Meilė vaikui asocijuojasi su saldumu – vadiname savo mažylius cukraus gabaliukais, saldainiukais. Iš tikrųjų medicinoje vaikas dažniau gali būti pavadintas „rūgščiu“. Normali medžiagų apykaita vyksta tik tuomet, kai organizme sureguliuotas rūgščių-šarmų santykis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau vaikų organizmai per rūgštūs. Kodėl?
Kodėl vaiko organizmas „parūgštėja“ ir ar tai blogai?
Medžiagų apykaitos metu susidaro daug rūgščių. Be to, organizme atsiranda daug rūgščių, kai mityba nesuderinta, kai žmogus valgo daug rūgštinančio maisto ir mažai veikiančio priešingai – šarminančio. Organizmas stengiasi palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kai pusiausvyra sutrinka ir išsenka organizmo kompensacinės sistemos, atsiranda lėtinė acidozė (rūgštingumas). Sveikame organizme vyrauja šarminės medžiagos, ir tokią būklę stengiasi palaikyti visos organizmo sistemos, ypač plaučiai, inkstai ir kaulai. Šios sistemos labiausiai ir nukenčia tada, kai organizme ima kauptis rūgštys.
Ar organizmas parūgštėja, jei vaikas valgo rūgštų maistą, geria rūgščius gėrimus?
Rūgštinančio maisto perteklius kenksmingas visiems – tiek vaikams, tiek tėvams. Tačiau rūgštinantis maistas, tai nereiškia rūgštus maistas.
Organizmą labiausiai rūgština baltyminis maistas (mėsa, žuvis, dauguma pieno produktų, ypač varškė ir sūris, kiaušiniai bei kruopos). O juk baltyminis maistas nėra rūgštus. Vykstant medžiagų apykaitai, iš daug baltymų turinčių produktų atsiranda sieros ir fosforo rūgščių, kurias „neutralizuoja“ šarminančių savybių turintis maistas – vaisiai, daržovės.
Vaiko, suaugusiojo mityba yra sveika, kai rūgštinančio ir šarminančio kasdienio maisto santykis yra 1:3, o dar geriau – 1:4. Pavyzdžiui, suvalgius 50 g mėsos dera suvalgyti ne mažiau kaip 150 g daržovių ar vaisių, uogų. Kasdien gausiai valgyti vaisių ir daržovių ypač būtina tuomet, kai maistui vartojamos išlaikytos daržovės (žiemą, pavasarį). Laikant daržoves jose kur kas sumažėja vertingų šarminių mineralų ir mikroelementų. Šarminantį poveikį turi VISI vaisiai, uogos, daržovės, iš lietuviškų labiau išreikštą turi juodieji serbentai, vyšnios, kopūstai. Daugelis mamų tikriausiai sutiks, kad vaikai nelabai mėgsta šviežias daržoves, o kai kurie net ir visai atsisako jas valgyti.2003 m. atliktų tyrimų duomenimis, moksleiviai suvalgo 4-6 kartus mažiau daržovių ir vaisių negu turėtų suvalgyti!
Rūgščių perteklius atsiranda karščiuojant, viduriuojant, besilaukiant ir žindant, kai kasdienybėje patiriama daug streso (pvz., vaikų darželyje arba kai namuose kiekvienas iš suaugusiųjų kelia vaikui vis kitokius reikalavimus, mokykloje, o suaugusiesiems – darbe ir šeimoje, kai konfliktuojama).
Streso metu išsiskiriantys streso hormonai skatina šarminių mineralų pasišalinimą iš organizmo. Sėdimas darbas, rūkymas irgi skatina organizme kauptis rūgštis.
Ką valgyti, kad netaptume rūgštūs?
Valgykite daug daržovių ir vaisių, uogų.
Kasdien valgykite kuo įvairesnį maistą.
Atsisakykite arba nors venkite greitai paruošiamo bet technologiškai apdoroto maisto, nes jame kur kas mažiau mineralų ir mikroelementų.
Pradėkite formuoti valgymo įpročius jau kūdikiams, nes įpročius pakeisti labai sunku. Ne veltui PSO kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius daržovių (šarminančia), o ne pieniška kruopų (rūgštinančia) koše.
Ar tėvai gali suprasti, kad vaiko organizmas per rūgštus?
Dažnai lėtinio organizmo surūgštėjimo, mediciniškai tariant – lėtinės acidozės –požymiai, nepriklausomai nuo amžiaus, yra šie:
Dingsta nuotaika, energija, darbingumas, vaikas sunkiau sukaupia dėmesį.
Be priežasties vis dažniau ir dažniau atsiranda nuovargis.
Padidėja sergamumas užkrečiamomis (infekcinėmis) ligomis. Mažai sirgęs vaikas ar suaugęs žmogus pradeda dažniau sirgti, suserga tuomet, kai atrodo tam nėra priežasties.
Atsiranda odos, plaukų, nagų pakitimų (oda sausėja, pradeda slinkti plaukai, nagai plonėja ir lūžinėja).
Sumažėja jungiamojo audinio elastingumas. Dėl to dažnėja sausgyslių, raiščių patempimai, plyšimai, gali atsirasti artrozė, nugaros skausmai.
Vieni iš požymių gali būti labiau išreikšti, kiti mažiau, arba kai kurių gali ir nebūti.
Kartais tėvai pajunta, kad vaikučio šlapimo kvapas tapo rūgštus. Tai leidžia įtarti, kad vaikas yra neteisingai maitinamas, gauna per daug kruopų, ypač manų (kviečių), per daug mėsos, pieno. „Rūgštaus“ kvapo šlapimas aptinkamas, kai kūdikis serga rachitu, nes su šlapimu išsiskiria ne tik daug kalcio (vieno pagrindinių mikroelementų, mažinančių organizmo rūgštumą), bet daug ir amino rūgščių. Rūgščiame šlapime kristalizuojasi druskos, o mes sakome „išeina smėlis“. Tokiai būklei užsitęsus, gali susiformuoti net ir inkstų akmenys.
Jei vaikučio šlapimo kvapas rūgštus, apie tai būtinai pasakykite gydytojui. Iišsiaiškinsite, ar mažylis neserga rachitu, aptarsite vaiko dienos valgiaraštį. Kai vaikas „rūgštus“, reikia duoti šviežiai išspaustų sulčių arba „gyvų“ (šviežių ar šaldytų) uogų –juodųjų serbentų, mėlynių, vyšnių, spanguolių, svarainių sulčių (jei galima, mažiau pasaldintų). Juose yra citratų, kurie gerina ne tik kalcio, bet ir kitų mikroelementų – geležies, kalio, magnio, cinko, jodo, seleno ir daugelio kitų – pasisavinimą iš maisto. Citratų yra ir rūgščiose vynuogėse, citrinose, apelsinuose, abrikosuose.
Atkreipkite dėmesį – daugelio uogų skonis yra rūgštus, bet poveikis organizmui šarminantis. Sulčių per dieną vaikas iki vienerių metų turėtų išgerti 80-160 ml, o vyresnis – apie 200 ml.
Kuo tai blogai, jei vaikas rūgštus?
Pavojinga tai, kad lėtinė acidozė skatina šarminių mineralinių medžiagų, ypač kalcio atsipalaidavimą iš kaulų. Kalcis dėl rūgščių išeina iš kaulų ir pasišalina su šlapimu – tai yra rūgštys „suėda“ kaulus!
Kai kasdien netenkama daugiau kalcio nei jo patenka į organizmą, suaugusiesiems vystosi osteoporozė. Vaikams kalcio netekimas yra dar pavojingesnis, nes gali vystytis vėlyvas rachitas, kalcio labai reikia dygstant dantukams, augant kaulams.
Kad vaikas nebūtų „rūgštus“, jam reikia kasdien valgyti įvairaus maisto, daug daržovių, vaisių, reguliariai saikingai judėti, nes tai skatina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą, todėl rūgščių gaminasi mažiau ir pašalinamos lengviau. Maži vaikai juda pakankamai, tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo mažiau nori judėti.
Puiki priemonė yra šarminančio veikimo maisto papildai, kurie padeda tada, kai, nors ir stengdamiesi, nesugebame suvalgyti pakankamo kiekio daržovių ir vaisių. Jie tinka kūdikiams nuo 6 mėnesių, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščioms moterims. Kasdien papildydami savo ir vaikų maistą šarminių mineralų ir mikroelementų citratų junginiais, išvengsime neigiamo rūgščių poveikio.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
