 mėnesiams?
Nuo senų laikų likęs įsivaizdavimas, kad vaikas savaime yra sveikas, – jam nieko nepritrūks, nesvarbu, kaip jį prižiūrime ir maitiname, – mat jo organizmas moka pasiimti tai, kas jam reikalinga. Galbūt, kai augome mes, buvo galima taip samprotauti. Juk mūsų saldumynai buvo uogos ar agurkai su medumi.
Dabartiniai vaikai tiesiog užkimšti saldumynais ir nesveiku maistu, jiems viskas ranka pasiekiama, jie nė nebejaučia tikro alkio jausmo, o kartu dingsta organizmo pojūtis, ko jam tikrai reikia. Taip, vaiko organizmas yra nuostabus, jis tikrai pasiima viską, ko reikia, iš maisto, tik… kaip jis tai padarys, jeigu tiesiog negauna reikalingų medžiagų? Juk valgo ne vaisius ir daržoves, o saldumynus ir greitą maistą.
Tad jau kelerius metus pastebime tendenciją – vaikams trūksta elementarių maisto medžiagų, vitaminų, mineralų.
Galima būtų pasakyti – kas čia blogo keliais mėnesiais vėliau sužinoti, kad vaikui kažko trūksta? Deja, kalbant apie vaikus, galioja kita taisyklė nei mums, suaugusiesiems. Kai mums kažko trūksta, mes pavartojame papildų ar sureguliuojame mitybą, ir trūkumą papildome. Jokių pasekmių. Vaikui kiekvieną kiekvieną dieną, kai organizmui kažko trūksta, lėtinama vystymosi raida.
Ar vaiko sveikatai įvertinti pakanka „pilno kraujo tyrimo“, kuris atliekamas poliklinikose?
Sąvoka „pilnas kraujas“ reiškia bendrąjį kraujo tyrimą, mes, gydytojai, dar sakome – bendras kraujo vaizdas. Iš šio tyrimo, deja, negalime pasakyti, kad viskas vaikui yra gerai. Taip, iš šio tyrimo mes sužinome apie trombocitus, leukocitus, eritrocitus, hemoglobiną. Tačiau kol nėra labai rimtų pakitimų, šie parametrai gali būti visiškai geri, ir vaikas gauna pažymą – sveikas. Tyrimai, kuriuos siūlome atlikti privačioje laboratorijoje, yra daug platesni ir parodo būkles dar iki ligos.
Jau vien ko vertas geležies atsargų tyrimas. Įsivaizdavimas, kad hemoglobinas užtikrintai parodys geležies stoką, jau pasenęs. Kartais, net esant geram hemoglobinui, geležies atsargų vaikui trūksta, ir jo organizmas kvėpuos nepakankamai. Geležies atsargų trūkumą padeda nustatyti feritino tyrimas.
Apie geležį mes, gydytojai, galėtume kalbėti ir kalbėti, nes ji, vaikui augant, labai svarbi. Juk geležis tiesiogiai susijusi su deguonies pernešimu į audinius. Jeigu jos trūksta, ląstelės negauna užtektinai deguonies ir negali sklandžiai vystytis, gali atsirasti negrįžtamų pakitimų, kurių nebekompensuosime jokiais preparatais.
Deja, bent 30 procentų mano mažųjų pacientų geležies trūksta.
Kokius dar tyrimus patartumėte atlikti vaikui prieš mokslo metus?
Šių dienų vaikams svarbu atlikti ir vitaminų tyrimus. Jų valstybė neapmoka, o juk būtent šie tyrimai tėvams suteiktų gaires, kaip keisti vaiko mitybą, kokių papildų pasiūlyti. Itin svarbus vaikams yra vitaminas D, nes jis jungiasi prie beveik visų organizmo ląstelių, turi nepaprastai didelę svarbą vaiko vystymuisi. Sužinojus, kad vaikui šio vitamino trūksta, tereikia skirti vitamino D papildomai, ir po kurio laiko pakartoti tyrimą.
Kitų vitaminų gal ir nebus būtina atlikti kas metus, kaip sakome, – ir kartas per visą vaikystę jau bus gerai. Galbūt pamatysime, kad vaikui nieko netrūksta, tada tyrimą pakartosite po kelerių metų. Jeigu tyrimas parodys, kad kažko trūksta, galėsite vaikui padėti.
Beje, kartais tėvai sveikatos patikras atlieka labai anksti – dar gegužės mėnesį. To nepatartume, nes per vasarą kartais įvyksta didieji augimo šuoliai. Ne kartą girdėjome kuriozų, kaip mokykloje pagal pateiktas sveikatos pažymas mokytojai suskirsto vaikų sėdėjimą suoluose, ir tie „mažyliai“, kuriems buvo skirti mažieji stalai, į juos nebetelpa.
Kokius vitaminus ir mikroelementus išskirtumėte, kaip labiausiai svarbius vaikui?
Svarbiausi, kaip sakiau, geležis ir vitaminas D, dar rekomenduojama ištirti folinės rūgšties ir vitamino B12 kiekį.
Tuomet rikiuotųsi mikroelementai – magnis, kalcis, kalis, natris.
Mūsų laboratorijoje tėvai gauna nemokamą pirminę šeimos gydytojo tyrimų rezultatų interpretaciją – gali konsultuotis telefonu arba, jei reikia, ir ateiti į konsultaciją gyvai. Šeimos gydytojas išsamiai paaiškins, ką koks tyrimo parametras rodo, ir į ką reiktų atkreipti dėmesį.
Vaikų savijautą svarbu stebėti per didžiuosius augimo šuolius. Šių šuolių ribos plačios, tėvai patys pamatys, kai jų vaikas staiga styptelės per metus keliolika centimetrų. Tuomet tikrai verta padaryti jam išsamų kraujo tyrimą.
Ir, žinoma, nedelsiant siūlyčiau tokius tyrimus atlikti, jeigu matote, kad vaikas greičiau pavargsta, atrodo vangesnis ar prastos nuotaikos.
Galiu pasidalinti savo patirtimi – būdama paauglė, pradėjau jausti be galo didelį nuovargį, širdies permušimus. Gydytojai tik traukė pečiais. O vėliau paaiškėjo, kad man labai trūksta kalio. Jo trūkumą protarpiais pajaučiu iki šiol, bet jau žinau, kas man yra, – vos pajuntu didesnį nuovargį, pavartoju kalio, ir viskas stojasi į savo vietas. Patikėkite, jausmas, kai gauni medžiagos, kurios trūksta organizmui, tai tarsi kas atitrauktų užuolaidas ir įleistų į kambarį šviesos – vėl pasidarai gyvas ir laimingas. O kiek yra tokių vaikų, kurie blogai jaučiasi, bet taip ir nežino, kodėl, ir negauna pagalbos.
Nebent priekaištų – tu tinginys, todėl blogai mokaisi.
Ar pastebite daug užleistų atvejų, kai kraujo tyrimas parodo, jog vaikui kažko labai trūksta?
Žinoma, nes yra vienas niuansas – vaikai nemoka papasakoti, kaip jaučiasi. Jie nesugeba išvardinti skundų, negali atskirti, kas yra gera savijauta, o kas yra bloga. Jie gali tapti irzlūs, vangūs, mieguisti, abejingi, pikti – bet taip ir nepasakys, kad tiesiog blogai jaučiasi, jaučia silpnumą ar kitus simptomus.
Todėl vaikus reikia stebėti, ir ne tik tada, kai jie vieni namie, bet ir kitų vaikų kontekste. Ar vaikas su bendraamžiais žaidžia vienodu tempu ir pavargsta kartu su jais, ar pirmas pasitraukia iš žaidimo, nes pritrūko jėgų? Daug pasako vaiko miego poreikis. Ar vaikui pakanka tiek miego, kaip anksčiau, ar tapo mieguistas, ryte sunkiai keliasi, vakare anksti užmiega, nori prigulti dieną? Stebėkite ir mokslo rezultatus. Gal iki šiol gerai besimokęs, dabar vos spėja su kitais, nesupranta. Barti ir pykti – paskutinis jūsų žingsnis, o pirmasis – padaryti kraujo tyrimą, nes gal vaikas tiesiog nebepajėgia mokytis, nes jam kažko trūksta.
Būna, tėvams sakau – jūsų vaikui didžiulė geležies stoka, juk jis turėtų blogiau mokytis, blogai jaustis. O tėvai atsako – jam viskas gerai, mes nieko nepastebėjome. Kartais tėvai dėl lėtos vaiko raidos kaltina genetiką ar sunkų gimdymą, o vaikui paprasčiausiai trūksta geležies, ką visai nesunku būtų ištirti ir skubiai gydyti.
Beje, nors sveikatos pažymų pristatymo terminas atidėtas, tėvai turėtų pagalvoti, kad po vasaros dalis mažųjų bus užsikrėtę kirminais, o helmintozė gali pabloginti mokslo metų startą – vaikas greičiau pavargs, jaus bendrą organizmo silpnumą, atsiras alergijos požymių (kai kurios kirmėlės įjautrina organizmą).
Tad užbaigčiau mūsų laboratorijos šūkiu – brangiausias yra laiku neatliktas tyrimas. Tad raginčiau nedelsti ir patikrinti vaikų sveikatą dar prieš naujuosius mokslo metus.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
