Saulės Sielos Studija
Kodėl rugsėjis – nepalankus imunitetui? Iš pirmo žvilgsnio, šis teiginys atrodo nelogiškas, nes kaip tik rugsėjo mėnesį vaikai būna atsivalgę šviežio derliaus, gerai pailsėję per vasarą, gavę užtektinai vitamino D.
Tačiau imunitetas nėra tik vitaminai.
Faktas, kad būtent rugsėjo mėnesį daug vaikų pradeda sirguliuoti, įrodo, kokie sudėtingi procesai lemia atsparumą ligoms. Rugsėjo ligų statistiką padidina adaptacija. Jeigu vaikas pirmą kartą išleidžiamas į kolektyvą, jis susiduria su galybe jam dar nepažįstamų sukėlėjų. Tam iš anksto pasiruošia darželio debiutantų tėvai, kurie žino, kad jų laukia „dvi dienos darželyje, dvi savaitės namuose“. Tačiau rugsėjį labiau serga ir darželio ar mokyklos senbuviai. Kuo tai paaiškinti? Vaiko imuninė sistema labai stipriai susijusi su emocine. O rugsėjo mėnesį visi be išimties vaikai, kurie išeina į darželius ir mokyklas, patiria stresą, nes keičiasi dienos režimas, mityba, o kur dar jaudulys dėl užduotėlių (vasarą juk nereikėjo nieko daryti).
3 dažniausiai tėvų užduodami klausimai
- Kiek truks laikotarpis, kai vaikas labiau pažeidžiamas? Šis laikotarpis gali užtrukti nuo kelių savaičių iki 6 mėnesių. Pusė metų – jau kraštutinumas, bet reikia susitaikyti, kad bus ir tokių vaikų, kurie sirguliuos iki pat kito pavasario.
- Kaip vaiko kūnas gali reaguoti į adaptaciją? Vaikams tai pasireiškia miego, virškinimo ir neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, tikais, verksmingumu, šlapinimusi į lovą, regresuojančiu elgesiu (dažniau prašosi paimamas ant rankų ir panešiojamas).
- Kokiems vaikams ligos kibs labiau? Adaptacijos laikotarpiu įvairių sveikatos sutrikimų dažniau pasitaiko jautriems vaikams. Jiems labiau kimba ir virusinės ligos, nes streso paliestas organizmas sunkiau ginasi nuo svetimų sukėlėjų.
„Lengvai šaltėjančio vandens“ efektas
Kad imuninė sistema rugsėjį nepatirtų šalto dušo, reikia vaiką pamažu pratinti prie sąlygų, kurios jo laukia. Tėvai sakys, ir bus teisūs, kad daugybės dalykų neįmanoma surežisuoti. Juk specialiai nesukursi vaikui nepalankių emocinių situacijų, nepaprašysi, kad į namus ateitų auklėtoja ir pabartų. Tačiau yra dalykų, kuriuos galime padaryti, pavyzdžiui, likus savaitei ar dviem iki rugsėjo 1-osios vaiko miegą ir mitybą pritaikyti prie darželio ar mokyklos grafiko – rytą anksčiau pažadinti, paankstinti pietų laiką, nes daugumoje mokyklų pradinukai pietauja apie 11–11.30 val.
Liūdnas pilvas
Šią sąvoką vartoja vaikų gastroenterologai, kurie rugsėjo mėnesį dirba pasiraitoję rankoves. Vaikai, kurių adaptacija sunkesnė, būna labiau sudirgę, liūdnesni. Mūsų smegenys tampriai susijusios su virškinimo sistema. Stresas pablogina fizinę vaiko būklę, o viena iš pirmųjų nukenčia virškinimo sistema.
Atsiranda įvairiausių jos veiklos sutrikimų, kurie būdingi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kuriems tenka, pavyzdžiui, pakeisti darbą ir priprasti naujame kolektyve. Adaptacijos periodu gali dingti apetitas arba atsirasti neadekvatus noras valgyti, skrandis ima „nevirškinti“, „suka“ pilvą, jį skauda. Ir visai nesvarbu, ar patyrėme ilgalaikį ar trumpalaikį stresą, visi virškinimo organai į jį reaguoja.
Gali vėl kilti klausimas – kaip „užgrūdinti“ vaiko virškinamąjį traktą? Medikai pataria 2 savaites iki pokyčio, susijusio su mityba ir nepažintais mikrobais, – tai atostogos, kelionės, išleidimas į darželį ar mokyklą – duoti vaikui gerųjų bakterijų. Gerosios bakterijos stiprina ne tik žarnyną, bet ir imunitetą.
Ar duoti rugsėjį papildų
Žinoma, bus daugybė vaikų, kurie lyg niekur nieko pragyvens rugsėjį. Ne veltui pagrindinis klausimas, pateikiamas imunologams, – kodėl vienų vaikų imunitetas stiprus, o kitas auga gležnas, ligotas. Moksliniai stebėjimai (o ir žmonių patirtis) patvirtino, kad imuniteto mes nei susilpninti, nei sustiprinti negalime. Yra sukurta įvairiausių imunostimuliatorių, vitaminų, papildų, tačiau jie stebuklų nepadaro. Prieš stiprindami imunitetą turėtume aiškiai sužinoti, kokia konkreti jo grandis nusilpo (tai parodytų kraujo tyrimai) ir stiprinti tik tą grandį. Štai dėl ko imunologai nesiūlo prieš rugsėjį duoti vaikams geležies, įvairių vitaminų kompleksų, net vitamino C, jeigu vaiko kraujo tyrimai geri ir nerodo konkrečios medžiagos trūkumo.
Imunologai sako, kad imuninę sistemą mes atsinešame gimdami, kartu su savo genomu. Tai kaip akių ar plaukų spalva – yra tokia ir ne kitokia, jos nepakeisi, nepasirinksi. Štai ir atsakymas, kodėl vienoje šeimoje augantys vaikai, maitinami tuo pačiu maistu ir susiduriantys su tais pačiais patogenais, turi visiškai skirtingą imunitetą. Užkrėtę tuo pačiu virusu būrį bendraamžių, pamatysime skirtingus atsakus – vieni audringai susirgs ir įsisirgs iki bakterinių komplikacijų, kiti lengvai „pravaikščios virusą“, o treti nė nesupras, kas įvyko.
Didžioji imuniteto paslaptis
Pexels.com
Kiekvienas šimtametis „žino“ savo ilgaamžiškumo ir gero imuniteto receptą – vienas sakys, kad kasdien pamiegodavo pietų, kitas – kad visą gyvenimą valgė lašinius, gal atsiras ir toks, kuris sakys, kad kasdien išgerdavo po 50 gramų degtinės. Tai įrodo, kad jokio recepto nėra. Vis dėlto imunologai žino vieną paslaptį: geresnis imunitetas bus tų, kurių organizmas pagamina daugiau laimės hormonų, o blogesnis tų, kurių organizme nuolat gaminasi streso hormonai. Tai įrodyta moksliškai, pavyzdžiui, laimės hormonai endorfinai turi poveikį čiobrialiaukei, kurioje gaminasi T-limfocitai (svarbūs imuninės sistemos „kareivėliai“). Jei geros emocijos ir nesustiprins imuninės sistemos, tai bent jau neleis jai užmigti. Dėl to visi – tiek vaikai, tiek tėvai – turime stengtis patirti kuo daugiau gerų emocijų ir bėgti nuo užsitęsusio streso.
Konsultavo vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Susiję straipsniai
