Pixabay.com
Vaikų odos gydytojų kabinetai dažniausiai varstomi dėl atopinio dermatito. Šia liga vaikystėje serga daugybė žmonių. Pastebimas ligos sezoniškumas – ji paūmėja rudenį ir pavasarį.
Visos šeimos reikalas
Atopinis dermatitas pažeidžia dažno kūdikio odą. Tėvai mato odos pokyčius – ji raudonuoja, šerpetoja, pleiskanoja, paburksta. Vaikas dėl tokios odos labai kenčia, nes uždegimo pažeistas vietas niežti. Mažas vaikas nemoka papasakoti savo pojūčių, susivaldyti nuo kasymosi. Sutrinka vaiko (ir tėvų) miegas, nukasytas vietas skauda, nes kasydamasis vaikas odą nudrasko.
Tėvams tenka nueiti ilgą kelią, kol atrandamas alergenas, pritaikomas gydymas, o visa šeima išmoksta vaikučio odą tinkamai prižiūrėti. Kova su atopiniu dermatitu tampa gyvenimo būdu, šeima turi laikytis bendrų taisyklių.
Serga šeštadalis vaikų
Pasak gydytojos alergologės klinikinės imunologės Aušros Astrauskaitės, pasaulyje atopiniu dermatitu serga 5–20 proc. vaikų, Lietuvoje atopinio dermatito simptomų turi apie 17 proc. vaikų. „Niežėjimas yra labiausiai varginantis atopinio dermatito simptomas. Jis gali būti nuo nežymaus, kai pasikasoma tik truputį, iki itin stipraus, kai vaikas negali užmigti naktimis, o norėdamas niežulio atsikratyti drasko odą iki žaizdų, save žaloja, kad skausmas neutralizuotų niežulį. Nemiga trunka ne vieną naktį ar kelias, ji gali tęstis mėnesius ar metus. Pamenu atvejį, kai labai sunkia atopinio dermatito forma sirgęs pacientas, atsigulęs į ligoninę, kur jam pagerėjo, miegodavo ištisomis paromis“, – pasakoja gydytoja.
Dažnas atopinio dermatito palydovas – prasta šeimos psichologinė būsena, net depresija. „Jei sunkia forma serga kūdikis ar mažas vaikas, psichologinį diskomfortą ir stresą patiria visa šeima. Tėvai pervargsta, nes paeiliui budi šalia vaiko naktimis, kad jis nesidraskytų“, – komentuoja A. Astrauskaitė.
Pagalbos būdų daugėja
Atopinio dermatito gydymas yra daugiakomponentis: alergeno pašalinimas, provokuojančių veiksnių vengimas, barjerinės odos funkcijos atkūrimas, uždegimo slopinimas ir ligonio bei jo šeimos mokymas, psichoterapija. Nuo 2020 m. vasaros Lietuvoje jau taikoma ir biologinė terapija, kuri kompensuojama, kai nepadeda prieš tai taikytas gydymas, bet kol kas tik suaugusiems pacientams. Šiuos vaistus galima skirti ir vaikams nuo 6 iki 18 metų, bet jiems jie šiuo metu dar nėra kompensuojami.
Atopiniu dermatitu sergančio vaiko šeimoms gydytojai pataria domėtis gydymo galimybėmis, naujovėmis, įdėti pastangų, ieškoti alternatyvų. Ir nors greitų pasveikimo receptų nėra, tačiau būtina neprarasti tikėjimo, kad viskas bus gerai. Nuosekliai laikantis gydymo plano, pagerėjimo epizodai ilgėja.
Kaip išgyventi su „popierine“ oda
Atopiniu dermatitu sergančio vaiko šeima gauna instrukciją, ko vengti, kokius emoljentus ir vaistus naudoti. Atmintinių ir brošiūrų (juolab straipsnių internete) apie atopinį dermatitą gausu. Mes priminsime 4 pagrindines taisykles.
Pirma. Drėkinimas ir maitinimas būtinas. Sergančių atopiniu dermatitu vaikų odelė yra sausa ir pažeista. Ji tarsi rėtis, todėl iš jos greičiau pasišalina drėgmė, ir pro mikroįtrūkimus iš išorės lengviau patenka mikroorganizmai, sukeliantys sunkius uždegiminius procesus. Tad tokią odą reikia nuolatos prižiūrėti specialiomis priemonėmis (emolientais), net ir tada, kai ligos požymiai nuslopinti. Emolientai – tai tepalai, kremai ar losjonai, kurie maitina, drėkina, minkština, apsaugo odą ir atkuria jos elastingumą. Paprastai jie neturi kvapų, parabenų ar kitų odą dirginančių sudėtinių dalių.
Emolientų naudojimą būtina tęsti tiek, kiek skyrė gydytojas. Odos būklei pagerėjus, jokiu būdu nereikėtų nutraukti jų vartojimo, bet palikti tai, kaip papildomą ir kasdienę odos priežiūrą. Norint pasiekti geriausio rezultato, oda tinkamai turi būti prižiūrima ne pripuolamai, o nuolatos.
Įrodyta, kad nuolatinis tepimas emolientais atitolina atopinio dermatito paūmėjimus ir juos palengvina. Tepalų, gydant atopinį dermatitą, sunaudojama tikrai daug – juk visą kūnelį tenka tepti vidutiniškai 4 kartus per dieną (nuo 2 iki 4–8 kartų ir net dažniau, priklausomai nuo odos būklės). Dar dažniau reikėtų patepti labiausiai išsausėjusias, suragėjusias vietas: alkūnes, keliukus, padukus. Emolientų prireiks kūdikiui iki 250 g per savaitę, vaikui – iki 500 g per savaitę.
Antra. Nesigriebkite hormoninių tepalų. Nepasitarę su gydytoju, vaiko išsausėjusios, uždegimiškos odos netepkite tepalais su hormonais. Prie hormoninių tepalų oda pripranta, dėl to jų efektyvumas mažėja. Hormoniniai tepalai – tik gaisro gesinimo priemonė. Dabar gydytojai gali skirti efektyvių, naujos kartos nehormoninių tepalų su molekuliniu deguonimi, kurie mažina uždegiminius procesus odoje ir yra skirti lengvo ir vidutinio sunkumo atopinei odai. Vartojant naujosios kartos emolientus paraudimas, pleiskanojimas, niežulys nurimsta. Jų veiksmingumas praktiškai prilygsta pirmos ir antros grupės hormoniniams tepalams, tačiau juos tepant oda prie jų nepripranta, nėra šalutinio poveikio odai – išplonėjimo. Hormoniniai tepalai skiriami gydytojų, atsižvelgiant į atopinio dermatito sunkumo laipsnį.
Pixabay.com
Trečia. Atidžiau su vandeniu. Anksčiau sergantį atopiniu dermatitu vaiką buvo patariama maudyti kartą per savaitę. Dabar laikomasi nuomonės, kad maudymosi dažnumas nėra svarbus, jei oda po maudynių ištepama odai prižiūrėti skirtais emolientais, laikantis 3 minučių taisyklės. Vanduo atopinei odai turi teigiamą poveikį, nes pašalina prakaitą, kuris didina niežulį, pašalina negyvas odos daleles, šašus, bakterijas.
Europos ekspertai rekomenduoja atopiniu dermatitu sergantį vaiką maudyti maždaug 3 kartus per savaitę. Vonios vanduo turi būti drungnas (27–30ºC). Siekiant išvengti odos dehidratacijos, maudyti reikia trumpai (apie 5 min.), o paskutinėmis maudymo minutėmis naudoti vonios aliejų. Emolientai turi būti tepami iškart po vonios (ne vėliau nei 3 minutės po maudymo), prieš tai švelniai nusausinus odą, kad ji dar būtų šiek tiek drėgna. Neleiskite vandeniui nudžiūti ant odos, nes tai sukels niežėjimą. Išbertą vaiką maudyti galima.
Ketvirta. Venkite niežulį keliančių situacijų. Kaip jau minėjome, sausą, atopinę odą niežti. Niežėjimas užeina priepuoliais. Niežėjimas paūmėja, kai vaikas sušyla, prakaituoja, sušlampa, yra pervargęs. Tad reikia, kiek įmanoma, vengti tokių situacijų. Dažnai niežti naktimis. Jau kelių savaičių kūdikis tiksliai nagučiais suranda niežtinčią vietą ir ją drasko. Atopiniu dermatitu sergantiems vaikams nakčiai galima užmauti medvilnines pirštines, kad nenudraskytų odos. Reikia atidžiai rinktis patalynę (geriau balta, negu marga), pižamas, apatinius drabužius. Kartais patariama net natūralaus pluošto drabužėlius, kurie liečiasi prie kūno, daug kartų perskalbti, suminkštinti. Mokykite vaiką kuo mažiau odą liesti be reikalo. Trumpai kirpkite vaiko nagus, dažniau išvalykite panages.
Dažniausios vaikų atopinį dermatitą provokuojančios situacijos: stresas, kontaktas su nepažįstamais augintiniais, maudymasis chloruotame vandenyje, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, maisto alergenai, ypač karvių pienas ir vištų kiaušiniai, namų dulkių erkės, įkvepiami alergenai.
