Be peršalimo ligų ir gripo, šaltuoju metų laiku vaikus puola ir dar vienas agresorius – viduriavimą bei vėmimą sukeliantys virusai (ūmios žarnyno virusinės infekcijos). Šie virusai yra labai lakūs ir kibūs, todėl dažnai paguldo į lovas ištisas darželių grupes. Šios infekcijos plinta artimai kontaktuojančiose grupėse, o žiemą žmonės daugiausia laiko praleidžia patalpose.
Apie tai kalbamės su vaikų gydytoja Jūrate Mikalauskiene
Gydytoja, tėvai viską žino apie rotavirusą, nuo jo kai kurie skiepija vaikus. O kaip dėl noroviruso – kuo jis skiriasi?
Taip, pagrindiniai viduriavimą bei vėmimą sukeliantys virusai yra rotavirusai ir norovirusai. Ligų eiga gana panaši, ir net gydytojams ne visada pavyksta nustatyti, ar tai buvo noro-, ar rotavirusas. Paprastai norovirusine žarnyno infekcija persergama kur kas lengviau, nei rotavirusine.
NOROVIRUSINĖ INFEKCIJA. ŽIEMOS VĖMIMŲ LIGA
Požymiai: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, bendras negalavimas, nedidelis karščiavimas.
Kada sergama: Šia infekcija dažniausiai sergama žiemą, todėl ji vadinama „žiemos vėmimų liga“.
Ligonių amžius: Didžiausi serga vaikai iki 9 metų, net suaugusieji (tuo tarpu rotavirusu dažniau serga vaikai iki 2 metų).
Kiek trunka liga: Paprastai noroviruso sukelti negalavimai užtrunka 1–3 paras, retais atvejais – iki 10 parų. Dažnai šią ligą žmonės įveikia namuose. Ligoninės pagalbos prireikia mažesniems pacientams, kurie netoleruoja skysčių.
Imunitetas: Persirgus norovirusu įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl šia liga galima sirgti ir vėl. Nuo norovirusinės infekcijos vakcinos nėra.
ROTAVIRUSINĖ INFEKCIJA. GRUODŽIO–BALANDŽIO VIDURIAVIMAI
Požymiai: Vėmimas, karščiavimas, viduriavimas, bendra organizmo intoksikacija. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos, dažnesnės vidutinio sunkumo formos.
Kada sergama: Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo padidėja šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio–balandžio mėnesiais. Pavienių infekcijų atvejų įregistruojama visus metus, o sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami ištisi protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.
Ligonių amžius: Dažniau serga vaikai iki 2 metų. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3–35 mėnesių mažyliai. Kūdikiai iki 3 mėnesių rotavirsine infekcija serga retai, nes gauna motinos antikūnus kartu su jos pienu.
Ligos eiga: Pirmieji ligos simptomai pasireiškia, praėjus 24–72 valandoms po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Ligos pradžioje skauda pilvą. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vaikas vemia 3–4 kartus per parą, kiek vėliau pradeda viduriuoti. Viduriuoja dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3–4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas.
Imunitetas: Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna kur kas lengvesni. Nuo rotavirusinės infekcijos yra vakcina.
Kaip matote, skirtumų ne tiek jau daug. Koks tai virusas, nustatoma ištyrus išmatas, tačiau dažniausiai nėra prasmės nustatinėti, nes gydymas dėl to nesikeičia, yra tik simptominis. Jei viruso nenustatoma (o taip neretai ir būna), ligos kortelėje rašoma „enterovirusinė infekcija“.
Kodėl viduriavimo virusai išguldo ištisas darželių grupes, ko nepajėgia padaryti peršalimo virusai?
Rotavirusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4–20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Šie virusai „nepasiduoda“ buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis, virinant.
Virusą ligonis išskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas (viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis). Užsikrėtimui pakanka tik kekių viruso dalelių. Kadangi rotavirusai tokie atsparūs išorinėje aplinkoje, o jų užkrečiamoji dozė labai maža, jie plinta be galo greitai – šeimose, mokyklose, darželiuose, kituose uždaruose kolektyvuose, ypač nesilaikant asmens higienos. Užsikrėsti gali beveik visi su infekcija susidūrę asmenys, būna kad perserga visa šeima ar, kaip sakote, visa darželio grupė. Neatmetama, kad viduriavimus sukeliantys virusai plinta ir oro lašeliniu būdu ar per buitinį kontaktą. Užsikrėsti galima ir per užterštą virusais maistą, vandenį, buities reikmenis.
Kaip elgtis, kad susirgus vienam, neužsikrėstų kiti?
Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti viduriavimo infekcijos plitimą. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.
Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama jo neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikinių ligos simptomų ir dar kelias dienas.
Reikia saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, patalynę, drabužėlius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.
Vaiko žaislus plaukite muilo ar sodos tirpalu, skalaukite tekančiu vandeniu, išdžiovinkite.
Virusų siautėjimo metu galima naudoti valiklius su chloru.
Kadangi infekcija gali plisti aerozoliniu keliu, po vėmimo nuleidžiant vandenį dalis virusų gali pakilti į orą ir nusėsti ant paviršių, rankų, maisto. Tad nereikia leisti stiprios vandens srovės po vėmimo. Po viduriavimo nuleidžiant vandenį tualete reikėtų uždaryti dangtį.
Kiek procentų užsikrėtusių viduriavimo virusais vaikų patenka į ligoninę?
Dažniausiai šias ligas vaikai įveikia namuose. Prasidėjus ligos simptomams, nepatariama vaiko vežti į polikliniką, nes, kaip minėjau, virusas labai kibus, didelė tikimybė yra užkrėsti kitus vaikus. Be to, vemiančio ir viduriuojančio vaiko būsena tikrai ne iš maloniųjų, jo nereikėtų niekur vežioti. Patogiausia – išsikviesti vaikų gydytoją į namus, jis įvertins būklę, patars, kaip gydytis, ir atstatyti skysčių balansą.
Ligoninės pagalbos prireikia mažesniems pacientams, kurie negeria skysčių. Pavojingi simptomai – vangumas, sąmonės sutrikimai, aukšta temperatūra, vėmimas tulžimi, krauju, viduriavimas su krauju, intensyvūs pilvo skausmai. Medikų pagalbos prireikia, jei simptomai užsitęsia ilgiau nei tris dienas.
Dirbant ligoninėje, tenka matyti atvežtų labai išsekusių, suglebusių, netekusių daug skysčių vaikučių. Vaikas vemia ir viduriuoja kelias paras, o tėvai laukia, nekviečia gydytojo, neveža į priėmimo skyrių. Ligoninėje skysčių balansas yra atstatomas skysčių lašelinėmis į veną. Tada akivaizdžiai būna matyti, ką reiškia vaikui skysčiai, – vos sulaša lašelinė, vaikas pasijaučia kur kas geriau, nori keltis, judėti, pradeda noriai gerti ir valgyti.
Kaip gydyti viduriuojantį ir vemiantį vaiką?
Nuo šių virusų konkrečių vaistų nėra, gydymas tik simptominis. Sergant reikalingas poilsis, gulimas režimas, o pagrindinis gydymas – skysčių balanso organizme atkūrimas. Reikėtų vaikus girdyti vaistinėse parduodamais elektrolitų koncentratų tirpalais, tinka ir negazuotas mineralinis vanduo bei arbata. Po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo epizodo reiktų stengtis gerti skysčius po nedaug ir dažnai. Patikėkite, reikės kantrybės – kartais neišeina sugirdyti net šaukšteliu, tada mamos girdo vienkartiniu švirkštu. Gal pasikartosiu, jei vaikutis visiškai negeria, vienintelis kelias – važiuoti į ligoninę, kad sulašintų skysčius į veną.
Nuo pilvuko skausmų gydytojas gali patarti duoti spazmus mažinančių vaistų, nuo temperatūros – mažinančių karščiavimą, gali skirti probiotikų žarnyno mikroflorai atstatyti. Žodžiu – reikia stengtis padėti vaikui iškęsti nemalonią būseną.
Ką duoti vagyti?
Jei vaikas nori ir gali valgyti, tegul valgo. Tačiau maistas turėtų būti lengviau virškinamas. Tai vadiname sumažinto skaidulų kiekio dieta – rekomenduojamos košės, jogurtas, bananai, džiūvėsiai. Reikia vengti saldžių, riebių patiekalų.
Tėvai dažnai labai nerimauja, kad sergantis vaikas nevalgo. Vos tik parodo mažiausias apetito apraiškas, skuba primaitinti sunkiai virškinamu maistu, pasitaiko, kad vaikams duoda valgyti koldūnų, picos ar skrudintų bulvyčių, kurias vaikai labai mėgsta. Arba duoda gerti sulčių iš pakelių, limonadų. O juk vaiko skrandukas bei žarnynas įsijautrinęs, sudirgęs, tada vaikas gali „atkirsti“ – vėl pradėti vemti ar viduriuoti, nors jau buvo nustojęs.
Nesijaudinkite, kad vaikas kurį laiką nevalgys (svarbu, kad geria). Vaikui pasveikus, apetitas sugrįš, skrandukas atsigaus, ir vaikas tikrai atsiims savo, suvalgys, ko neteko per bado dienas.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
