Net naktį pažadintos iš miego mamos pasakys, kad saulė gamina vitaminą D, o kai jo trūksta, vaikai suserga rachitu. Jeigu viskas būtų taip paprasta, pasaulyje nevyktų tūkstančius gydytojų suburiančios konferencijos, skirtos vitaminui D.
Išsivysčiusiose šalyse šio vitamino klausimai sprendžiami valstybiniu lygiu!
Patirtimi dalinasi laboratorijos „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Gydytojau, ar vitaminas D svarbus vaikams tik dėl rachito?
Šis klausimas parodo, kokie inertiški gali būti lietuviai – jie įsikalę į galvą, kad vitaminas D reikalingas tik vaikams.
Gyvename tokioje geografinėje platumoje (žemiau 45 paralelės), kurioje mažai saulės. Mums trūksta saulės, kad natūraliai gamintųsi reikiamas kiekis vitamino D. Europoje pakankamai saulės gauna tik šiaurinė Ispanijos dalis, pietinė Prancūzija, Italijos ir Graikijos vidurinės dalys. Visoms kitoms Europos šalims saulės trūksta. Paskaičiuota, kad pasaulyje vitamino D trūksta milijardui gyventojų. Įdomiausia, kad šio vitamino trūksta net karštuosiuose kraštuose, nes ten žmonės dengiasi nuo saulės, dieną dirba biuruose, o į lauką eina tik vakarais. Vitamino D trūksta net indams, o ką kalbėti apie arabų kraštus, kur gyventojai užsidangstę kone iki pirštų galiukų.
Jei vaikučio susilaukia moteris, kuriai pačiai trūksta vitamino D, jei ji maitindama krūtimi nebūna saulėje ir per pieną neperduoda kūdikiui vitamino D, tai savaime aišku, kad ir kūdikiui jo truks. Deja, nustatyta, kad net 70-97 proc. nėščiųjų ir žindančiųjų kraujyje vitamino D nepakanka.
Ar visiems kūdikiams nustatoma ta pati profilaktinė vitamino D dozė?
Nors skaitytojams skaičiai nuobodūs, bet pasistengsiu sudominti. Kūdikiui per parą reikia 1600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Kai vaikutis gimsta po normalaus nėštumo, išnešiotas, o mamos nėštumas ilgą laiką buvo saulėtu periodu (pagimdė vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, daug laiko praleido saulėje), jis pirmus metus (jei maitinamas mamos pienu) yra beveik apsirūpinęs vitaminu D.
Tokiam kūdikiui papildomai reikia tik 600 TV vitamino D per dieną. Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda dar 1000 TV. Vitamino D koncentracija mamos piene yra lygi koncentracijai, kokia yra kraujyje. Todėl visos nėštukės ir žindančios mamos turi „gaudyti“ saulės spindulėlius ir kaupti vitaminą D, kad jo pakaktų vaikui. Vitamino D maksimali koncentracija kraujyje – iki 75 nanomolių litre (arba 30 nanogramų mililitre). Jei mažiau, reikia atsargas papildyti.
Ypač pavojinga, kai rodiklis yra mažiau kaip 10 nanogramų. Tuomet vitaminą D organizmas ima iš organų juos alindamas.
Kas nutiks blogo, jei truks vitamino D?
Iš pradžių, kaip sakiau, organizmas jo ims iš kaulų, riebalų. Pradeda gesti dantys, trapėti kaulai, susilpnėja imunitetas, greičiau „kimba“ užkrečiamosios ligos. Jei vitamino D trūksta nėščiajai, gali sutrikti vaisiaus centrinės nervų sistemos, kaulų vystymasis.
Atlikta daugybė medicininių studijų, kurios įrodė, koks svarbus sveikatai vitaminas D. Tarkime, vėžio gydymo rezultatai kur kas geresni tų pacientų, kurių kraujyje pakanka vitamino D. Vokiečiai atliko studiją net su žmonėmis, patekusiais į autoįvykius. Išmatavę sužeistųjų vitamino D koncentraciją kraujyje, stebėjo lūžių specifiką ir gijimą. Išvada – tų žmonių, kuriems netrūko vitamino D, rezultatai buvo dešimtis kartų geresni (lūžių mažiau, jie lengvesni). Studijos įrodė, kad šis vitaminas labai svarbus diabeto, peršalimo ligų profilaktikai. Vitamino D trūkumas turi didelės įtakos depresijai, net savižudybei.
O kaip sužinoti, ar nėščiai moteriai pakanka vitamino D? Organizmas siunčia kokius nors signalus?
Iškart jokių požymių nėra. Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka.
Geriausia tai padaryti nėštumo pradžioje, tada bus laiko atsargas papildyti – pavartoti vitamino D preparatų ir pasilepinti saulėje. Šį tyrimą vertėtų atlikti kas pusmetį, nes ne visi žmonės vitaminą D gerai pasisavina iš maisto. Tarkime, nustatytas vitamino D trūkumas, moteris prisiperka preparatų, o jie nepasisavinami dėl žarnyno būklės (kad ir viduriavimo).
Apsauginiai kremai nuo saulės blokuoja vitamino D gamybą (tai mamos jau žino). Tačiau kepintis saulėje be kremo irgi pavojinga. Ką daryti?
Taip, net pasitepus silpniausiu 15 SPF kremu nuo saulės vitaminas D nebesigamina. O toks lengvas SPF dažniausiai yra net paprastuose dieniniuose veido kremuose. Iš saulės mes gauname net 90 proc. reikalingo vitamino D. Todėl reikia protingai suderinti, kad ir vitamino D gamintųsi, ir oda liktų sveika.
Tiesiog reikia saulėje pabūti 30 minučių per dieną neišsitepus kremais. O tada jau galima teptis.
Siūlote leliukus kepinti saulėje be jokios apsaugos?
Patikėkite, per 30 minučių vaikutis tikrai „neiškeps“, o pasiims tai, ką gamta duoda. Papasakosiu asmeninį pavyzdį. Kai gimė dukra (dabar jai 16 metų), pirmus mėnesius gyvenome kaime. Buvo vasara, ir jau nuo 2 savaičių dukrą kiekvieną dieną išnešdavau į lauką, išrengdavau ir leisdavau pagulėti saulėje pusvalandį. Ji spardydavosi, judėdavo, aš ją pavartydavau. Prisipažinsiu, buvau smerkiamas, net baramas, vadinamas vaiko kankintoju, tačiau dukra iki 2 metų nežinojo, kad yra sloga. Tik vėliau sužinojau, kad elgiausi pagal dabartines rekomendacijas.
Jeigu mama kategoriškai nenori vaikučio laikyti saulėje, galima vitaminą D „gaudyti“ ir debesuotą dieną, tik debesys sulaiko 50 proc., o šešėlis – 60 proc. spindulių. Todėl reikės lauke vaiką apnuogintą laikyti dvigubai ilgiau.
Ar įmanoma vitamino D perdozuoti, tarkime, netyčia įlašinus daugiau lašų kūdikiui?
Jau daug metų vitamino D perdozavimo atvejų nebuvo užfiksuota. Apie perdozavimus buvo kalbama tarybiniais metais, kai vitaminas D buvo gaminamas spiritiniu pagrindu, mamos neužsukdavo buteliukų, spiritas išgaruodavo, ir kūdikiai gaudavo didelės koncentracijos lašiukų. Tačiau šiuo metu, kai vitamino D preparatai griežtai sertifikuoti (visos formos – tiek lašiukai, skirti kiekvienai dienai, tiek ilgalaikio poveikio preparatai su 200 000 TV), jų perdozuoti neįmanoma. Kita vertus, persistengti tikrai nereikia – jei duodame kūdikiui vitamino D lašiukų, maistelio, praturtinto vitaminu D ir dar žuvų taukų, be to, kūdikystė sutapo su saulėtu metų laiku, tai vitamino D tikrai per daug. Tam yra laboratorinė kontrolė. Jei tyrimas rodo, kad vaikui vitamino D pakanka, gydytojas gali parekomenduoti kurį nors jo šaltinį „panaikinti“.
Jeigu kūdikis kasdien gauna savo lašus vitamino D, gal tas buvimas saulėje nebėra toks svarbus?
Neretai pasitaiko, kad kūdikiui pastebima rachito požymių, gydytojas didina vitamino D dozę, o gerėjimo nematyti. Mama negalima netikėti – ji savo vaikui blogo nelinkės ir tikrai sąžiningai sugirdys jam tuos vitamino D lašiukus. Negalime pasitikėti kūdikiu – jis vitaminą D gali išvemti, išspjauti, išviduriuoti. Be to, skiriasi ir kūdikių žarnyno būklė – vieni rezorbuoja geriau, kiti – prasčiau. Štai ir atsakymas, kodėl dvynukai, kurie valgo tą patį maistą, gauna tiek pat vitamino D ir tiek pat būna saulėje, gali turėti skirtingas šio vitamino atsargas (vienas sirgs rachitu, o kitas – ne).
Kokie požymiai išduoda, kad trūksta vitamino D?
Jie klasikiniai, juos žino visi vaikų gydytojai, tad kartą per mėnesį kūdikį parodykite medikui, ir jis pasakys – yra tų požymių ar ne. Ji tie požymiai matomi, vadinasi, vitamino D deficitas jau nemenkas.
Svarbu pagauti momentą, kai vitamino vos pradėjo trūkti. Anksčiau gydytojai vitamino D dozę skirdavo „iš akies“, dabar gali skirti kraujo tyrimą. Jei mama maitina savo pienu, tyrimą galima atlikti mamai (tada nereikia badyti vaikučio). Jei mamai netrūksta šio vitamino, ji per pieną pakankamą kiekį jo perduos kūdikiui. Čia garantuotai – kas patenka iš mamos pieno, įsisavinama besąlygiškai. Todėl pasisakome už maitinimą bent 6 mėnesius.
Koks buvimas saulėje yra kokybiškas, kai tikrai gausime vitamino D?
Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems pakanka 20-30 minučių pabūti saulėje atidengus veidą, kaklą ir rankas. Geriausios pietinės valandos, nes ryte ir po pietų saulės spinduliai kris įstrižai. Tai nieko blogo, tik reikės saulėje pabūti ilgiau. Saulė, šviesdama per stiklą, vitamino D negamina. Tad nuogo kūdikio laikymas balkone ar automobilyje vitamino D neprigamins.
Jei tėvų paklausime, kodėl reikia vaikus vesti į lauką, atsakys, „kad pakvėpuotų grynu oru“. Dėl to mažyliai auginami balkonuose (juk miega gryname ore), į lauką vedami vakare, kai grįžta tėtis ir padeda išvežti vežimuką.
Ir kvėpuoja visa šeima grynu oru… tamsoje. Ėjimas į lauką turėtų būti saulės šviesoje, nes šviečiant mėnuliui vitamino D nepasigamins… Ir ne tik kūdikiui – nepasigamins ir mamai. O juk maitinanti mama – kaip fabrikas – ji gamina pieną, per kurį atiduoda daug mikroelementų ir vitaminų, tarp jų – ir vitaminą D. Mamai būtina tas atsargas papildyti. Kitaip viską atidavusi kūdikiui ji jau būdama 30 metų pradės sirgti paslėpta osteoporoze (kalcis pasisavinamas kartu su vitaminu D, jei trūksta šio vitamino, kaulams trūksta kalcio).
Kūdikį laikyti balkone ar prie atviro lango, žinoma, yra geriau nei auginti kambaryje. Tik kur kas geriau išvežti mažylį į lauką nors pusvalandžiui ir atidengus veiduką pavažinėti. Be to, važiuodamas vežimėlyje vaikutis dairosi, stebi, daug greičiau vystosi. Aišku, patogiau suvystyti į pagalį, apkloti ir išvežus į balkoną palikti trims valandoms. Bet…
Gal rachitas – išpūsta problema, sunku patikėti, kad šiais medicininio išprusimo laikais kūdikiai masiškai juo sirgtų…
Jei mes pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu „grumiamės“ su Rumunija dėl paskutinės vietos Europoje, tai įrodo, kad nesame mediciniškai labai jau išprususi šalis. Rachitu Lietuvoje kūdikiai sirgo ir serga, nes čia trūksta saulės. Laimei, mūsų pediatrai ir šeimos gydytojai tikrai daug dėmesio tam skiria – dozuoja vitaminą D, apžiūri kūdikį, informuoja mamą. Dabar, kai atsirado galimybė iš kraujo tyrimo greitai sužinoti, ar tikrai vitamino D trūksta, kiek jo trūksta, ir sekti dinamiką, tikėtina, kad rachito bus mažiau. Be reikalo didinti vitamino D dozių kūdikiui tikrai nereikia. Jei vitamino trūksta tik šiek tiek, pakanka koreguoti mitybą ir ilgiau pabūti lauke.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
