Gydytoja dermatovenerologė Jurgina Ūselienė
Mikrobiotos tema dabar mokslo viršūnėje – rašome apie žarnyno, makšties, burnos bakterijų visumą. Tyrimai ir atradimai mikrobiotos srityje labai spartūs ir keičia nusistovėjusius medicinos standartus tiesiog kasdien. Šiandien pokalbiui pakvietėme gydytoją dermatologę, kuri papasakos apie odos mikrobiotą.
Gydytoja dermatovenerologė Jurgina Ūselienė
Apie odos mikrobiotą dar mažai kalbama. Papasakokite, kas tai?
Odos mikrobiota – tai gyvų mikoorganizmų visuma, kurią lemia odos temperatūra, kūno vieta, odos paviršiuje esančios medžiagos, kuriomis bakterijos maitinasi. Odos paviršiuje gyvenantys mikroorganizmai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, lyties, vietos, kurioje gyvena, klimato, mitybos ir net patiriamo streso.
Žarnyno mikrobiota yra unikali, kaip ir pirštų antspaudai, o kaip odos?
Taip, odos irgi. Iš tiesų odos mikrobiota – tarsi pirštų antspaudai, tačiau, priklausomai nuo žmogų veikiančių aplinkybių, ji gali šiek tiek kisti. Pavyzdžiui, vienos šeimos narių rankų mikrobiota yra labai panaši ir pagal tai galima atskirti, ar jie gyvena kartu, yra vienos šeimos nariai. Jei namuose apsigyvena naujas žmogus, jo mikrobiota daro įtaką kitų namų gyventojų mikrobiotai. Labai įdomus dalykas apie augintinius – jų pėdučių mikrobiota yra panaši į jų šeimininkų rankų mikrobiotą.
Ar odos mikrobiota paveldima?
Mikrobiota nėra paveldima, tačiau gimę kūdikiai užsikrečia mikroorganizmais nuo su jais būnančių žmonių. Be to, mes esame genetiškai panašūs į savo tėvus, todėl oda, kaip mikroorganizmų mitybinė terpė, yra panaši į tėvų. Augant vaikų oda keičiasi, pavyzdžiui, paauglystėje padidėja sebumo (odos riebalų) kiekis ir paaugliai vėl užsikrečia mikroorganizmais nuo su jais kartu gyvenančių žmonių.
Kas labiausiai lemia odos bakterijų harmoniją – amžius, maistas ligos, antibitoikai?
Mikrobiotai įtaką daro daugybė dalykų: amžius, lytis, etniškumas, vaistai, traumos, stresas, gyvenimo būdas, mityba, odos pH, alkoholio vartojimas, ultravioletiniai spinduliai. Pavyzdžiui, pasikeitus odos pH ir temperatūrai, gali atsirasti disbiozė – tai yra pastebima, kai žmogus serga ir karščiuoja ar vartoja vaistus. Tada išberia, paūmėja rožinė, aknė, atopinis dermatitas, pasikeičia kūno kvapas.
Odos mikroorganizmus veikia ir metų laikai, pavyzdžiui, vasarą kaktoje padaugėja malassezia grybelių.
Oda, kaip mitybinė terpė, keičiasi su amžiumi – dėl to keičiasi ir odos mikroorganizmų sudėtis. Vyrų ir moterų odos mikrobiota skirtinga, pavyzdžiui, ant vyrų odos randama daugiau malassezia grybelių nei ant moterų. Be to, nustatyta, kad moterų rankų mikrobiota yra panašesnė į jų telefonų mikrobiotą, lyginant su vyrais. Taip pat ant moterų plaštakų odos randama daugiau laktobacilų, negu ant vyrų rankų odos.
Antibiotikai daro didelę įtaką odos mikrobiotai. Net dažnas antibakterinio muilo naudojimas gali paskatinti patogeninių bakterijų atsiradimą, o štai alkoholiniai rankų dezinfektantai tokio poveikio neturi.
Odos mikroorganizmų sudėtis gali keistis, priklausomai nuo mūsų gyvenamosios vietos, – tyrimai rodo, kad JAV miestų Niujorko ir Kolorado gyventojų mikrobiota skiriasi. Pietų Amerikos džiunglėse gyvena Yamomamių gentis, kuri neturi aknės bakterijų ir neserga akne.
Žinoma, kad produktai, turintys stiprių konservantų ar sintetinių medžiagų, gali keisti odos mikrobiotą. Puikus pavyzdys – sintetiniai ir medvilniniai drabužiai. Ne veltui mes pacientams rekomenduojame dėvėti natūralaus pluošto drabužius – intensyviai sportuojančių žmonių rūbuose iš poliesterio veisiasi mikrokokai, o medvilniniuose – ne.
Kas išduoda, kad odos mikrobiotai reikia pagalbos?
Pexels.com
Odos sausumas, perštėjimas, niežėjimas, paraudimas, spuogeliai, pleiskanos, net pasikeitęs kūno kvapas rodo, kad reikėtų skirti dėmesio odai – daugiau ilsėtis, sveikiau maitintis ir naudoti tinkamas odos priežiūros priemones.
Kai odos mikrobiota sutrinka, odoje sumažėja gerųjų odos bakterijų, kurios apsaugo odą nuo blogųjų bakterijų išvešėjimo, ramina, saugo nuo grybelių, nuo žalingo aplinkos poveikio. Ilgainiui gali atsirasti odos ligos arba paūmėti esančios lėtinės odos ligos. Be to, odos mikrofloros sutrikimas neigiamai veikia ir mūsų imuninę sistemą.
Fermentuoti maisto produktai, ypač raugintos daržovės, probiotiniai gėrimai ir probiotinė kosmetika yra naudingi mūsų odai. Odos mikroflora priklauso nuo maisto medžiagų, kurias gauna iš odos, be to, yra nustatytas odos ryšys su žarnyno mikroflora.
Papasakokite apie naujos kartos odos priežiūros priemones, kurios praturtintos probiotikais?
Tokios odos priežiūros priemonės ne tik drėkina, maitina, ramina ir atstato odos pH, bet ir skatina gerųjų odos bakterijų dauginimąsi. Yra žinoma, kad odos disbiozė būdinga atopiniam dermatitui. Sergant atopiniu dermatitu, paūmėjimo metu padaugėja auksinio stafilokoko ir gali prireikti gydymo antibiotikais. Dažnas emolientų su probiotikais ar prebiotikais tepimas ne tik palengvina paūmėjimą, bet ir veikia profilaktiškai prieš patogeninių mikroorganizmų, tokių kaip auksinis stafilokokas, dauginimąsi. Laktobacilos, bifidobakterijos, nitrobakterijos saugo nuo grybelių, auksinio stafilokoko, atkuria odos vientisumą, gerina odos barjerą ir didina stangrumą, veikia prieš fotosenėjimą. Prebiotikai, pavyzdžiui, sacharidai, glicerinas, laktosukrozė, ir kiti esantys kosmetikos priemonėse, maitina mūsų odos gerąsias bakterijas.
Kokiu amžiaus tarpsniu odos mikrobiota labiausiai pažeidžiama?
Odos mikrobiota labiausiai pažeidžiama naujagimystės ir kūdikystės metu, kai ji tik formuojasi ir pati oda yra plonesnė, jautresnė. Mūsų kūno mikroorganizmų visuma jautresnė pokyčiams ir pereinamaisiais laikotarpiais – paauglystės, nėštumo, žindymo, menopauzės.
Pirmas šešias savaites naujagimių odos pH yra labiau rūgštinis – pH 5,1. Skiriasi berniukų ir mergaičių varškinio dangalo sudėtis, dėl to lyčių mikrobiota skiriasi nuo gimimo. Naujagimių mikrobiota priklauso ir nuo gimdymo būdo – po cezario pjūvio odos mikrofora panaši į mamos pilvo odos, gimusių natūraliai – į vaginos mikroflorą. Yra nuomonių, kad po cezario pjūvio gimusių vaikų mikrobiota daro neigiamą įtaką jų imunitetui. Maždaug per 6 savaites nuo gimimo ir natūraliai, ir po cezario operacijos gimusių kūdikių odos mikroflora suvienodėja.
Kūdikiui augant, odoje mažėja streptokokų ir stafilokokų, didėja mikroorganizmų įvairovė. Vaikams būdinga didesnė mikroorganizmų įvairovė negu suaugusiesiems, o štai paauglių mikrobiota po truputį panašėja į suaugusiųjų, ir mikroorganizmų įvairovė tampa mažesnė negu ikimokyklinukų.
Šiuo metu dar trūksta tikslių duomenų apie nėščiųjų ir žindančiųjų odos mikrobiotos pokyčius. Yra žinoma, kad nėščiųjų odos mikrobiota pasikeičia dėl hormonų daromos įtakos. Daugiau duomenų yra apie vaginos ir burnos mikrofloros pokyčius – nėštumo metu sumažėja vaginos mikrobiotos įvairovė, ji pasidaro atsparesnė aplinkos poveikiui, vaginoje padaugėja laktobacilų, be to, vaginos mikrobiota keičiasi didėjant nėštumui. Nustatyta, kad estrogenai padidina imlumą candida mieliagrybių infekcijai, jų padaugėja odoje, burnoje, makštyje.
Kitas labai įdomus dalykas – mamos pieno mikrobiota. Pienas nėra sterilus. Skiriasi net priešpienio ir pieno mikrobiotos sudėtis. Šie mikroorganizmai padeda formuotis kūdikio burnos, žarnyno ir odos mikrobiotai. Taip pat jau žinoma, kad buvusių nutukusių nėščiųjų piene randama daugiau auksinio stafilokoko ir mažiau laktobacilų nei normalaus svorio nėštukių. Manoma, kad tai gali lemti polinkį sirgti atopiniu dermatitu ar žarnyno ligomis.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
