Mamytė ir vitaminas D – kodėl laukiantis ir žindant jo tiek daug reikia

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja

Neštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Šis moters gyvenimo etapas – viena iš vitamino D „duobių“.

Gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja

Saulėtų dienų daugėja, vitamino D mažėja

Nors saulėtų dienų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, rodos, kasmet daugėja, deja, vitamino D trūksta beveik kas dešimtam pasaulio gyventojui.

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad rachito atvejų dėl vitamino D trūkumo daugėja visame pasaulyje, net ir saulėtuose kraštuose.

Kodėl? Tai lemia daugelis priežasčių, o vienos svarbiausių:

1) Naudojame daug apsauginių kremų nuo saulės. Apsauginiu poveikiu pasižymi ir visi veido bei kūno kremai, kuriuos esame įpratę naudoti kasdieną.

2) Daug laiko praleidžiame uždarose patalpose. Tiek suaugusieji, tiek bet kurio amžiaus vaikai, tiek pagyvenę asmenys vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, dirbdami, mokydamiesi, ar tiesiog ilsėdamiesi, prie TV bei išmaniųjų įrenginių.

3) Suvalgome nepakankamai vertingų maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D ir kitų riebaluose tirpių vitaminų.

4) Nepaisome etapų, kai organizmui reikia kur kas daugiau vitamino D. Daugiau vitamino D reikia ne tik kūdikiams iki 2 metų (kaip manyta anksčiau).

Jo  daugiau reikia:

Besilaukiančioms bei žindančioms moterims;

Bet kurio amžiaus vaikams ir paaugliams, ypač sparčiai augantiems;

Suaugusiesiems, kurie mažai laiko praleidžia lauke ar maitinasi nesuderintu maistu;

Nutukusiems žmonėms (KMI >30);

Pagyvenusiems žmonėms;

Sergantiesiems kepenų bei inkstų ligomis (nes kepenys bei inkstai dalyvauja kalcio, fosforo bei vitamino D apykaitoje), odos ligomis;

Tamsesnio gymio asmenims (beje, tamsiaodžiams gali prireikti iki 10 kartų daugiau laiko būti saulėje ar UV spindulių veikiamiems nei šviesiaodžiams, kad jų organizme pasigamintų pakankamas kiekis aktyvaus vitamino D).

5) Pagaliau visi bet kada galime išsitirti, kokios mūsų vitamino D atsargos. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, – tik atsiradus galimybei išmatuoti vitamino D koncentraciją kraujyje, staiga suvokėme vitamino D trūkumo mastą.

Vitaminas, prilyginamas hormonui

Saulės Sielos Studijos nuotrauka

Organizme vitaminas D reguliuoja daugybę procesų, veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje, reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, jis svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto. Vitaminas D skatina gamintis laimės hormoną endorfiną, nuo kurio priklauso mūsų teigiamos emocijos.

Vitaminui D jautrūs receptoriai aptinkami 36 skirtinguose žmogaus audiniuose (širdies raumenyje, smegenyse, plaučiuose, skrandyje, plonojoje žarnoje, odoje, inkstuose ir kt.), o tai reiškia, kad šis vitaminas gali daryti įtaką daugeliui svarbių organizmo procesų.

Kiek ir kodėl vitamino D reikia besilaukiant

Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš 4 trūksta vitamino D.

Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Net jei kalcio pakaks, o vitamino D trūks, reikalingi procesai moters organizme nevyks.

Iki šiol buvo neaišku, ar vitaminas D nėštumo metu turi įtakos vaiko kaulų būklei ir vystymuisi po gimimo. Neseniai paskelbti ilgai trukusio tyrimo duomenys parodė, kad šis efektas užtrunka, iki kol vaikui sukanka 20 metų, ir yra reikšmingas!

Jei besilaukiančiai moteriai pakanka vitamino D, mažėja preeklampsijos tikimybė. Kai vitamino D koncentracija kraujyje didesnė nei 20ng/dl, – preeklampsijos tikimybė sumažėja perpus.

Mokslinių tyrimų duomenimis, vitamino D pakankamas kiekis nėštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką mamai ir – ateityje – I tipo diabeto riziką vaikui.

Jei mamai nėštumo metu pakako vitamino D, vaikutis ateityje bus labiau atsparus viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (dar vadinamomis  „peršalimo ligomis“), astmai.

Vitamino D trūkumas didina priešlaikinio gimdymo riziką.

Pakankamas vitamino D kiekis svarbus ir visavertiškam gimdymo procesui, nes kai pakanka vitamino D, raumenys būna stipresni, didėja tikimybė, kad moteris pagimdys pati, neprireiks cezario pjūvio.

Kodėl vitaminas D reikalingas žindant

Vitaminas D žindymo metu reikalingas ne mažiau, nei laukiantis.

Jis labai svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Jeigu mamos piene pakaks vitamino D, jo gaus ir vaikutis. Tačiau ne mažiau svarbi ir pati mama – jeigu jai pakaks vitamino D, pieno gamyba bus sklandi, nenusilps imunitetas.

Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos. Jei vitamino D pakanka, mažiau tikėtini mamos nuotaikų svyravimai, emocinis labilumas, jautrumas.

Kiek suvartoti

Saulės Sielos Studijos nuotrauka

Organizmas gana ilgai nesiunčia signalų, kad jam trūksta vitamino D. Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka. Geriausia tai padaryti nėštumo pradžioje, tada bus laiko atsargas papildyti – pavartoti vitamino D preparatų ir pasilepinti saulėje. Šį tyrimą vertėtų atlikti kas pusmetį, nes ne visi žmonės vitaminą D gerai pasisavina iš maisto, o nėštumo metu (ar jei tyrimas rodė vitamino D trūkumą), – kas 2–3 mėnesius.

Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75–100 nmol/l.

Atlikti tyrimai rekomenduoja, kad moterims, gyvenančioms Vidurio Europoje (kur didesniąją metų dalį trūksta saulės) ir planuojančioms nėštumą, vitamino D reikėtų vartoti po 800–2000 TV (tarptautinius vienetus) per dieną.

Nėštumo metu papildomas vitamino D vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė – 1500–2000 TV.

Žindymo metu irgi rekomenduojama vitamino D dienos dozė –1000–1500 TV.

Jei po 2–3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas, esant ribotam riebalų kiekiui maiste, buvo vartota per maža jo dozė, arba sergant žarnyno, kepenų, inkstų ligomis. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti. Kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse, saulėje buvusiuose grybuose irgi yra vitamino D. Tačiau tai menka paguoda.

Neįmanoma kasdien suvalgyti tokio šių produktų kiekio, kuris patenkintų kasdieninį organizmo vitamino D poreikį.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 7

Kitos temos: