Viduriavimas – tai problema, su kuria yra susidūręs kone kiekvienas žmogus. Nors daugelis suaugusiųjų šios sveikatos būklės yra linkę nesureikšminti, mažamečiams vaikams ji ypač pavojinga. Panevėžio „InMedica“ klinikos padalinio vaikų ligų gydytoja Aida Gurevičienė pažymi, kad tėvams reikia itin atidžiai stebėti viduriuojančio vaiko elgesį, o būklei prastėjant, nedelsiant kreiptis į gydytojus.
„Viduriavimu laikomas tuštinimasis vandeningomis, skystomis išmatomis 3 ar daugiau kartų per dieną. Nepaisant to, kad su šia problema susiduria tiek jaunas, tiek senas žmogus, jos sprendimai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, suaugusiems gali būti skiriami viduriavimą stabdantys preparatai, o vaikams – ne. Dėl to siekdami padėti savo atžaloms, tėvai ne visuomet žino, kaip tai daryti teisingai ir efektyviai“, – pasakoja A. Gurevičienė.
Viduriavimą dažniausiai sukelia virusai
Pirmiausia, norint padėti viduriuojančiam vaikui jausti geriau, reikia žinoti, kas sukėlė tokią sveikatos būklę. Vaikų ligų gydytoja teigia, kad iki 80 proc. viduriavimo atvejų sukelia virusai; dažniausiai užsikrečiama per nešvarias rankas, viruso dalelėms patekus į virškinimo traktą.
„Infekcinės kilmės viduriavimą sukeliantys virusai ir bakterijos yra labai atsparūs aplinkos poveikiui ir gali ilgą laiką išlikti ant įvairių paviršių. Jeigu iki skiepijimo vakcina roto virusas buvo viena dažniausių priežasčių viduriavimui tarp vaikų, dabar dažniausiai tokios būklės sukėlėjas – nora virusas. Pastaruoju metu Lietuvoje vaikams dažniausiai nustatomas kampilobakterijų ar salmonelių sukeltas bakterinės kilmės viduriavimas“, – vardija A. Gurevičienė.
Infekcinės kilmės viduriavimą dažnai kartu lydi karščiavimas, pykinimas, pilvo skausmas ir vėmimas, o pati liga – ūmi ir smarkiai užkrečiama. Dėl to vienu metu viduriavimas gali pasireikšti keliams šeimoms nariams: vyresnio amžiaus žmonėms viduriavimas gali trukti iki 6–7 dienų, o mažesniems vaikams – tęstis kiek ilgiau.
Viduriavimą gali sukelti ir su infekcija nesusiję priežastys, pavyzdžiui, alergija maistui ar tam tikrų produktų netoleravimas: „Neinfekcinės kilmės viduriavimas dažniausiai būna užsitęsęs ir trunka tol, kol atrandama ir pašalinama jo priežastis; nutraukus alergeno poveikį, simptomai baigiasi ar palengvėja. Be to, viduriavimas gali pasireikšti ir antibiotikų vartojimo metu dėl žarnyno bakterijų disbalanso.“
Kyla didelis dehidratacijos pavojus
Viduriuojantys pacientai neretai skundžiasi ir kartu pasireiškiančiu vėmimu. Sergantys vaikai tuomet atsisako valgyti, gerti, taip pat karščiuoja bei praranda organizme sukauptus skysčius ir mineralines medžiagas.
„Dehidratacija yra viena dažniausių pasitaikančių viduriavimo komplikacijų. Dėl skysčių netekimo vaikams išsausėja oda ir gleivinės, juos apima stiprus troškulys, kamuoja bendras silpnumas, sustiprėja širdies plakimas, gali svaigti galva, sumažėja šlapinimasis. Užsitęsus dehidratacijai sutrinka inkstų ir smegenų veikla, todėl svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, atstatyti netektų skysčių kiekį ir nelaukti, kol vaikas taps vangus“, – pažymi gydytoja. Tėvai neretai nežino, kaip padėti savo atžalai, ir daro įvairias klaidas.
Pavyzdžiui, tėvai klysta skubėdami vaikams girdyti skysčius iškart po vėmimo ar liepdami vienu metu išgerti didelį kiekį vandens. Vaikas jausis geriau, jeigu po vėmimo suteiksite jam laiko nusiraminti, o tuomet kas kelias minutes duosite išgerti po kelis mililitrus skysčių. Be to, esant viduriavimui ir vėmimui, negalima vartoti gazuotų gėrimų ir sulčių.
Skysčių atstatymui puikiai tinka specialūs rehidrataciniai tirpalai, į kurių sudėtį įeina ne tik vanduo, bet ir įvairios mineralinės medžiagos: natris, kalis, chloras, hidrokarbonatas ir gliukozė. Geriant vien tik vandenį, dėl sumažėjusio natrio kiekio organizme vaiko būklė gali net pablogėti, o tai – pavojinga gyvybei. Vaistinėje šie tirpalai parduodami be recepto, todėl galima jais pasirūpinti iš anksto ir pradėti vartoti vos tik pasireiškus viduriavimui.
Sergantį vaiką būtina atidžiai stebėti
Vaikų ligų gydytoja, akcentuoja, kad tėvai turi atidžiai stebėti viduriuojančio vaiko sveikatos būklę, ypač išgeriamų skysčių kiekį ir šlapinimosi dažnį. Jeigu vaikas jaučiasi gerai ir yra aktyvus, galima apsiriboti gydymu namuose: užtikrinti pakankamą paros skysčių kiekį, skirti pilvo pūtimą mažinančių vaistų, gerųjų bakterijų, duoti valgyti nedideliais kiekiais ir vengti riebaus ar daug skaidulinių medžiagų turinčio maisto.
„Jeigu viduriuojantis vaikas tampa vangus, mieguistas ir negeria skysčių, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs lašines skysčių infuzijas ir atliks reikiamus tyrimus. Pavyzdžiui, bendrąjį kraujo tyrimą, uždegiminių rodiklių, elektrolitų ar gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, virusui nustatyti gali būti atliekamas ir išmatų tyrimas. Nustačius bakterinę žarnyno infekciją skiriamas atitinkamas gydymas, o esant neinfekcinės kilmės viduriavimui, sergantysis įprastai siunčiamas vaikų alergologo ar gastroenterologo konsultacijai ir specifiniam ištyrimui“, – pasakoja vaikų ligų gydytoja.
Rita Rauluševičiūtė
