Penki patarimai, kaip prižiūrėti imunitetą „jaunos mamos“ etapu (nesvarbu, ar jums 20+, ar 45+)

Kaip prižiūrėti imunitetą „jaunos mamos“ etapu (nesvarbu, ar jums 20+, ar 45+)?

Jeigu reikėtų įvardinti procentais, kiek žiniasklaidoje kalbama apie vaikų imunitetą, ir kiek dėmesio skiriama mamos organizmo atsparumui, santykis būti 100 prie 1. Tai neteisinga – sako gydytojai. Moters gyvenime yra periodų, kai imunitetas nusilpsta, ir organizmui reikia palaikymo. Vienas jų – „jaunos mamos“ laikotarpis.

Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Kodėl pažeidžiama jauna mama

Žodis „jauna“ šiame kontekste reiškia moterį, kuri turi mažų vaikų (pridėkime ir besilaukiančias moteris). Tikrasis moters amžius nėra svarbus, nes jauna mama gali būti ir 20-metė, ir 45-metė. Svarbiausia imunitetui yra faktas, kad moteris neseniai laukėsi ir gimdė, o dabar augina mažą vaiką.

Atsakymas, kodėl motinystė susilpnina imunitetą, gana paprastas, nes būtent laukiantis įvyksta kolosalus beveik visų moters organų persitvarkymas, kuriam vadovauja hormonų revoliucija. Po gimdymo sugrįžimas į ankstesnę būklę užtrunka. Tai negali būti sulyginama su jungiklio išjungimu – kiek laiko vyko kūdikio nešiojimas, mažiausiai tiek pat laiko trunka ir organizmo atsistatymas.

Šiuo transformacijos periodu imunitetas apsinuogina – tai, kas buvo silpna, staiga praneša apie save, gali prabusti snaudusios lėtinės ligos ar išlįsti iki tol nepatirti sutrikimai. Būtent dabar gali labai greitai prikibti ir įsitvirtinti infekciniai patogenai. Didžiausia imuniteto duobė yra laikotarpis po gimdymo, įvairiausių tautų folklore yra posakis, kad „40 dienų po gimdymo moteris viena koja kitame pasaulyje“. Liaudies patarimuose moterims po gimdymo neleidžiama kišti rankų į šaltą vandenį, gerti šaltų gėrimų, eiti į laukus ir t.t. Organizmas būna atidavęs jėgas kūdikio išnešiojimui ir gimdymui, po gimdymo vyksta tikra hormonų perturbacija, o iki galo nesugiję gimdymo takai yra tarsi infekcijų gaudyklės.

Perkrovimas įvyko, bet mama vis tiek serga

Mamos imunitetas gali neatsistatyti gana ilgai, nes jį silpnina nuovargis, miego trūkumas, jaudinimasis dėl vaiko ir paprasčiausias vitaminų bei mikroelementų trūkumas. Galima sakyti, kad laukiantis imunitetas dirba už du, o po auginant mažus vaikus – už tris, nes reikia pasirūpinti savimi, kūdikiu ir dar pagaminti didelius kiekius pieno jo maitinimui.

Visos moterys žino, kad po gimdymo bent jau mėnesį turėtų ilsėtis, išsimiegoti, nesinervinti, gerai maitintis ir save tausoti, tačiau realybėje tai sunku pasiekti. Viskas klostosi atvirkščiai – labai greitai susidaro miego deficitas, o mityba, skirtingai nei nėštumo metu, tampa nevisavertė, nes nebėra laiko nei pasigaminti, nei pavalgyti.

Todėl dauguma moterų pirmaisiais vaiko auginimo metais dažniau serga virusinėmis peršalimo ligomis, joms gali dažniau sukilti herpis (jeigu yra šio viruso nešiotojos), sutrikti virškinimas, kūnas siunčia signalus apie įvairių medžiagų trūkumą – slenka plaukai, lūžinėja nagai. Situacija blogesnė tuomet, kai kūdikis gimsta rudenį ar žiemą, ir jauna mama negali daugiau laiko praleisti gryname ore, gauti vitamino D, o su vaikučiu didžiąją paros dalį praleidžia šildomose patalpose, kur dėl sauso, mažai vėdinamo oro sudarytos idealios sąlygos plisti virusams ir bakterijoms.

Vaikas pradėjo lankyti į darželį – žinutė mamos imunitetui

Gera žinia ta, kad net ir esant tokiai nepalankiai imunitetui situacijai, mama turi gynybinį skydą, kurį galima vadinti motinystės instinktu, o galima ir hormonų kokteiliu, kuris mobilizuoja organizmo jėgas, ir moteris net tokiomis alinančiomis sąlygomis išlieka budri ir aktyvi. Jei ne šis instinktas, gamtoje neišgyventų jokie jaunikliai!

Kol vaikas išeina į lopšelį ar darželį, mamos imunitetas dar nebūna spėjęs iki galo atsistatyti. Tuomet dažnoje šeimoje susiklosto virusų perdavimo grandinė: vaikas iš kolektyvo parneša virusą, ir iš šeimos suserga du – vaikas ir mama. Gali užsisukti ydingas ratas: vaikas pasveiko, mama nuo jo užsikrėtė ir susirgo, mama pasveiko, vaikas jau pasigavo kitą virusiuką.

Keletas patarimų, kaip prižiūrėti imunitetą jaunos mamos etapu

Pirmas darbas. Pasigaminkite vitamino D kiekio kraujyje tyrimą. Šio vitamino trūkumas kerta per beveik visas organizmo sistemas, atima energiją. Nors žemutinė riba, nuo kurios nustatomas nepakankamumas, yra 50 nmol/l, gydytojai jums papasakos atvejų, kai šis rodiklis būdavo vienaženklis. Kai yra vitamino D nepakankamumas, jau nepakanka papildų, kuriuos įsigyjame profilaktiškai, o skiriami receptiniai preparatai, kursas trunka bent 2 mėnesius. Vitamino D tyrimą dabar atlieka beveik visos poliklinikose, jis mokamas. Privačios laboratorijos kartkartėmis siūlo akcijas.

Antras darbas. Atlikite hemoglobino ir feritino tyrimą. Kitas esminis komponentas, kurio trūkumas alina imunitetą, – geležis. Tad kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas hemoglobino kiekis, turėtų išlikti rutina ir po gimdymo (nėštumo metu hemoglobinas tiriamas gana dažnai). Vaisius nėštumo metu pasiima iš mamos organizmo tiek geležies, kiek jam reikia, todėl moterims po gimdymo tenka gana ilgai atstatinėti geležies kiekį kraujyje. Hemoglobinas atsistato pamažu, prireikia ilgo papildų vartojimo, o geležies papildus ir dozes turėtų nustatyti gydytojas. Kartais hemoglobino rodiklis gali būti geras, tačiau apie išsekusias atsargas praneša feritino tyrimas.

Trečias darbas. Skirkite dėmesio žarnynui. Nuo jo veiklos priklauso imuniteto ląstelių aktyvumas ir, žinoma, bendra savijauta, energija. Neleiskite kietėti viduriams, maitinkitės be ilgų pertraukų (medikų nuomone, žindymas ir protarpiavimas yra visiškai nesuderinami). Kiekvieną dieną pagalvokite apie medžiagas, kurias gaunate su maistu, ypač apie gerąsias bakterijas. Mamos mityboje turi netrūkti raugintų pieno produktų, žalumynų ir skaidulinio maisto. Per imuniteto duobes patariama vartoti probiotikų – gali pakakti vieno kurso, kuris trunka apie 3 savaites, ir žarnyno mikrobiota sustiprėja.

Ketvirtas darbas. Skirkite dėmesio ne tik maistui, bet ir gėrimams. Nėštumo metu dėl pakitusios organų padėties ir gimdos spaudimo į šlapimo pūslę bei šlapimo takus susidaro palankios sąlygos šlapimo takų infekcijoms. Po gimdymo šlapimo takai ir pūslė dar ilgai išlieka jautria vieta. Kad to išvengtumėte, gerkite pakankamai skysčių, reguliariai šlapinkitės. Nepamirškite šlapintis po kiekvieno lytinio akto. Jei yra galimybė, valgykite bruknių, spanguolių, juodųjų serbentų ar gerkite jų sultis – šiose uogose yra daug natūralių antimikrobiškai veikiančių medžiagų. Suaugęs, apie 70 kg sveriantis žmogus, nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras, per parą turėtų išgerti apie 2 litrus skysčių. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu skysčių poreikis padidėja, ir nebūtinai apie tai praneš troškulio pojūtis. Kai kurie žmonės pripranta nuolat gerti per mažai, todėl jų troškulio jausmas susilpnėjęs. Deja, tai nereiškia, kad jų organizmui netrūksta skysčių. Kaip suprasti, ar pakankamai išgeriate skysčių? Jeigu šlapimas yra ryškiai geltonos spalvos ir stipraus kvapo, vadinasi, skysčių išgeriate nepakankamai. Geriant pakankamai skysčių, šlapimas būna skaidrus ir be stipraus kvapo. Vandenį ir kitus gėrimus geriau gerti 30 min. prieš arba 1 valandą po valgio, kad per daug neatsiskiestų skrandžio sultys, tuomet maistas geriau virškinamas.

Penktas darbas. Prisiminkite vitaminą C. Vartokite maisto produktus, kuriuose yra gausu vitamino C. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, be to, jis būtinas geležies pasisavinimui. Kai esame sveiki, per parą pakanka su maistu gauti 60 mg šio vitamino. Kai siaučia ligos, imunitetui stiprinti, sergant galima dozę padidinti net kelis kartus. Nėščioms ir žinančioms moterims irgi patariamas didesnis vitamino C paros kiekis. Kadangi artėja vasara, naujas derlius, šį paskutinį punktą bus lengva išpildyti, nes vitamino C rasite uogose, vaisiuose, daržovėse.

Kokiuose produktuose daugiausiai C

„Mamos žurnalas“