Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Panevėžio „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.
„Pavyzdžiui, pasitikėdami draugų, kaimynų ar senelių patarimais, tėvai vaikui duoda gerti namuose turimus antibiotikus, kad tik šis nepradėtų dar labiau sirgti. Svarbu nepamiršti, kad antibiotikai nekovoja su virusais ir neapsaugo sergančiojo nuo galimų ligos komplikacijų, o tik padidina mikroorganizmų atsparumą vaistams, todėl antibiotikus vartoti reikia tik gydytojui paskyrus“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Labiau pakenkti negu padėti sergančiam vaikui gali ir neleistinas vaistų maišymas bei gydymo kurso nutraukimas anksčiau arba vėliau nei rekomenduoja gydytojas. Be to, tėvai dažnai piktinasi ir tuo, kad diagnozės nepavyksta nustatyti remiantis pirminiais simptomais, reikia toliau stebėti vaiko būklę, apsilankyti pas gydytojus darkart ar pakartotinai atlikti reikalingus kraujo tyrimus.
Gydytoja pabrėžia, kad šeimos gydytojai tik labai retais atvejais gali iš karto paskirti visą gydymą, kadangi ligos eigoje gali pasireikšti ir daugiau simptomų, pavyzdžiui, pasikartojantis vėmimas, bėrimas, dusulys, galvos ar ausų skausmas, nerimas ir kt.
Ką daryti vaikui karščiuojant?
Pasak gydytojos, kūno temperatūros padidėjimas yra natūrali organizmo reakcija į įvairius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, peršalus, dygstant dantims ar jaučiant nuovargį. Nors tai yra tarsi gamtos sukurtas mechanizmas, vaikui karščiuojant tėvus neretai apima panika ir jie bet kokiomis priemonėmis stengiasi sumažinti vaiko kūno temperatūrą.
„Padidėjusi kūno temperatūra mums parodo, kad organizmas kovoja su jį užklupusiomis bakterijomis, pradeda gaminti interferoną ir padidina leukocitų skaičių. Kūno temperatūra iki 38,5 °C yra priimtina ir jos tikrai nereikėtų bijoti. Karščiavimą mažinantys vaistai būtini tuomet, jeigu vaikas netoleruoja aukštos temperatūros, serga plaučių, širdies ir centrinės nervų sistemos ligomis ar dėl aukštos temperatūros jam anksčiau buvo pasireiškę traukuliai“, – atvejus, kada galima naudoti vaistus, vardija M. Mickevičienė.
Norint palengvinti karščiuojančio vaiko sveikatos būklę, tėvai gali naudoti kūno temperatūrą mažinančius vaistus, ant blauzdų ir kaktos dėti drėgnus kompresus, taip pat užtikrinti gausų šiltų skysčių vartojimą ir duoti vaikui valgyti kuo lengvesnį maistą. Kad vaikas neperkaistų, galima nuvilkti viršutinius drabužius ir reguliariai odą valyti drėgnu skudurėliu.
Stebėkite ligos eigą ir vaiko savijautą
Šeimos gydytoja M. Mickevičienė sako, kad vaikui susirgus tėvai nebūtinai turėtų skubėti į vaistinę ar patys imtis gydytojų vaidmens. Jeigu vaikas sloguoja ir kosti, tačiau jaučiasi gerai ir nekarščiuoja, savijautai pagerinti užteks gerti daug šiltų skysčių, rūpintis teisinga nosies higiena, atlikti inhaliacijas bei kelis kartus per dieną vėdinti namus, kad juose būtų daugiau gryno oro.
„Vaikams sergant, tėvai turėtų atidžiai stebėti savo atžalų būklę. Jeigu ji nesikeičia ar ilgą laiką negerėja, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ar profesionalios pagalbos ieškoti skubios medicinos pagalbos skyriuje. O tėvams taip pat būtina atsiminti, kad rekomendacijas dėl teisingo vaistų vartojimo gali suteikti tik gydytojai ir vaistininkai“, – pažymi šeimos gydytoja.
