Išsausėjusi, šerpetojanti, pleiskanojanti oda, varginantis niežėjimas ir skausmas – tai lėtinės uždegiminės odos ligos – atopinio dermatito – simptomai. Apie ją pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojai dermatovenerologai Ieva Turskė ir Žygimantas Vaičys.
Atopinis dermatitas – dažna liga, kankinanti maždaug kas dešimtą žmogų. Įprastai ši liga pasireiškia gana anksti – dažniausiai ja serga vaikai iki dvejų metų. Vaikui augant ir tinkamai gydant, ligos požymiai dažniausiai pranyksta. Vyresniems nei 30 metų amžiaus žmonėms ji pasireiškia itin retai.
Žygimanto Vaičio teigimu, atopinio dermatito išsivystymą dažniausiai nulemia genai ir paveldimumas. Jos riziką didina šaltas ir sausas klimatas, žema vidutinė metinė temperatūra bei maža metinė saulės spinduliuotės dozė. Kartais nustatomos šios ligos sąsajos su alerginiu rinitu, konjunktyvitu, astma, maisto alergija.
Pasak Ievos Turskės, atopinio dermatito išsivystymui turi įtakos įgimti barjerinio odos sluoksnio defektai (susilpnėjęs epidermio barjeras) ir sutrikęs įgimtas imunitetas.
Nors vis dar neretai manoma, kad nuo atopiniu dermatitu sergančio žmogaus galima užsikrėsti, svarbu žinoti, jog ši liga nėra užkrečiama.
Kaip atpažinti atopinį dermatitą
Ieva Turskė sako, kad patiems pacientams atpažinti atopinį dermatitą gali būti sudėtinga, nes jo simptomai skirtingo amžiaus žmonėms skiriasi. Kūdikiams ir mažiems vaikams būdingi paraudę, šlapiuojantys, šašuoti bėrimai, dažniausiai pasireiškiantys veido srityje, kaklo zonoje, galvos plaukuotoje dalyje, tiesiamuosiuose kūno paviršiuose. Vyresniems vaikams ir suaugusiems daugiausiai beria lenkiamuosius kūno paviršius (pakinklių, alkūnių linkius, riešus, plaštakas ir pan.). Visais atvejais oda būna sausa, šerpetojanti, pleiskanojanti, labai niežtinti, kartais netgi skausminga. Bėrimų eiga – lėtinė, dažnai pasikartojanti. Ligos paūmėjimo metu galimas didesnis bėrimų paplitimas – neretai pažeidžiama ir viso kūno oda. Dėl nevalingo kasymosi naktimis gali sutrikti miego kokybė.
Kaip gydomas atopinis dermatitas
Pasak specialistų, diagnozuojant šią ligą visuomet stengiamasi išsiaiškinti, ar šeimoje yra sergančių astma, alerginiu rinitu, konjunktyvitu, kitomis odos ligomis. Esant neefektyviam gydymui ir įtariant alergijas, tikslingas alergologinis ištyrimas.
Atopiniam dermatitui būdingi atoslūgiai ir paūmėjimai. Šios ligos kamuojamo paciento odos būklę gali pabloginti šaltas ir sausas oras, staigūs temperatūros pokyčiai, taip pat emocinis stresas. Gydytojai dermatologai sako, jog norint sukontroliuoti atopinį dermatitą, būtina reguliariai konsultuotis su specialistais, kurie, įvertinę simptomus, pasiūlys tinkamiausią odos priežiūrą ir gydymą.
Ieva Turskė pabrėžia, jog ši liga – lėtinė ir nors ji gali išnykti savaime, tačiau pasitaiko, kad atopinis dermatitas lydi žmogų visą gyvenimą. Todėl, pasak gydytojos, labai svarbu išmokti kontroliuoti šią ligą ir valdyti jos paūmėjimus. Atopinio dermatito gydymas dažniausiai yra kompleksinis – jo metu naudojami medicininiai drėkinamieji kremai (emolientai), palaikantys odos apsauginį barjerą, taip pat odos antiseptikai, vaistai, mažinantys odos uždegimą, infekciją.
„Kalbant apie emolientų vartojimą, rekomenduojama vartoti medicininius, vaistinėse parduodamus emolientus, be kvapų, dažų, su mažai konservantų. Pagrindinis jų vartojimo principas – esant šaltam orui, reikėtų tepti riebesnius, tepalo pavidalo emolientus, esant šiltesniam orui – skystesnius emolientus kremo pavidalu“, – pataria Žygimantas Vaičys.
Kai emolientai nepadeda, gydymas kombinuojamas su fototerapija (ultravioletinė spinduliuotė), tepami vietiniai kortikosteroidų, kalcineurino inhibitorių vaistai, sunkesniems atvejams gydyti gali būti pasitelkiama biologinė terapija.
Pasak Žygimanto Vaičio, tėvai dažnai bando nustatyti ligos priežastį atlikdami įvairius alergijos tyrimus, kurie turi mažai klinikinės prasmės. Gavus teigiamą odos dūrio ar odos lopo testo rezultatą, dažniausiai jis neturi jokios sąsajos su atopinio dermatito paūmėjimu. „Dažnai tėvai esant teigiamiems alergenų tyrimams savarankiškai apriboja savo vaikų dietą, o tai gali būti labai pavojinga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad plataus spektro mikroflora žarnyne, labai priklausanti nuo vartojamų maisto produktų ir mitybos režimo, mažina atopinio dermatito išsivystymo riziką“, – pabrėžia gydytojas dermatologas.
Kas gresia nesigydant
Sirgdamas atopiniu dermatitu žmogus dažnai kasosi niežtinčias vietas, todėl jose gali atsirasti įtrūkimų, o vėliau ir žaizdelių, padidinančių įvairių infekcijų bei ligų riziką. Žygimantas Vaičys įspėja, kad šios ligos negydant, bėrimai gali plisti viso kūno odoje, išsivystyti bakterinės infekcijos (įprastai sukeltos auksinio stafilokoko), virusinės ligos (herpes simplex, užkrečiamieji moliuskai, karpos), sutrikti miegas, gyvenimo kokybė, esant ilgalaikiam uždegimui – pakisti odos struktūra.
„Jeigu pastebėjote pirmuosius galimus atopinio dermatito požymius, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris skirs gydymą ir padės sustabdyti ligos progresavimą“, – pataria specialistai.
Atopinio dermatito profilaktika
Pasak Ž. Vaičio, pagrindinė šios ligos profilaktika – emolientų naudojimas bent du kartus per dieną. Mokslinių tyrimų duomenimis, pradėjus tepti emolientais vaikus iki 3 savaičių amžiaus, atopinio dermatito atsiradimo rizika per 6 mėnesius sumažėja net 50 procentų. Emolientai įprastai veikia odoje apie 3–6 val., todėl svarbi pastovi odos priežiūra.
Pajutus, kad oda yra sausa ir šerpetojanti, rekomenduojama prausimuisi nenaudoti muilų su pridėtiniais kvapikliais – vietoj jų geriau rinktis prausiklius sausai, atopiškai kūno odai, maudytis drungname (iki 35 laipsnių) vandenyje, trumpai ir ne dažniau nei kartą per dieną. Taip pat reikėtų palaikyti rekomenduojamą vitamino D kiekį, kartais saikingai (iki 20 min.) pabūti saulėje, stengtis mažinti streso lygį, vengti ligos paūmėjimą sukeliančių alergenų.
