Visi vaikai sloguoja, kai kurie – nuolatos. Kaip elgtis šios būklės metu, priklauso nuo tautinių įpročių ir tėvų požiūrio. Įdomiais patarimais dalinasi šeimos gydytoja.
Konsultuoja šeimos gydytoja Aleksandra Smolij
Lietuvių požiūris į slogą jautrus
Skandinavijos šalyse, Britanijoje, Airijoje į vaikų slogą nekreipiama didelio dėmesio. Ten leidžiama atvesti į darželį vaiką, kurio nosis varva. Sloguojantys vaikai vedami į lauką, pramogų vietas. Mūsų šalyje situacija visai kitokia, sloguojantis vaikas laikomas visuomenės priešu, jo nepriims darželyje, gimtadienyje. „Sutinku, kad toks jautrus požiūris į slogą nereikalingas. Mūsų visuomenėje apskritai tėvai per daug gąsdinami, bet kokia kūdikių ir mažų vaikų auginimo smulkmena labai sureikšminama. Bet koks vaiko negalavimas laikomas tėvų nepriežiūra (iššuto, išbertas, sloguoja), pabrėžiama, kad mamos privalo vaiką nuolatos stebėti. Jeigu sloga komplikuotųsi plaučių uždegimu ar kita rimta liga, kas lauktų tokios mamos, kuri „nesužiūrėjo, pražiūrėjo, nesirūpino, nepastebėjo“? Prie slogos baimės prisideda ir senovinis požiūris, kad slogos būtinai „nueina gilyn“, komplikuojasi. Tad visiems lengviau apsidrausti, laikyti vaiką namuose, slogą sureikšminti ir nuo pirmos dienos gydyti“, – sako šeimos gydytoja.
Sloga kartais komplikuojasi
Tiesa, sloga gali komplikuotis, bet taip būna kartais. Tėvai greitai susigaudo, kaip jų vaikas sirgs sloga. Vieniems ji tęsis ilgai, prisidės karščiavimas, kiti virusinės ligos požymiai. Kiti vaikai tiesiog kelias dienas pasloguos, ir viskas. Žinant savo vaiko jautrumą, jo slogos pobūdį, patariama atitinkamai ir elgtis. Jeigu jūsų vaikui kiekviena sloga baigiasi savaitę ligoninėje, suprantama, jums bendro pobūdžio patarimai netiks.
„Kai prasideda sloga, tėvams visada siūlau dviejų dienų taisyklę: dvi dienas stebime ir žiūrime, o tada imamės veiksmų. Per dvi dienas paaiškėja, ar tai tik sloga, ar ji yra kitos virusinės ligos simptomas. Kitaip tariant, ar tai liga, ar tik imuniteto treniruotė. Jeigu pastebėjote, pirmais metais darželyje vaikai sloguoja beveik nuolatos – taip jie susipažįsta su naujais virusais. Tačiau jeigu sloguojantis vaikas atrodo liguistai, jo akys paburkusios, jis blogai valgo, neramiai miega, – gydyti reikia“, – sako gydytoja.
![](https://mamoszurnalas.lt/wp-content/uploads/2024/04/FB_IMG_1707819782560_result-768x1024.jpg)
Gydyti ar ne
Paprasta sloga turėtų praeiti be jokio gydymo. Vienintelis nepaneigiamas patarimas – nosį reikia „išlaisvinti“, kitaip tariant, plauti ir išsiurbti gleives, o jei vaikas jau moka išsišnypšti, tai raginti šnypšti kuo dažniau, o ne kvėpuoti per burną. Vaikai greitai pripranta prie diskomforto, kai nosis užkimšta ir reikia kvėpuoti pro burną. Jie gali prasižioję žaisti ir miegoti. Tad tėvų pagrindinis darbas – nosį valyti. Ypač – prieš miegą ir prieš valgį.
Tai, kad vaikai priešinasi nosies plovimui, mitas. Vaikai labai greitai supranta, kad išplovus nosį ir išsiurbus (ar iššnypštus) gleives, savijauta pagerėja. Tada net mažas vaikutis pats pirštu rodys į jūros vandens flakoną ar gleivių siurbimo aparatą. „Pirmieji kartai, kai savo dukroms išsiurbinėjau gleives aparatu, priminė egzorcizmo seansus, tačiau paskui mergaitės pačios prašydavo šios procedūros“, – prisimena gydytoja. Ji taip pat paneigė mitą, kad vaikai kokybiškai išsišnypšti nosį išmoksta tik nuo 4 metų. Jos dukra Ieva nosį išmoko šnypšti būdama 10 mėnesių, o 1,5 metų tai darė kokybiškai. Kadangi dažnai slogavo, ji greitai įvertimo, kaip skiriasi pojūtis, kai nosis laisva, ir kai užkimšta. Patarimas tėvams – mokykite šnypšti nosį nuo mažų dienų, nelaukite, kol vaikui sueis 3 ar 4 metai.
Nė dienos be slogos
Kai sloga kartojasi ir kartojasi, arba, atrodo, niekada nesibaigia, reikia ieškoti priežasties. Viena gydytos Aleksandros dukrytė, išleista į darželį, sloga sirgo pusę metų – nebuvo nė vienos „sausos“ dienos. To priežastis buvo adenoidai, kuriuos teko išoperuoti.
Kita nuolatinės slogos priežastis gali būti alergija. Tokia sloga, vadinama šienlige arba alerginiu rinitu, beveik niekada nepasireiškia kūdikiams, tai vaikų nuo 5 metų liga. Jei šienligė pasireiškia anksčiau, tikriausiai vaikas alergiškas nuo kūdikystės, ir jam alergijos požymių jau yra pasireiškę anksčiau. Alerginės slogos išskyros skaidrios, vandeningos, dažnai papildomas simptomas būna paraudusios akys.
Rimtesnis gydymas
Jeigu nosies plovimas neduoda efekto, jis vis tiek užsikimšusi, kelias dienas prieš miegą galima į nosį lašinti kraujagysles sutraukiančių lašiukų (dekongestantų).
Kartais, atsižvelgiant į slogos pobūdį, skiriama antialerginių vaistų.
Kai sloga, ypač nosies užgulimas, užsitęsia ilgiau nei 2–3 savaites, skiriamas hormoninis nosies purškalas, kuris mažina gleivinės užburkimą ir uždegimą. Mamos neturėtų tokio gydymo išsigąsti, nes jis saugus, hormonai į kraują nepatenka, o toks gydymas dažnai leidžia išvengti ar atitolinti adenoidų šalinimo operaciją.
„Sirupų nuo slogos, ypač jeigu jie žolelių pagrindu, nepatariu duoti, nes jie gali pabloginti situaciją, – niekada nežinosi, kokiai sudedamajai daliai vaikas gali būti alergiškas. Be to, sirupai sukelia refliuksą. Susidaro paradoksas – tėvai iš vaistinės parsineša sirupų ir lašiukų, kad išgydytų slogą, tačiau sukelia vaikui kitų sveikatos problemų“, – sako gydytoja.
Vaikų slogos standartai
Įprastas standartas, kad sloga trunka 7 dienas, vaikams negalioja. Vaikų slogos gali užsitęsti ir 2–3 savaites, bet jei vaikas jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu dalyku. Sloga per tą laiką keičiasi: pirmas 5 dienas gali būti vandeninga, paskui tirštesnė, nosį tampa lengviau iššnypšti (ryte, po lauko, po miego).
Jeigu per 2 savaites sloga visiškai nesikečia, yra tokia pati, kaip pirmą dieną, patariama pasirodyti gydytojui. Kartais užtenka apžiūrėti gerklę ir paaiškėja, kad sekretas bėga ne per nosį, o į ryklę. Tada reikia rimtesnio plovimo ir gydymo.