Jei reikėtų rinkti metų laiką, kai pasigamina daugiausiai adrenalino ir kortizolio (streso ir nerimo hormonų), tai būtų ruduo. Žinoma, su viena sąlyga – jeigu esate vaikas arba auginate vaikus.
Apie vaikų imunitetą adaptacijos periodu kalbamės su vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.
Adaptacijos niuansai
Apie rugsėjo adaptaciją, kurią išgyvena ne tik vaikai, bet ir auklėtojai, mokytojai, tėvai, net auklės, – rašoma labai daug. Rugsėjo 1-oji – tai startas naujai rutinai, prie kurios reikės priprasti. Tik tiek, kad mes, suaugusieji, mokame tvarkytis su savo emocijomis, o vaikai į pokyčius reaguoja paprasčiausiu būdu – tiesiog pradeda sirgti. Todėl rugsėjį dauguma šeimų eis į vaistines pirkti vaistų nuo kosulio, slogos, gerklės, nors žodis „peršalimas“ rugsėjui visai netinka. Šį mėnesį dar vaikštome trumpomis rankovėmis, tačiau vaikai sloguoja ir kosėja – tarsi būtų mažų mažiausiai lapkritis.
Adaptacinio periodo ligų algoritmas paprastas: nuo streso susilpnėja vaiko imuninė sistema, todėl organizmas tampa mažiau atsparus virusams, kuriems rugsėjis, kaip tyčia, yra auksinis laikas (nes vaikai susiburia į kolektyvus ir virusams atsiranda erdvės daugintis bei plisti).
Ar mano vaikas susirgs?
Tai priklauso nuo to, kuriai adaptacijos grupei iš 3 jis priklauso.
Viena, pati mažiausia grupė, vaikų adaptacijos nepajus. Žinoma, jie sirgs, tačiau tada, kai ateis tikrasis peršalimo ligų sezonas, – vėlų rudenį, žiemą.
Kita dalis vaikų emociškai ir fiziškai sustiprės maždaug per 6 savaites. Gali tekti savaitę palaikyti namie dėl prasidėjusios slogos, bet ligos nesikomplikuos, antibiotikų nereikės.
Tačiau ir puikiai prižiūrėtas, grūdintas, visavertiškai maitintas vaikas gali patekti į trečiąją adaptacijos grupę, kuri iš ligų kapstosi apie pusę metų. Būtent šios grupės vaikams taikomas posakis: „Savaitė darželyje – dvi savaitės namuose“, būtent jiems samdomos atsarginės auklės, nes tėvams darosi nepatogu prieš darbdavius vis imti nedarbingumo atostogas.
Ar įmanoma nuspėti, kuriai iš šių grupių priklausys jūsų vaikas? Ir taip, ir ne. Tikėtina, kad tas, kuris mažiau sirgo, turėjo gerą apetitą, yra mažiau jautrus aplinkos pokyčiams, sirgs mažiau. Tačiau, kaip minėta, įsisirgti gali ir toks vaikas, kuris kūdikystėje buvo sveikatos etalonas.
Kiek nuo tėvų priklauso, kaip vaikui klostysis adaptacija? Deja, tik maža dalimi. Nustebtumėte sužinoję, kiek tėvų save kaltina, kad leido vaikui nesimauti kepurės, lakstyti lauke sušilusiam ar braidyti po balą, dėl to „susargdino“. Iš tiesų susargdina kiti dalykai – virusų agresyvumas ir vaiko imuninis atsakas, o šis priklauso nuo 100 dedamųjų: genetikos, emocijų, mitybos, žarnyno veiklos, mikroelementų ir vitaminų trūkumo (ar pertekliaus), iki tol buvusių ligų, skiepų ir t.t.
Pradėkime nuo virusų
Virusai, su kuriais vaikas susiduria patekęs į kolektyvą po vasaros, dažniausiai sukelia vadinamąsias peršalimo ligas (vaikas pradeda kosėti, sloguoti), kiti – viduriavimą ir pilvo skausmus. Visiškai nesvarbu, ar darželis privatus, ar valstybinis, virusai visur vienodai gajūs. Lengviausiai plinta žarnyno virusai (ypač rotavirusas), taip pat vadinamųjų vaikiškų ligų virusai, pavyzdžiui, vėjaraupių. Viena vertus, kuo daugiau virusų vaikas pažins, tuo geriau formuosis jo imunitetas. Kita vertus, – ligos alina, vaikas kenčia, šeimos gyvenimo ritmas pakrinka, todėl verta pasistengti, kad vaikai sirgtų mažiau, o su virusais susidurtų vėliau, – kai kurios ligos 1–2 metų vaikui gali būti labai rimtos, o jau 5–6 metų vaikas jomis prasirgs daug lengviau.
Garbės kodeksu turėtų tapti taisyklė, kad jeigu vaikas nors šiek tiek negaluoja, jo į kolektyvą negalima leisti. Jeigu taip elgtųsi visi tėvai, vaikai sirgtų kur kas mažiau. Tiesa, kartais vaiko būklė pasikeičia žaibiškai. Tarkime, peršalimo ligų požymius atpažinti nesunku: temperatūra, sloga, kosulys. O viduriavimo virusų sukeltų ligų požymiai gali pasireikšti ūmiai – vaikas ryte dar jautėsi puikiai, o po poros valandų tėvai sulaukia auklėtojos skambučio, kad vemia, viduriuoja, karščiuoja.
Antra taisyklė – turime leisti vaikui visiškai pasveikti po ligos. Taip, tai kainuoja, tačiau tik visiškai išsveikęs ir sustiprėjęs vaikas nebeužkrės kitų ir nesusirgs pakartotinai, užsikėtęs jau kitu virusu.
Kaip sustiprinti gynybą
Būseną, kuri apibūdina naują pradžią, psichologai vadina „pirmoko sindromu“. Tačiau reikia atminti, kad pirmoko sindromą išgyvena ne tik darželio naujokai ir tikrieji pirmokai, anaiptol. Pirmoko būseną tenka išgyventi ir paaugliams, kurie pereina į kitą klasę, pakeičia mokyklą. Taip pat tuomet, jei vaikas iš pradinių klasių pereina į dalykinę mokymo sistemą.
Keli patarimai, kaip padėti vaikui grįžti į mokslus (galioja lopšeliui ir darželiui):
Laikrodis – svarbiausias daiktas namuose. Saugi ir apgalvota dienotvarkė labai tausoja vaiko nervų sistemą. Žadinkite, maitinkite, maudykite, guldykite vaiką tuo pačiu metu. Skaičiuokite valandas, kiek jis miega, ar nesusidaro per ilgi tarpai tarp valgymų, ar pakanka poilsio, nieko neveikimo. Taip, perskaitėte teisingai – nieko neveikimas, dykinėjimas vaikui būtinas. Jis turi trukti ne trumpiau,nei aktyvi treniruotė.
Perskaitykite įrašą e-sveikatoje. Prieš mokslo metus turėjote profilaktiškai vaikus nuvesti pas šeimos gydytoją. Perskaitykite, ką jis įrašė e-sveikatoje, ar geras vaiko kraujo tyrimas, ar netrūksta kokių nors medžiagų? Poliklinikose vaikui kraujo tyrimas daromas tik kas 2 metus ir nėra išsamus, todėl galbūt verta pasidaryti išsamesnį kraujo tyrimą privačiai ir sužinoti vaiko silpnąsias vietas. Kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, geležies, vitamino D, trūkumas silpnina imunitetą.
Mityba ir žarnyno reikalai. Adaptacijos periodu sureaguoja žarnynas, ne veltui jis vadinamas antrosiomis smegenimis. Kai vaikas išgyvena nerimą, stresą, įtampą, viena pirmųjų nukenčia virškinimo sistema. Adaptacijos periodu gali dingti apetitas arba atsirasti neadekvatus noras valgyti, skrandis ima „nevirškinti“, maudžia pilvą, jį skauda. Užsisuka ydingas ratas: vaikas nervinasi, dėl to kenčia žarnynas, o kadangi jame yra net 70–80 procentų imuninių ląstelių, nusilpsta imunitetas.
Patariama 2 savaites iki pokyčio (atostogos, kelionės, išleidimas į darželį ar mokyklą) duoti vaikui probiotikų, nes jie stiprina ne tik žarnyną, bet ir imunitetą.
Galbūt rugsėjis bus geras startas šeimoje atsisakyti pridėtinio cukraus ar menkaverčių greitųjų angliavandenių, kurie yra blogųjų bakterijų maistas? Vaizdingai pakalbėkite apie tai su vaiku. Papasakokite, kad 100 g cukraus (8 arbatiniai šaukšteliai), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val. Vadinai, vaikas, atsigėręs kokakolos, kelias valandas nebus atsparus mikrobams. Galybė cukraus yra sausuose pusryčiuose, varškės sūreliuose ir jogurtukuose, nutelos tipo kremuose, – o juk tai beveik visų vaikų kasdieniai pusryčiai. Kadangi cukrus vaikams – tai laimė, saugumas, malonumas – būtinai pagalvokite, kuo jį pakeisite. Laimės hormonus gamina fizinė veikla, apsikabinimai.
Daugiau gerų emocijų. Rugsėjį šeimos emocijos kunkuliuoja, nes reikia visur spėti, nevėluoti, prisideda galybė smulkių pareigų, kad ir rūpesčiai dėl priešpiečių dėžutės, pamokų ruošos, naujų būrelių. Šiame numeryje rasite straipsnį „Rugsėjo suirutė“, pasinaudokite patarimais, kaip nusiraminti, neskleisti aplink save nerimo. Kai vaikas ryte išeis į darželį ar mokyklą su šypsena, nes ten labai gera, o namo grįš lygiai su tokia pačia šypsena, nes juose irgi gera, – ligų bus mažiau.
