Išbertas? Matyt, ne to užvalgė. Šis mitas apie atopinį dermatitą – tik vienas iš daugybės

Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorė gydytoja vaikų alergologė Odilija Rudzevičienė

Šis mitas apie atopinį dermatitą – tik vienas iš daugybės. Nenuostabu – juk vaikų, sergančių atopiniu dermatitu (sutrumpintai AD) buvo visuomet, todėl ir pasenusių žinių vis dar yra.

Pokalbiui pakvietėme Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorę gydytoją vaikų alergologę Odiliją Rudzevičienę. Įdomiausia apie sveikatos problemas kalbinti tuos specialistus, kurie ne tik rašo mokslinius darbus, bet ir kasdien mato ligonius, skiria gydymą.

Profesore, jau 20 metų dirbate šioje srityje, kas naujo AD pasaulyje?

Atopinis dermatitas – nesunkiai nustatoma liga, ir anksčiau mes gana greitai galėdavome ją diagnozuoti. Tačiau dabar gerokai lengviau galime nustatyti, kas sukėlė ligą – maisto ar įkvepiami alergenai (ir kokie) ar kitos priežastys. Reikia nepamiršti, kad net trečdalis AD atvejų nėra susiję su alergija. Kai vaikui nustatomas AD, tėvai deda lygybės ženklą su alergija – tai vienas iš gajausių mitų apie AD. Taip, 60–70 proc. kūdikių, kurie serga AD, maisto alergenai gali paūminti būklę, bet likusiam trečdaliui alergenai neturės įtakos.

Didžiausios XXI amžiaus naujienos AD srityje, kurias pabrėžiu ir savo studentams, yra dvi:

Pirma: Atsirado naujos kartos nehormoninių kremų, skirtų gydyti lengvo ir vidutinio sunkumo AD. Jų veiksmingumas praktiškai prilygsta hormoniniams tepalams, tačiau nėra šalutinio poveikio, jie neplonina odos, yra saugūs (hormoninius tepalus skiriame, kai AD yra vidutinio sunkumo arba sunkus).

Antra: Gydant AD pasiekiamas geresnis rezultatas, kai tepant gydomuoju kremu kasdien ir pasiekus odos būklės pagerėjimą, nenutraukiamas tepimas ir toliau tepama palaikomuoju režimu (bėrimai tepami 2 kartus per savaitę ilgą laiką, priklausomai nuo ligos sunkumo 2, 6 ar net 12 mėnesių ir ilgiau).

Tyrimai parodė, kad dažniausiai beriamų vietų sutepimas gydomuoju kremu 2 kartus per savaitę net 4-8 kartus sumažina atkritimo pavojų.

Gal pastebėjote, kad bėgant metams keičiasi alergenai, kurie įjautrina mūsų vaikus?

kiaušiniai

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Neseniai atliktas didžiulės apimties tyrimas patvirtino, ką žinojome ir anksčiau – kad lietuvių vaikai labiausiai alergiški šiam trejetui:

  1. Pienas
  2. Kiaušiniai
  3. Kviečiai

Tačiau yra ir pokyčių – vis dažniau vaikus alergizuoja mūsų kraštams nebūdingi alergenai, pavyzdžiui, sezamo sėklos. Alergija sezamo sėkloms paplitusi Prancūzijoje, kur šios sėklytės beriamos ant kepinių, pas mus ji nebuvo stebima, o dabar konsultuoju vis daugiau vaikų, alergiškų sezamo sėkloms. Taigi, naujų maisto produktų atsiradimas maisto rinkoje skatina naujos alergijos atsiradimą.

Kiek laiko užtrunka gydymas, kai vaikui nustatomas AD?

Tėvai turi žinoti, kad AD yra lėtinė liga. Jos neįmanoma išgydyti, galima tik suvaldyti: palengvinti paūmėjimus bei prailginti remisijas. Iki 7 metų net du trečdaliai vaikų, sergančių AD, ligą išauga. Neįmanoma tėvams pasakyti termino, kiek laiko prireiks  gydymui, nes viskas priklauso nuo ligos formos, sunkumo. Tai liga, kurią gydant būtinas tėvų ir gydytojų bendravimas, nes būklė labai keičiasi. AD būdingos bangos ir atoslūgiai, o tą bangavimą dažnai sunku numatyti.

Regis, pasiekta remisija, ir staiga be jokios priežasties – staigus paūmėjimas.

Būtent tas AD bangavimas ir sukelia tėvų nerimą – kai paūmėjimas užsitęsia, tėvai galvoja: o gal gydytojas ne taip gydo, gal skyrė ne tuos vaistus? Dažnai būna sutapimas, kad tėvai kreipiasi į kitą mediką ar netradicinės medicinos atstovus, o tuo metu AD ateina bangos atoslūgis – remisija.

Lietuvių vaikai labiausiai alergiški pienui ir kiaušiniams

Viena pagrindinių baimių, susijusių su AD – kad nuo hormoninių tepalų vaiko oda suplonės, o nuo hormonų, patekusių į organizmą, sutriks endokrininė sistema. Ar tiesa?

Jau minėjau, kad ne visada prireikia hormoninių kremų, o jeigu jų reikia, preparatas parenkamas pagal formos sunkumą, vaiko amžių, kasdien jie tepami trumpais kursais, vėliau tepimas retinamas. Labiausiai gydymui trukdo chaotiškas hormoninių tepalų vartojimas, kai tėvai, pamatę staigų pagerėjimą, nustoja tepti arba tepa per retai. Tada gali įvykti vadinamoji rikošeto reakcija – staigus odos būklės pablogėjimas.

Baimės, kad hormoniniai tepalai, skirti gydyti AD, pažeis endokrininę sistemą – nepagrįstos. Jie veikia vietiškai, į kraują nepatenka.

Ar esate konsultavusi vaikų, kuriuos neteisingai parinktas emolientas ne pagydė, o nugydė?

Mamos klausia – ar atopiškai odai drėkinti tinka natūralus sviestmedžio (taukmedžio) sviestas, natūralūs aliejai, šiaip riebūs kremai? Žinoma, gali tikti ir jie, tačiau visada saugiau kliautis specialiai AD odai pritaikytomis priemonėmis, jau vien dėl to, kad jos yra ištirtos. Be to, jose yra sudėtinių dalių, skatinančių normalią epidermio funkciją. Oda turi savybę įsijautrinti, tad ilgai naudojant vieną ir tą pačią priemonę, oda gali tapti alergiška kokiais nors jos sudėtinei daliai. Tuomet gydytojas patars priemonę pakeisti kita arba pakaitalioti kelias.

Emolientų kiekiai, kuriuos reikia sunaudoti sergant AD, priklauso nuo odos ploto, pažeidimo lygio, tepimo dažnumo, bet vidutiniškai skaičiuojama, kad kūdikiui ir mažam vaikui reikia apie 250 g emoliento savaitei, o vyresniam vaikui ar paaugliui – 400–500 g. Odą tepti reikia nuo 2 iki 4–6 kartų per dieną ir net dažniau, priklausomai nuo odos būklės.

Pasiekus remisiją, vis tiek reikia tepti odą bent 2 kartus per dieną, nors ji atrodo visiškai sveika.

Kas sunkiausia auginant vaiką, sergantį AD?

Sunkiausia ne išimti kokį nors maisto produktą iš vaiko mitybos ar eliminuoti kitokius alergenus, bet pripratinti vaiką nuolatos teptis odą.

Jūsų patarimai tėvams, susilaukusiems vaikučio, sergančio AD?

tėčio vaidmuo

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Jų būtų du.

Pirmasis – neišsigąskite. Taip, liga neišgydoma, bet šiuolaikinė medicina vaikui tikrai gali padėti. Atliekami tyrimai, kurių dėka galima eliminuoti alergenus, skiriami pažangūs vaistai, apie kokius prieš 25 metus net nesvajojome.

Antras patarimas – kreiptis į gydytoją kuo anksčiau, kol liga dar neįsibėgėjo.

Kai vaikas pradedamas gydyti anksti, ligos eiga būna daug lengvesnė. Deja, būna, kad tėveliai, pamatę AD požymius, praranda daug laiko, nes ilgai stebi (gal praeis), mama bando pati reguliuoti savo mitybą (jei žindo), tepa vaikutį pačių pasirinktomis priemonėmis.

Tyrimai parodė, kad kuo sunkesnė AD eiga, tuo dažniau vėliau vaikai suserga alerginėmis kvėpavimo organų ligomis (astma, rinitu).

Ačiū už patarimus.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši − = 4

Kitos temos: