Pastaraisiais metais daug kalbama apie tai, kokios svarbios žmogui gerosios bakterijos. Bet ką daryti, jei vaikas nė į burną neima rūgpienio, nenori gerti kefyro ir kitų raugintų pieno produktų, kuriuose tų gerųjų bakterijų gausu? Apie raugintus kopūstus jau nekalbame…
Kaip gauti pakankamai gerųjų bakterijų su maistu, jei vaiko valgiaraštį sudaro blynai, makaronai, dešrelės, sumuštiniai ir bulvytės? Jei vaikas visiškai nevalgo ne tik raugintų produktų, bet ir daržovių apskritai?
Konsultuoja dietistė Vaida Kurpienė, sulieknek.lt, vaikumityba.lt
Gerųjų bakterijų organizme bus daugiau, jei maitinsimės sveikiau
Gerųjų bakterijų mūsų organizme daugėja ne tik tiesiogine prasme jas suvalgant. Jei vaikai nenori rūgpienio, – tai ne problema. Kai kas negali valgyti pieno produktų dėl alergijos ar rėmens. Dabar pastebima, kad rėmuo vargina net mažus vaikus, ko anksčiau beveik nebūdavo.
Tas pats dėl raugintų kopūstų, agurkų – kiek mažas vaikas gali jų suvalgyti? Skonis intensyvus, raugintuose produktuose daug druskos. Ji būtina organizmui, bet perteklius – kenkia. Taigi raugintų produktų irgi reikia valgyti ribotai, geriau dažniau, bet po mažiau.
Gerųjų bakterijų pakanka, kai maitinamės produktais, turinčiais daug skaidulų, nes skaidulos – gerųjų bakterijų maistas. Skaidulų yra tik augaliniame maiste. O mūsų organizmas gerąsias bakterijas pasigamina pats, tik jas reikia tinkamai pamaitinti.
Ką daryti kai vaikai nevalgo daržovių ir kito augalinio maisto? Keisti savo elgesį. Gera naujiena, kad ir kiek metų vaikui, – situacija pataisoma visada. Yra įvairių metodikų, kaip vaikus įpratinti valgyti daržoves.
Pradėti verta ne nuo vaikų, o nuo tėvų. Ir net ne nuo veiksmų, o nuo supratimo, kad svarbu ne tik, kad vaikas būtų sotus, o tai, kad valgytų vertingai. Iš karto viso raciono pakeitimas sukeltų daug streso, o to galima išvengti. Pagalvokite, nuo ko galėtumėte pradėti įvesti dažniau augalinio maisto: nuo grūdų ar nuo daržovių? Vaisiuose skaidulų yra nedidelis kiekis, be to, dažniausiai vaikai dėl jų saldumo ir taip juos mielai valgo.
Antras žingsnis – sudaryti mitybos režimą, kad tarp valgymų būtų 2–4 val. tarpai. Juk atėjus valgymo laikui vaikas nors šiek tiek turi būti alkanas. Jei tarpuose geriamos sultys, kad ir natūralios, kompotai, valgomi užkandžiai, tai natūralu, kad sotus vaikas gali nenorėti daržovių.
Jei vaikas alkanas, siūlyčiau kaip pirmą patiekalą duoti daržovių, o paskui – mėsos, žuvies ar kito karšto patiekalo. Jei vaikas išvis nevalgo daržovių, pradėkime nuo mažų kiekių, kad ir poros gabalėlių, o vėliau pamažu kiekius didinkime. Radikaliai per porą dienų pakeitus mitybą, vaikas ne tik emociškai, bet ir fiziškai gali pasijusti blogai, jam gali pūsti pilvą, užkietėti viduriai ir pan. Bakterijų, kurios skaido tą šviežią augalinį maistą, yra per mažai. Nes jos ilgą laiką negavo tirpių skaidulų, t.y. savo maisto, ir jų kiekis sumažėjo. Gerų bakterijų veikimą ir kiekį organizme reikia užkurti. Galime įsivaizduoti, kad bakterijų veikimas kaip laužas. Jei prikrausi rąstų ir įmesi degtuką nieko nebus – degtukas užges ir laužas nedegs. Reikia po truputį dėti pakuras, kad ugnis įsidegtų, o vėliau jau ir dideli rastai gali įsiliepsnoti. Taip ir dėl mikrobiotos – reikia po truputį atkurti gerųjų bakterijų kiekį. Tam reikia nuoseklumo ir kantrybės.
Vaiko ir paauglio racioną per savaitę turi sudaryti skirtingi produktai. Tik taip organizmas gaus visų reikalingų medžiagų – vitaminų, mineralų, antioksidantų, skaidulų ir gerųjų angliavandenių. Pavyzdžiui: penkis pusryčius iš eilės virkime skirtingus grūdus, penkias dienas iš eilės užkandžiams duokime 5 skirtingų rūšių riešutų ar sėklų, 2–3 patiekalus per savaitę gaminkime iš skirtingų ankštinių daržovių: avinžirnių, lęšių ar pupelių, desertui pirkime skirtingų vaisių – ir jau 18 skirtingų produktų, o dar iki daržovių – morkų, kopūstų, paprikų ir kitų – net nepriėjome! O jų per dieną bent du kartus turėtų būti.
Beje, kalbant apie pusryčius, kvietys, apdorotas skirtingai, gali organizmui duoti didesnę ar mažesnę naudą. Pavyzdžiui, perlinių kruopų košė turi kur kas daugiau vertingų medžiagų ir skaidulų nei greitai pasisavinama manų kruopų košė, kuri įprastai dar ir saldinama.
Kada reikia vartoti gerųjų bakterijų papildomai
Bakterijos yra neatskiriama mūsų organizmo dalis. Nors taip sakyti galbūt yra ne visai tikslu, nes bakterijos – tai atskiri organizmai. Jos gyvena ne tik žarnyne, bet ir visame kūne, todėl tiksliau jas vadinti mikrobiota. Sveikame organizme turi būti gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas. Nuo mikrobiotos priklauso kur kas daugiau, negu tik sėkmingas maisto virškinimas. Mikrobiota stipriai lemia žmogaus imunitetą, medžiagų pasisavinimą, energingumą, net nuotaiką ir svorį.
Kai gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas sutrinka, pavyzdžiui, jei vaikas ilgai viduriavo, jam laikėsi aukšta temperatūra, po antibiotikų kurso, gydytojai jam gali rekomenduoti vartoti papildomai gerųjų bakterijų. Kad organizmas greičiau atsistatytų, jam reikia padėti. Tai laikinas etapas, kol bakterijų balansas bus atkurtas, ir organizmas vėl galės tinkamai suvirškinti maistą, pasisavindamas iš jo visas naudingas medžiagas. Turime pasirūpinti, kad bakterijos greičiau daugintųsi ir atsikurtų po ligos.
Beje, teigiama, kad kiekvienas antibiotikų vartojimas mažina bakterijų, esančių organizme, spektrą. Tad antibiotikai gelbsti mūsų gyvybes, bet vartoti juos reikia atsakingai.
Bakterijų balansas gali sutrikti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl rėmens ir kitų ligų. Sveiko žmogaus gerųjų bakterijų būklę palaiko suderinta mityba. Atminkime, kad kuo labiau maistą apdorojame termiškai, tuo labiau mažėja skaidulų kiekis, ir gerosios bakterijos gauna mažiau maisto.
Gerosios bakterijos nemėgsta sterilios švaros
Ne veltui sakoma, kad kaime augantys vaikai, išvengę sterilios aplinkos, yra labiau užsigrūdinę, atsparesni ligoms. Kaime vaikas paėmė ant žemės nukritusį obuolį, jį patrynė į šoną ir valgo. Nuskynė vyšnią nuo šakos ar žemuogę iš miško – ir nebėga jų plauti. Tokiomis sąlygomis augančio vaiko žarnyne yra platesnis gerųjų bakterijų spektras negu augančio sterilioje aplinkoje. Vaikai turi būti gamtoje, braidyti po pelkes, grįžti namo susipurvinę. Aš juokauju, jei mano vaikai grįžo namo purvini, – tai smagiai pažaidė.
Ar vaisių valgyti kasdien?
Tarkime, vaikas visai nevalgo daržovių, bet mėgsta vaisius. Ar to pakanka sveikai mitybai? Vaikams patinka viskas, kas saldu. Vaisiuose yra šiek tiek skaidulų, bet jie turi ir daug cukrų, tad daržovės vertingiau nei vaisiai. Vaisius tikrai vaikams galima ir verta valgyti, bet ne kilogramais. Ypač gerai vaisiai suplanuotam užkandžiui ar pasportavus. Po baseino ar kito sportinio būrelio įdėkite vaikams ne sausainių, o obuolį ar bananą. Vaisiuose yra skysčių, antioksidantų, be to, jie suteikia greitos energijos – tai palanku sveikatai.
Ar vaikams reikia papildomų skaidulų?
Suaugusieji kartais vartoja maistines skaidulas, kurios parduodamos kaip papildai. Vaikams jų vartoti negalima. Jei vaiko organizmas gaus didelį kiekį skaidulų, jis gali dehidratuoti, gali sutrikti mineralų pusiausvyra, organizmas blogiau pasisavins geležį, kalcį, magnį, cinką. Išimtis – jei rekomendavo gydytojas. Gali būti situacijų, kada jos reikalingos.
Nepakenks, kai gamindami šeimai įdėsite šaukštą avižų sėlenų į varškės apkepą ar blynus, kaip rišamąją medžiagą.
Pradėti dabar ir po truputį
Jūsų vaikas nevalgo daržovių… Valgo menkavertį maistą… Jo racionas siauras… Ką daryti? Nėra geresnės dienos pradėti maitintis sveikiau už šiandieną. Pradėkite nuo labai mažų žingsnelių. Jei vaikas pusryčiams valgydavo tik saldintą jogurtą, naivu tikėtis, kad iškart pereis prie košių. Bet jei nors vieną dieną per savaitę pusryčiams suvalgys košę, – jau geriau negu buvo. Kitą savaitę gal suvalgys du, ir pamažu pakeisite pusryčius į sveikesnius.
Jei vaikas iš viso nevalgė daržovių, o dabar suvalgo 50 gramų per dieną, – irgi žingsnelis į priekį. Galbūt po kurio laiko jau suvalgys 100 gramų. Svarbiausia išsikelti užduotis, kurios jums atrodo įgyvendinamos. Geriau išsikelti realią užduotį, kurią atlikti bus nesudėtinga, nes tai suteikia motyvacijos eiti toliau.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
