Vaikas dažnai serga? Gal trūksta vitamino D?

Egle_Marciuskiene1didele

Gydytoja Eglė Marciuškienė
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė

Neseniai buvo apžvelgti Lietuvos moksleivių kraujo tyrimų rezultatai. Medikai nusiminę – tik kas dešimtas vaikas yra visiškai sveikas, net 89,5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų dažniau serga dėl vitamino D trūkumo.

 Su vitamino D trūkumu susiję:

Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai

Netaisyklinga laikysena

Akių ligos

Silpnas imunitetas

Dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos

Virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai

Išsiderinusi endokrininė sistema

Vaiko emocinės būklės svyravimai

„Šiuos ryšius tyrinėja įvairių šalių mokslininkai, o mes norėjome išsiaiškinti situaciją Lietuvoje. Skaičiai rodo, kad mokslininkų įžvalgos atitinka klinikinę praktiką, todėl vaiką prižiūrintys gydytojai turėtų atkreipti didesnį dėmesį į vitamino D trūkumo problemą“, – sako gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D deficito pandemija

Informaciją, ar vaikui pakanka vitamino D, suteikia kraujo tyrimas. Akredituotose medicininių tyrimų laboratorijose „Sosdiagnostika“ ir „Antėja“ buvo ištirta 500 mokyklinio amžiaus vaikų (nuo 7 iki 18 metų) kraujo mėginiai. Paaiškėjo, kad net 89,5 proc. iš visų tirtųjų vaikų nepakanka vitamino D. Kritinis vitamino D deficitas nustatytas 11 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų, deficitas – 46 proc. mergaičių ir 52 proc. berniukų, stoka – 32 proc. mergaičių ir 31 proc. berniukų. Optimalų vitamino D kiekį turėjo tik 11 proc. tirtųjų mergaičių ir 10 proc. berniukų!

Kūdikiams vitamino D tyrimo reikia kas 3 mėnesius

„Laboratorijose atliekame labai daug vitamino D tyrimų kūdikiams. Pastebėjome, kad kūdikių rezultatai kur kas geresni nei mokinių. Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nuodijami per didelėmis vitamino D dozėmis, nes mamos neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina vitamino D lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą, kraujo tyrimą reikia atlikti kas 3 mėnesius. Deja, Lietuvoje retai kuri mamytė taip kruopščiai kontroliuoja vitamino D kiekį kraujyje. Kai kūdikiai jau pradeda rimtai sirgti, atlikę kraujo tyrimą, nustatome vitamino D perdozavimą. Tuo tarpu iš kūdikystės išaugusiems vaikams tėveliai nebeduoda nei vitamino D lašiukų ar papildų, nei rūpinasi, kad vaikai gautų daugiau maisto, turinčio vitamino D“, – komentuoja gydytoja E. Marciuškienė.

Vitaminas D priklauso nuo įpročių

Skirtingo amžiaus ir lyties vaikų skirtingi įpročiai, todėl jie turi ir skirtingą kiekį vitamino D. „Pavyzdžiui, jaunesni berniukai turi daugiau vitamino D nei mergaitės, nes daugiau juda ir būna lauke šviečiant saulei. Be to, įtakos turi ir maitinimosi įpročiai – berniukai labiau linkę valgyti riebesnį maistą, galbūt daugiau vitamino D turinčią žuvį, o mergaitės, besivaikydamos lieknėjimo madų, vengia visaverčio maisto.

Vyresnės merginos turi daugiau vitamino D, nes pradeda degintis, naudotis soliariumų paslaugomis arba tampa sąmoningos ir pradeda vartoti vitamino D papildų, žuvų taukų ar daugiau maisto, praturtinto vitaminu D. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad Lietuvoje mes nei dėl saulės poveikio, nei su maistu pakankamai vitamino D negauname. Lietuviai valgo mažai žuvies, kitų vitamino D turinčių maisto produktų, o saulės, dėl kurios poveikio odai gaminamas vitaminas D, net vasarą nebūna pakankamai. Dėl šių priežasčių pastebima vitamino D deficito pandemija“, – sako E. Marciuškienė.

Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos

Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja vitamino D sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Net kas antras mokinys pamokas praleidžia dėl kvėpavimo sistemos ligų. Mokslininkai įrodę, kad vitaminas D padeda žmogaus imuninei sistemai, ir peršalimo arba virusinės infekcijos „puola“ rečiau, kai šio vitamino kiekis yra normalus. Manoma, kad būtent vitamino D stygius Lietuvoje iš dalies lemia dažnesnes vaikų kvėpavimo takų infekcijas. Be to, Lietuvoje apie 100 vaikų per metus suserga tuberkulioze, kuri siejama ir su nusilpusiu imunitetu.

Labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaiko organizmas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą.

Vaikų regos sutrikimų skaičius Lietuvoje vis dar gana didelis. Tyrinėdami vitamino D ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml

Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml Stoka (nepakankamumas) 21–29 ng/ml Pakankamas kiekis > 30 ng/ml

Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ du = 11

Kitos temos: