Atšalus orams, savo praktikoje iš pacientų ir jų mamyčių dažnai girdžiu klausimą: „Kaip pastiprinti imunitetą?“ „Nusėdęs“ imunitetas ar lėtinis nuovargis? Atskirsite pagal šiuos požymius.
Kas gi tas nusilpęs imunitetas? Kaip jį stiprinti? Dėl ko jis nusilpsta? Kaip suprasti, kad vaiko imunitetas yra nusilpęs, ir ką daryti, kad vaikas neįsisirgtų? Atsako vaikų ligų gydytoja, vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Lėtinis nuovargis – ir vaikams
Dažniausiai po nusilpusio imuniteto kauke slepiasi lėtinis nuovargis. Kaip jį atpažinti? Šiandieną gyvenimo tempas yra be galo didelis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Tai atsiliepia jų sveikatai, energijai – juk vaikai dar labiau neatsparūs, nei suaugę žmonės, o kaip tik apie tai retai ir pagalvojame. Įpratome tikėti kad „vaikystė nerūpestinga“.
Deja, su stresu, nerimu, įtampa mažieji susiduria kasdien. Imuniteto bėdos dažniausiai prasideda pradėjus lankyti vaikų kolektyvą – lopšelį, darželį, mokyklą. Nemažai vaikų per vasarą nepailsi, nes lanko įvairius būrelius, stovyklas, leidžia dienas namie prie televizoriaus. Imunitetui, kaip ir smegenims bei visam organizmui reikia kartkartėmis tiesiog pailsėti.
Mamos ginčijasi, sako: „Vaiko krūvis didelis, tas tiesa, bet ištisus metus jam duodu vitaminų ir ežiuolės ekstrakto, kuris stimuliuoja imunines ląsteles“. Stimuliuojant imunitetą papildais ir grūdinimu, tačiau neleidžiant vaikui pailsėti, nieko gero nebus. Kurį laiką vaikas tikrai nesirgs, gal net metus–dvejus, o gal net ir trejus, bet ateis diena, kai pradės sirgti, ir mamai teks imti 12 nedarbingumo pažymų per metus. Bet kurio žmogaus organizmo kompensaciniai mechanizmai turi ribas, jiems išsekus, prasideda ligos. Beje, organizmo išsekimą sukelia ne tik fizinis bet ir emocinis nuovargis. Vaikas gali nelankyti jokių būrelių, tačiau kęsti įtampą dėl patyčių, nepatinkančio mokytojo, tėvų pykčių.
Kaip atpažinti lėtinį nuovargį
Lėtinis nuovargis – tai nuolatinis ar pasikartojantis nuovargis, nepraeinantis po miego ir sumažinantis vidutinį dienos aktyvumą mažiausiai šešiems mėnesiams.
Lėtinio nuovargio simptomai: galvos skausmai, gerklės skausmas, sąnarių ir raumenų skausmai, temperatūros pokyčiai, nuolatinis nuovargis, atminties pablogėjimas, dėmesio stoka, vaikas nesijaučia pailsėjęs nei po savaitgalio, nei po atostogų, nei po naktinio miego.
Kaip atskirti, ar tai lėtinio nuovargio sindromas, ar tiesiog paprastas nuovargis (kuris, atvirkščiai nei lėtinis, yra pozityvus)?
Lėtinis nuovargis paprastai atsiranda be aiškios priežasties, kitaip tariant, jo priežastis ir yra užsitęsęs nuovargis ir stresas, dėl kurio sutrinka organizmo atsako į stresą sistemos funkcija. Situaciją dar pablogina deguonies trūkumas, netinkama mityba, miego stygius, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas.
Paprastas nuovargis trunka trumpiau nei šešis mėnesius. Pailsėjus, po naktinio miego, po savaitgalio ar atostogų jis praeina, be to, paprastas nuovargis dažnai gali turėti aiškią, įvardinamą priežastį. Beje, nuovargis dažnai yra kokios nors ligos vienas iš simptomų. Nuovargis lydi infekcines, reumatines, psichosomatines ligas, skydliaukės patologijas.
Nuvargęs kūnas nesigina
Tiek paprastas nuovargis, tiek lėtinis nuovargis turi tiesioginės įtakos mūsų imuniteto pajėgumui apsiginti nuo infekcijų. Miego trūkumas didina streso hormonų išskyrimą ir ilgainiui organizmą išsekina. Norint, kad vaikas nesirgtų, jis turi miegoti bent 8–10 val. per parą.
Priešmokyklinio amžiaus vaikus patarčiau guldyti miegoti 20.00 val., mokyklinukus – ne vėliau kaip 20.30–21.00 val. Kūdikiai ir kiti maži vaikai, dar nelankantys kolektyvo, miega pagal individualius įpročius ir poreikį. Skandinavijoje priešmokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai miegoti yra guldomi 19.00 val., taip ir vaikai gerai pailsi, ir tėvai turi laiko savo poreikiams ir darbams.
Nuovargio priežastis – trūksta vitaminų
Saulės ir vitamino D stygius – dar viena imuniteto nusilpimo priežastis. Beje, vitaminas D pagal savo veikimo mechanizmą organizme priskiriamas hormonams, kenkia tiek jo trūkumas, tiek perteklius, tad reikėtų jį vartoti pasitarus su gydytoju bei atlikus jo koncentracijos kraujyje tyrimą.
Vitamino D kiekis organizme yra labai individualus ir priklauso nuo metų laiko, oro sąlygų, aprangos, mitybos, odos tipo, apsaugos nuo saulės priemonių. Kad odoje pasigamintų pakankamai aktyvaus vitamino D, turite būti saulėje apnuogintu veidu ir galūnėmis bent 5–20 min. kasdien. Šaltuoju metų laiku Lietuvoje tai yra neįmanoma, tad tenka vartoti papildus.
Kitas ne mažiau svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Jo yra spanguolėse, bruknėse, erškėtuogėse, serbentuose, svogūnuose, garuose virtose bulvėse, raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Sutikite, tai nėra vaikų mėgstamiausias maistas, todėl vėl tenka pasitelkti išmonę ir vitamino C papildus.
Jei vaikas nesportuoja, tegul… dūduoja
Sportas – irgi būtinas imuninės sistemos visavertiškai veiklai. Jau seniai įrodyta, kad sportuojantys žmonės mažiau serga, yra atsparesni infekcinėms ligoms. Jei nelankote sporto klubo, o vaikas – jokio sporto būrelio, kasdien pasivaikščiokite bent pusvalandį gryname ore. Tai grūdina organizmą, gerina kraujotaką, gilesnis kvėpavimas padeda išsivalyti plaučiams nuo į juos patenkančių virusų. Pučiamaisiais instrumentais grojantys vaikai irgi rečiau serga infekcinėmis ligomis, giliai kvėpuodami jie tiesiog mechaniškai padeda išsivalyti plaučiams.
Dar keli geri patarimai imunitetui stiprinti
Barstykite košes cinamonu. Jame gausu ne tik eterinių aliejų, bet ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gerina kepenų (kepenys šalina toksinus bei sintezuoja antikūnus, kovojančius su virusias ir bakterijomis) ir kasos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja insulino sekreciją, slopina grybelių, virusų ir bakterijų dauginimąsi, uždegiminius procesus.
Į patiekalus berkite ciberžolės. Ji irgi veikia kaip natūralus antibiotikas, naikina virusus, bakterijas, net ir vėžines ląsteles, gerina kepenų veiklą.
Venkite energetinių gėrimų bei produktų, kuriuose yra kofeino (kola ir kava, juodoji bei žalioji arbata, kakava, šokoladas). Šie gėrimai skatina mūsų antinksčius išskirti streso hormonus, ilgainiui išsekina juos, tad susidūrus su infekcijomis organizmo koviniai pajėgumai būna nevisaverčiai.
Grūdinkitės. Deja, dauguma žmonių nesupranta grūdinimosi sąvokos esmės. Grūdinimasis – tai nėra šalimas apsirengus per plonais drabužiais ar maudymasis jūroje vasarą, tikintis nesirgti žiemą. Grūdinimasis – tai kontrastinio dušo procedūros, veiksmingos tol, kol atliekamos, ir daugiausiai mėnesį po to. Grūdinimosi procedūrą derėtų pradėti nuo šilto vandens, o užbaigti vėsiu, kaskart mažinant vandens temperatūrą.
Vėdinkite patalpas, kuriose miega, leidžia laiką, mokosi jūsų vaikai. Patalpų drėgmė labai svarbi mūsų gleivinėms. Jei gleivinės perdžiūvusios, jos tampa neatsparios ligos sukėlėjams. Optimali drėgmė namuose yra 45–50 proc., oro drėgmės matuoklius galite įsigyti bet kurioje vaistinėje.
Drėkinkite patalpų orą, jei jis per sausas, naudokite drėgmės surinktuvus, jei patalpose yra per daug drėgmės. Vartokite apsauginius tepalus nosies gleivinei prieš eidami iš namų bei plaukite nosį jūros druskos ar fiziologiniu tirpalu po kontakto su kosinčiais, sergančiais asmenimis.
Pasitikrinkite kraują dėl geležies, nes kai jos trūksta, pirmasis požymis ir yra nuovargis. Vaikas, kuriam trūksta geležies, atrodys apatiškesnis, vangesnis, mieguistas, jis norės žaisti sėdint ar gulint, gulinės prieš televizorių. Tėvai įsitikinę, kad mažakraujystę rodo blyškumas, bet jis dažniausiai yra jau įsisenėjusios ligos požymis. Kartais užtenka kurso geležies papildų ir mitybos korekcijų, ir vaikas atkunta – energija sugrįžta.
„Mamos žurnalas“
