Vitamino D dozavimo tema – neišsemiama. Ir nors dabar galima atlikti vitamino D atsargų organizme tyrimą (o tai labai palengvina dozavimą), klausimų nemažėja. Pabandysime atsakyti į dažniausius.
Kiek vitamino D lašų duoti profilaktiškai? Ar visiems kūdikiams nustatoma ta pati profilaktinė vitamino D dozė?
Išnešiotiems ir motinos pienu maitinamiems kūdikiams paprastai vitamino D skiriama nuo 4 gyvenimo savaitės, o neišnešiotiems kūdikiams, dvyniams nuo 7 gyvenimo dienos.
Vitamino D dozavimas rachito profilaktikai yra individualus ir priklauso nuo:
Kūdikio augimo tempo.
Kūdikio svorio.
Maitinimo būdo.
Laiko, kiek tiesioginiai ar atspindėti saulės spinduliai (šešėlyje, bet ne per stiklą) paliečia vaiko odą ir kokio dydžio jos plotą (neužtenka, kad saulė liestų tik jo nosies galiuką ar smakrą).
Kūdikio vidaus organų būklės, nes aktyviai vitamino D formai organizme susidaryti reikia gero kepenų ir inkstų darbo.
Profilaktinė vitamino D3 dozė – nuo 400 iki 1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą. Vasarą, kai kūdikiai ir vaikai gali mėgautis saulės voniomis, vitamino D nereikia duoti.
Įvertinęs konkretaus vaiko gyvenimo sąlygas, maitinimą, būklę, vitaminą D3 dozuoja ir skiria tik gydytojas.
Kai vaikutis gimsta po normalaus nėštumo, išnešiotas, mamos nėštumas ilgą laiką buvo saulėtu periodu, kol kūdikis gauna vien tik mamos pieną, profilaktinių vitamino D3 dozių jam užtenka. Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda iki 1000 TV vitamino D. Todėl visos nėštukės ir žindančios mamos turi gaudyti saulės spindulėlius ir kaupti vitaminą D, kad jo pakaktų vaikui. Iš motinos pieno vitaminą D kūdikis pasisavina geriau nei iš bet kokio kito maisto.
Ar profilaktinę vitamino D dozę reikia didinti vaikui augant?
Vitamino D profilaktinė dozė priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo vaiko maitinimo būdo. Motinos piene vitamino D kiekis priklauso nuo jo kiekio motinos organizme. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniais, vitamino D jam reikės daugiau nei valgančiam mamos pieną.
Kūdikis kasdien vedamas į lauką kelioms valandoms. Ar jam reikės tiek pat vitamino D, kiek ir augančiam „be lauko“?
Mamos klysta galvodamas, kad vitaminas D organizme susidaro vien nuo ėjimo į lauką. Šis vitaminas susidaro tik tuomet, kai tiesioginiai arba atsispindėję (šešėlyje) saulės spinduliai paliečia kuo didesnį kūdikio odos plotą. Kvėpavimas grynu oru lauke ar įstiklintame balkone nėra veiksniai, leidžiantys pradėti susidaryti vitaminui D odoje.
Eiti į lauką reikia šviečiant saulei, nes šviečiant mėnuliui vitamino D nepasigamins… Ir ne tik kūdikiui – nepasigamins ir mamai, o maitinanti mama gamina pieną, per kurį atiduoda vitaminą D kūdikiui.
Kaip sužinoti, ar vaikui pakanka vitamino D?
Vartojant vitaminą D organizme susidaro 2 vitamino D formos: nestabili, kuri dalyvauja medžiagų apykaitoje, ir stabili – atspindinti vitamino D atsargas organizme (forma, iš kurios organizmas pasiima medžiagų apykaitai reikalingą vitamino D kiekį). Ši stabili vitamino D forma nustatoma laboratoriniu būdu. Tyrimas 25(OH)D atliekamas paėmus kraują iš pirštuko. Tai pats tiksliausias tyrimo metodas, leidžiantis spręsti, kokią vitamino D3 dozę skirti rachito profilaktikai ar gydymui. Kiti tyrimai, pvz., kalcio nustatymas kraujyje ar šlapime, nėra tikslūs, nes kalcio apykaitą reguliuoja ir kiti veiksniai.
Kokie vitamino D perdozavimo požymiai?
Vitamino D organizme atsiranda per daug, kai šeima nepaiso gydytojo patarimų, kaip dozuoti šį vitaminą, gydytojo neinformuoja, kad mažyliui duoda žuvų taukų, kaip jį maitina, kaip dažnai ir kiek laiko vaiko veidukas ar nuogos rankytės, kojytės, kūnelis atidengiamos saulei, ir tuo pačiu metu duoda gydytojo skirtą vitamino D dozę arba net daugiau.
Lengvai pastebimi vitamino D pertekliaus požymiai: sumažėja apetitas, atsiranda virškinimo trakto sutrikimų (pykinimas, vėmimas), galvos skausmas, širdies ritmo sutrikimų, užkietėja viduriai, džiūsta burna, vaikutis retai šlapinasi, sumažėja kūno svoris. Pastebėjus šiuos požymius, būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertins vaiko būklę ir skirs arba neskirs tyrimų. Ar organizme susikaupė per daug vitamino D, parodo tyrimas 25(OH)D.
Ar drėgni padai ir delnai – pakankamas įrodymas, kad reikia didinti vitamino D?
Viso kūnelio, pakaušio, delnų bei pėdų prakaitavimas gali būti vienas iš rachito požymių, tačiau vien pagal prakaitavimą liga nediagnozuojama. Padai ir delnai vaikui gali prakaituoti ir dėl per šiltos aplinkos, per šiltų drabužių. Dar viena priežastis – vegetacinis kūdikio, vaiko jautrumas. Jeigu vaikas, nežaisdamas judrių žaidimų, po miego, esant normaliai aplinkos temperatūrai (18-21°C), būdamas normaliai aprengtas, gausiai prakaituoja – būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju.
Ar duoti vitamino D, jei kūdikis maitinamas mišiniu, ant kurio pakuotės parašyta, kad produkte yra vitamino D paros dozė?
Reikia daryti taip, kaip rekomenduoja vaiko gydytojas. Pakuotės etiketėje nurodoma, kokiame mišinio mililitrų kiekyje yra atitinkamas vitamino D kiekis. Pagal tai galima apskaičiuoti, ar kūdikiui dar reikia papildomai D. Kita vertus, sunku garantuoti, kad kiekvieną parą kūdikis suvalgys etiketėje nurodytą mišinio kiekį ir gaus paros vitamino D dozę.
Pieno mišinių, atvežtų iš ES, gamyba griežtai reglamentuojama, atidžiai tikrinama jų kokybė, todėl galima tikėti tuo, kas parašyta etiketėje. Kai produkto etiketėje užrašyta, kad jis praturtintas vitaminais ar kitomis medžiagomis, bet nenurodyta, kokiame kiekyje kiek ko konkrečiai yra, toks užrašas kvepia pigia reklama.
Ar duoti vitamino D, jei kūdikis gimė vasarą ir kasdien būna lauke?
Gimusieji vasarą, jei jų mamos nėštumo metu nevengė saulės vonių, gimsta turėdami daugiau vitamino D atsargų.Tokiems kūdikiams vitamino D reikės mažiau. Žindančioms irgi pravartu parodyti kūną saulei.
Vitamino D vasarą pasigamina gerokai mažiau anksti ryte, vėlai vakare, esant apsiniaukusiam orui, kai ore daug kietųjų dalelių (oras užterštas dūmais, dulkėmis).
Tam, kad kūdikio organizme susidarytų pakankamai vitamino D, jam užtenka kuo mažiau aprengtam (pageidautina – tik su sauskelnėmis), neišteptam jokiais kremais nuo saulės, galvą pridengus šviesia kepuraite pabūti saulėje 2 kartus per savaitę po 15 minučių tarp 10 ir 16 val. Mažylis, būnantis saulėje, turi būti sukinėjamas – nereikėtų atgręžti į saulę vien nugaros ar krūtinės. Jei su kūdikiu būnate saulėje po 16 val., galima pabūti ilgiau – 30–35 minutes.
Kiek kūno odos turi paliesti saulė, kad pasigamintų reikiamas kiekis vitamino D?
Tai nėra išmatuota kvadratiniais centimetrais – kuo didesnis kūno plotas, tuo geriau. Kiekvienas apnuogintas mažylis prie tiesioginių ar išsklaidytų saulės spindulių (kai saulė už debesies) turi būti pratinamas saikingai: vieną dieną – apie 3 min., kitą dieną – 5 min., dar po paros kitos –10 min., taip ilginant laiką iki 15–30 minučių.
Nėra tiksliai paskaičiuota, per kiek laiko būnant saulėtą dieną lauke pasigamina vaikui reikalinga vitamino D paros dozė, nes veikliajai vitamino D formai susidarant organizme dalyvauja kepenys ir inkstai. Skaičiavimus sunkina ir tai, kad kasdien vaikas šiek tiek vitamino D3 gauna ir su maistu. O kiek, kokio maisto jis per dieną suvalgys, neįmanoma tiksliai nusakyti. Nuolatos saulei turėtų būti atvertos rankos ir kojos (suprantama – ne tik delnai ar pėdos).
Ar vaikas gaus vitamino D, jei į lauką bus vedamas išteptas apsauginiu kremu nuo saulės?
Kad ir kiek vaikas bus nuogas saulėje, jam vis tiek pristigs vitamino D, jei oda bus ištepta apsauginiu kremu nuo saulės. Ką daryti? Apsauginiai kremai sulaiko bei atspindi ultravioletinius spindulius ir taip stabdo vitamino D gaminimosi pradžią. Išeitis labai paprasta – jei mama mano, kad tuo metu reikalingi nuo saulės apsaugantys kremai – jais galima ištepti vaiko odą po to, kai jis 10–30 min. lauke pabus neišteptas (jei saulė tiesioginė – 10–15 min., jei už debesies – 30 minučių).
Nuo saulės saugantys kremai, kurių apsaugos faktorius yra 8 ir didesnis, sumažina odoje vitamino D3 sintezę 92–95 proc.
Įrodyta, kad kūdikiui, pabuvus 15 min. saulėje du kartus per savaitę, jo odoje nepradeda formuotis odos vėžys.
Suaugusiesiems irgi paranojiškai nereikia bijoti saulės. Nors saulės spindulių perteklius daro skatinamąjį poveikį odos vėžiui, daug tyrimų rodo, kad saulė ir vitaminas D gali apsaugoti nuo daugelio įprastų vėžio formų – prostatos, krūties, gaubtinės žarnos.
Ar vitaminas D gaminasi ir debesuotą dieną išvedus vaiką į lauką?
Kai debesuota, apnuogintą kūdikį lauke galima laikyti dvigubai ilgiau – iki valandos.
Ar vitamino D trūkumas – tik kūdikių bėda? Ar duoti vitamino D vyresniam vaikui?
Vitaminas D reikalingas ne tik vaikams. Gyvename tokioje geografinėje platumoje, kurioje trūksta saulės, kad natūraliai gamintųsi reikiamas vitamino D kiekis. Europoje pakankamai saulės gauna tik šiaurinė Ispanijos dalis, pietinė Prancūzija, Italijos ir Graikijos vidurinės dalys. Visoms kitoms Europos šalims saulės trūksta. Paskaičiuota, kad pasaulyje vitamino D trūksta milijardui gyventojų. Įdomiausia, kad šio vitamino trūksta net karštuosiuose kraštuose, nes ten žmonės dengiasi nuo saulės, dieną dirba biuruose, o į lauką eina tik vakarais. Vitamino D trūksta net indams, arabams, kurie užsidangstę iki pirštų galiukų.
Jei vaikučio susilaukia moteris, kuriai pačiai trūksta vitamino D, jei ji maitindama krūtimi nebūna saulėje ir per pieną neperduoda kūdikiui vitamino D, tai, savaime aišku, kad ir kūdikiui jo truks. Deja, nustatyta, kad net 70–97 proc. nėščiųjų ir žindančiųjų kraujyje vitamino D nepakanka. Tyrimai rodo, kad paaugliams itin trūksta vitamino D, nes jie valandų valandas leidžia prie kompiuterio, nebūna lauke. Be to, tų maisto produktų, kuriuose natūraliai yra vitamino (riebios žuvies), suvalgome mažai, masiškai nevartojame žuvų taukų.
Skandinavijos medikai pataria aliejinių vitamino D preparatų duoti vaikams iki 10 metų.
Jei kūdikis geria žuvų taukus, ar duoti vitamino D profilaktinę dozę?
Net jei kūdikis ar vaikas išgeria žuvų taukų (5 ml per dieną) šioje dozėje nėra tiek vitamino D, kiek reikia rachito profilaktikai, o juo labiau – gydymui. Žuvų taukai naudingi ne tik dėl vitamino D, bet labiau dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Kokį variantą Jūs palaikote – vandeninius ar aliejinius vitamino D tirpalus, vienkartinę didelę dozę ar kasdienius lašiukus?
Priimtinesnė yra Skandinavijos šalių patirtis – duoti gydytojo nurodytą aliejinį vitamino D tirpalą, nes vitaminas D yra tirpus riebaluose ir nereikia jokių papildomų technologijų ir medžiagų, kad jis ištirptų vandenyje.
Vienkartinė didelė vitamino D3 dozė (200 000 TV) skirta sušvirkštimui į raumenis, tam, kad galėtų lėtai rezorbuotis. Ampulėje esanti dozė gali būti ir išgeriama, tačiau nėra garantijos, kokią dalį iš išgertos dozės konkretaus kūdikio organizmas sugebės pasisavinti. Priimtinesnė kasdienė vienkartinė dozė, tačiau yra šeimų, kurioms geriau tinka didelė vienkartinė dozė. Kokia dozė kokiai šeimai tinka, sprendžia vaiko gydytojas.
Kaip tinkamai duoti vitamino D, kad jį geriausiai pasisavintų kūdikio organizmas?
Vitaminą D3 reikėtų įlašinti į nedidelį (10–20 ml) nutraukto pieno ar mišinio kiekį ir sugirdyti kūdikiui. Svarbiausia, kad vitaminas D patektų į organizmą.
Gal žinote, kiek vitamino D duoda savo vaikams kitų šalių gyventojai?
Tamsi oda atspindi ultravioletinius spindulius, todėl tamsiaodžiams reikia daugiau vitamino D. Lietuvoje tamsiaodžių vaikų dar mažai. Skandinavijos šalys vitamino D trūkumą kompensuoja duodamos profilaktines aliejinio vitamino D tirpalo dozes vaikams iki 10 metų, du kartus per savaitę duodamos vaikams valgyti riebiųjų žuvų, visą gyvenimą nuo gimimo duodamos žuvų taukų.
Ar duoti gydytojo skirto vitamino D, jei vaikas vartoja kitus maisto papildus, kuriuose yra paros vitamino D dozė?
Gydytojo skirta vitamino D dozė negali būti pakeista jokiais papildais. Gydytojas paros vitamino D dozę apskaičiuoja taip: jo skirta vitamino D dozė + papildo, pvz., žuvų taukų rekomenduojamame kiekyje esantis vitamino D kiekis. Kol kas šalyje nėra papildo, kuriame būtų visiems kūdikiams reikiama vitamino D paros dozė. Dauguma papildų paprastai yra sudėtiniai preparatai – norint pasiekti kūdikiams ir vaikams iki 3 metų reikiamą vitamino D paros dozę, viršijamos kitų medžiagų, esančių papilde, paros dozės.
Kaip įveikti rachitą? Ar kūdikiui pradėjus vaikščioti iškryps kojos?
Rachitas Lietuvoje dabar nustatomas tuomet, kai kūdikio tėvai nesilanko pas gydytoją arba nepaiso jo patarimų, kaip ir kiek kūdikiui duoti vitamino D3. Tie kūdikiai, kurie gauna profilaktinę vitamino D kasdieninę dozę, rachitu nesuserga. Gaudamas reikiamą vitamino D dozę, kūdikis išgyja, ir jam pradėjus vaikščioti kojos neiškrypsta. Mažylio gydytojas turi sekti jo būklę ir, priklausomai nuo jos, koreguoti vitamino D dozę.
Jei kūdikiui nuslinko plaukai, vadinasi, jis serga rachitu?
Rachitui būdingas „nuplikęs“ pakaušiukas, o ne visi galvos plaukai.
Ar saulėtą dieną įstiklintame balkone migdomas kūdikis gaus pakankamai vitamino D?
Saulės spinduliai, praėję pro stiklą, nesvarbu – kokį, netenka galios odoje skatinti gamintis vitaminą D. Jis susidaro odoje tik tuomet, kai spinduliai ją apšviečia tiesiogiai.
Kokie konkretūs rachito požymiai?
Pirmųjų rachito požymių tėvai dažniausiai nepastebi. Dažniau liga pasireiškia 2–4 mėnesių kūdikiams. Štai kokie požymiai turi sujaudinti tėvus:
Sutrikęs miegas. Kūdikis pasidaro neramus, blogiau miega, krūpčioja nuo šviesos, garso. Mažylio miegas negilus, miegodamas suverkia, pasimuisto, atrodo, atsibus, bet dažniausiai vėl nugrimzta į miegą.
Prakaitas. Susirgęs rachitu vaikas daugiau prakaituoja, lipnus prakaitas erzina odą, todėl kūdikis lovoje muistosi, sukioja galvą. Dėl galvos sukiojimo nuplinka pakaušis. Atsiranda prakaitinis bėrimas, iššutimų.
Sumažėjęs raumenų tonusas. Mažylis, paguldytas ant pilvo, sunkiau pakelia galvą, pakėlęs ją trumpiau išlaiko. Kūnelis tarsi suglebęs.
Minkštėjantys kauliukai. Ligai progresuojant sutrinka kaulų mineralizacija, tad kaulai minkštėja. Pirmiausia suminkštėja pakaušio, vėliau – kiti kaulai. Dėl suminkštėjusių kaulų pasikeičia galvos, krūtinės, kojų forma. Deformuojasi nesėdinčio kūdikio galva, sėdinčio – stuburas, vaikščiojančio – kojos.
Kiti ligos požymiai: Vėluojantis sėdėjimas, stovėjimas, vaikščiojimas ir užkietėję viduriai.
Patarimai, jei vaikui nustatė rachitą:
Pedantiškai dozuokite vitaminą D, užsirašinėkite, kiek ir kada vitamino D lašelių davėte.
Kuo ilgiau su vaikučiu būkite gryname ore, saulėje.
Kad nesideformuotų galvytė, dažniau vaikutį lovoje vartykite.
Kad nesideformuotų stuburo ir kojų kaulai, neskubėkite sodinti ar statyti.
Nuo rachito gydymo pradžios praėjus 2–3 savaitėms kūdikis gali būti pradėtas masažuoti.
Atidžiau rūpinkitės kūdikio odele, nes sergančių rachitu vaikų ji yra ypač jautri.
Kasdien maudykite. Gydytojas gali skirti druskų arba pušų vonių kursą.
Ar rachitas kuo nors susijęs su momenėlio dydžiu?
Kūdikiui gimus būna atviri didysis ir mažasis momenėliai. Tai normalu. Susirgus rachitu suminkštėja didžiojo momenėlio kraštai, tačiau nekinta jo dydis. Kokie yra momenėlio kraštai, nustato tik gydytojas. Kūdikiui augant, momenėliai „užsidaro“, sukaulėja. Susirgus rachitu, šis procesas sulėtėja.
Papasakokite apie vitamino D (200 000 TV) 1 ml ampulę. Ar galima tokį kiekį duoti iš karto?
Į Lietuvą įvežami vitamino D3 didelės (200 000 TV – 1 ml) koncentracijos aliejiniai tirpalai. Pagal gamintojo rekomendacijas, galima rachito profilaktikai kartą per 6 mėn. vieną kartą suvartoti minėtą ampulę, tikintis kad visas vitaminas D3, kuris yra ampulėje, atsidės organizmo riebaluose, o iš susidariusių atsargų organizmas jį naudos pagal poreikius. Nepriklausomai nuo to, kad kūdikis suvartojo minėtą vitamino D3 ampulę, būtina nuolat stebėti, ar neatsiranda rachito požymių.
Ar vis dar pasitaiko sunkių rachito formų? Galbūt ta liga jau atgyvena, ir mes apie ją per daug kalbame?
Rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai vaikai mažai būna saulėje ir odos nepasiekia ultravioletiniai spinduliai, padaugėja sergančių rachitu vaikų. Rachitas yra pirmųjų 2 metų vaikų liga. Vaikas gali susirgti nebūtinai kūdikystėje, bet ir būdamas 1,5 metų ar vyresnis. Kad apsaugotumėte vaiką nuo rachito, turite jį visavertiškai maitinti, kasdien vesti į lauką ir leisti ten būti neuždengtu veidu bei rankomis. Lietuvoje rachito profilaktikai visuotinai skiriamas vitaminas D, todėl rachitu kūdikiai serga retai. Jei tėvai nepaiso gydytojo patarimų, kaip dozuoti vitaminą D, atsiranda pirmieji rachito simptomai, kurie lengvai pagydomi.
Vitamino D paros dozė priklauso nuo rachito sunkumo laipsnio. Gydytojas, nuolat stebėdamas mažylį (ne rečiau kaip 1–2 kartus per mėnesį!), gali koreguoti gydymą. Vienam mažyliui jo rachito gydymui pakanka mažesnės dozės, kitam reikia didesnės.
Kuo skiriasi vitaminai D2, D3 ir kiti D?
1913 m. amerikiečių mokslininkai E. McCollum ir M. Davis menkių kepenų aliejuje aptiko medžiagos, kuri apsaugo nuo rachito. Šią medžiagą anglų gydytojas E. Mellanby 1922 m. pavadino vitaminu D. Taigi vitaminas D žinomas šimtą metų… Per pastaruosius 20 metų sparčiai gausėja žinių apie šį vitaminą. Įrodyta, kad beveik visose kūno ląstelėse yra vitamino D receptorių – dalių, kurios jį priima, kurioms jis reikalingas.
Vitaminu D2 yra pavadinta viena iš cheminių vitamino D formų.
Vitaminas D3 pasigamina odoje, ją veikiant ultravioletiniams spinduliams. D3 organizmas geriau įsisavina nei D2.
Kodėl kiekvienoje šalyje skirtingai dozuojamas vitaminas D?
Šis teiginys visiškai neteisingas. Visose šalyse vitaminas D dozuojamas priklausomai nuo kūdikio ar vaiko maitinimo būdo, amžiaus, svorio, šeimos gyvenimo įpročių (kaip dažnai priiminėjamos saulės vonios) ir to, kokiu tikslu vitaminas D skirtas – rachito profilaktikai ar ligai gydyti. Vaikui augant, keičiantis jo maitinimui, metų laikui, reikalinga vitamino D dozė kinta. Konkrečią kiekvienam vaikui vitamino D dozę geriausia ir tiksliausia parinkti pagal tyrimo 25(OH)D duomenis. Šis tyrimas parodo, kiek organizme yra vitamino D atsargų. Tyrimą reikėtų kartoti kas 2 mėnesius. Deja, jo valstybės nekompensuoja, ir jis ne visose šalies poliklinikose atliekamas.
Ką daryti, jei kelias dienas iš eilės tėvai pamiršto duoti vitamino D? Ar galima paskui sulašinti daugiau lašų už praleistas dienas?
Praleidus vieną davimo dozę, paskui galima vaikui duoti dvigubai daugiau vitamino D. Praleidus tris dienas – net trigubą dozę. Vitaminas D kaupiasi kepenyse. Ten jis išsilaiko apie 2 mėnesius. Tačiau vaikui fiziologiškai sveikiau ir natūraliau, kai mama užsiriša nosinėje mazgelį ir nepamiršta sulašinti lašiuko kas dieną.
Ar galima per vasarą, kai daug saulėtų dienų, vaikučiui prikaupti vitamino D atsargų, kad jų užtektų rudeniui?
Saulė vitamino D kiekį puikiai papildo tik jauniems žmonėms (deja, vyresni gali saulėje kaitintis per dienas, vitamino D rezervų nesusidarys). Vaikams susidaręs sąlyginis vitamino D perteklius organizme (jei atsiranda galimybė kelis mėnesius po kelias dienas per savaitę pabūti saulėje) „sandėliuojamas“, bet tų atsargų pakanka tik 4–6 savaitėms, o po to vėl reikia jas papildyti. Tad per vasarą sukauptos vitamino D atsargos pasibaigs jau spalio viduryje ar lapkričio pradžioje.
Kokiuose maisto produktuose yra daugiausiai vitamino D?
Pieno mišiniuose (1 litre) – 380–400 TV
Žuvų taukuose (5 ml) – 400 TV
Lašišoje, pagamintoje garuose (100 g) – 338 TV
Rūkytoje skumbrėje (100 g) – 320 TV
Tune, konservuotame sūryme (100 g) – 124 TV
Silkės filė (100 g) – 548 TV
Troškintoje jautienoje (100 g) – 32 TV
Virtame kiaušinyje (vidutinio dydžio) – 40 TV
Norint gauti rekomenduojamą paros dozę (1000 TV) šių produktų reikėtų suvalgyti itin daug. Štai kodėl JAV, Kanadoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse tam tikri maisto produktai praturtinami vitaminu D. Pavyzdžiui, Anglijoje, vitamino D yra dedama į pieną, sultis. Lietuvoje kol kas maisto produktai nėra praturtinami vitaminu D.
Ar dygstant dantims reikia padidinti vitamino D dozę?
Yra „kritinių laikotarpių“, kai šio vitamino poreikis padidėja. Tai pirmųjų dantų dygimo laikas (4–6 mėn.) ir vaikščiojimo pradžia (9–12 mėn.). Ar tais kritiniais laikotarpiais reikės didesnės vitamino D dozės, nuspręsti gali tik kūdikio gydytojas, atsižvelgęs į tai, kiek mažylis būna lauke, kaip maitinamas, ar neserga, koks tuo metu metų laikas.
Vitamino D atmintinė
Vitaminas D į organizmą patenka dviem būdais: per burną (su maistu ar vitamino D preparatais, žuvų taukais) ir per odą, kai ją paliečia tiesioginiai ar atsispindėję saulės spinduliai.
Profilaktinė vitamino D3 dozė – 400–1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą.
Tam, kad kūdikio organizme susidarytų pakankamai vitamino D, jam užtenka kuo mažiau aprengtam, neišteptam jokiais kremais nuo saulės pabūti saulėje 2 kartus per savaitę po 15 min. tarp 10 ir 16 val.
Nuo saulės saugantys kremai, kurių SPF yra 8 ir daugiau, sumažina odoje vitamino D3 sintezę 92–95 proc.
Vaikams susidaręs sąlyginis vitamino D perteklius organizme „sandėliuojamas“, bet tų atsargų pakanka tik 4–6 savaitėms, o po to vėl reikia jas papildyti. Tad per vasarą sukauptos vitamino D atsargos pasibaigs jau spalio viduryje ar lapkričio pradžioje.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Sveiki, kol dukrytei suėjo 2 metukai gėrėm vit.D lašiukais ir žuvų taukus. Mums jau 3, todėl profilaktiškai pati geriu ir mažajai duodu vid D. Mums geriausi D-Pearls, nes mažos kapsulytes ir lengvai praryjame.
Kad reikia vitamino D vaikams atrodo žinome visos, bet labai dažnai pamirštame, kad ir mes mamos kenčiame nuo jo trūkumo. Pati vartoju D-pearls jauciuosi energingesnė ir rečiau sergu.
As galvoju, kad ne tik kūdikiams, bet ir mamytėms reikia pavartoti D vitamino. Nusilpsta imunitetas, nuovargis, Man kaip ir Simai labai tinka D-Pearls 🙂
Pas mus visa seimyna vartoja D perliukus, labai retai sergame, darzelis nebuna praleistas:)
Vit D pradejau vartoti kai pasidarius tyruma pamaciau trukuma.Atsistate nuotaika, miegas, nuovargio nebejauciu tokio kaip anksciau.Vartojau D pearls .Vaikams taip pat duodu, tik sau didesnes dozes.