Vaikų mityba pagal Ajurvedą. Vaikus turėtume mokyti maitintis sveikai. Todėl priminsime pagrindines valgymo kultūros taisykles, kad maistas iš tikrųjų būtų sveikas.
Nepataikaukime siūlydami nesveiką maistą
Kartais tėvai sako: „Mūsų vaikas nevalgo mėsos, tik dešreles“. O kaip jis sužinojo apie tas dešreles?
Kažkada davėte patys. Nors jose nėra mėsos, tik pakaitalų ir įvairių cheminių priedų. Arba kodėl vaikas nori guminukų, kurių sudėtyje daugybė E ir nenatūralių medžiagų? Kai tėvai sako, kad sunku atpratinti vaikus nuo nesveiko maisto, patarimas paprastas – jo reikia neduoti, kad neįprastų, tada nereikės ir atpratinti. Siūlyti beverčius produktus mažiems vaikams – tiesiog nusikaltimas.
Norėdami pripratinti vaikus prie sveiko maisto, pasistenkite, kad jo skonis būtų intensyvesnis, patiekalus šiek tiek pagardinkite juodaisiais pipirais, prieskoninėmis žolelėmis, kad nebūtų prėska.
Keista prekybos centruose matyti šeimas, į vežimėlius prisikrovusias kokakolos, spalvotų gėrimų butelių.
Net sultys pakeliuose juk yra ne sultys, o saldūs koncentruoti gėrimai, kurių sudėtyje daugybė cheminių priedų. Auginant mažus vaikus, reikėtų pamiršti žuvų pirštelius, pramoninius koldūnus, dešreles, ledus žiemos laikotarpiu. Tai maistas, kuris ne tik kad neduoda vaiko organizmui jokios naudos, bet dar ir užteršia jį.
Per daug nesveikų saldumynų
Vaikams nuolat norisi ko nors saldaus ir skanaus – saldumynai teikia daug greitos energijos, saldus skonis stabilizuoja psichiką. Vaikams saldumynų reikia, tik klausimas –kokių?
Sveikų saldumynų vartojame per mažai, o nesveikų – per daug. Saldumynus reikėtų valgyti pirmoje dienos pusėje. Pusryčiams labai tinka kruopų košė su šaukštu uogienės, šaldytomis uogomis, džiovintais vaisiais. Arba naminė varškė su šaukšteliu medaus.
Galima kepti sausainius arba pyragus iš speltos, jie nebus tokie purūs, bet sveikesni. Baltasis cukrus nenaudingas, geriau naudoti rudąjį cukrų, melasą, klevų, agavų sirupą. Galima gaminti desertukus iš panyro (saldaus pieno varškės), kurią maišome su mirkytais džiovintais vaisiais, apvoliojame kokoso drožlėse, sezamo sėklose ar maltuose riešutuose. Panirą iš ūkininkų pieno galima pasidaryti ir patiems – saldų pieną reikia pakaitinti ir sutraukti citrinos sultimis. Iš parduotuvėje pirkto pieno tokios varškės pagaminti nepavyksta.
Galima pagaminti naminių saldainių iš džiovintų vaisių ir riešutų. Įvairiausius riešutus ir džiovintus vaisius reikėtų pamirkyti 8 valandas, tada sumalti, padaryti rutuliukus ir apvolioti sėklose, kad neliptų prie pirštų. Tokių saldainiukų galima įdėti vaikui ir į darželį, mokyklą, tai kur kas vertingiau už pirktus ledinukus.
Maistas turi turėti visus 6 skonius
Pastebėta, kad žmonės, kurie laikosi labai griežtų, ypač, monodietų, labai dažnai neištveria įtampos ir numoja ranka ne dėl to, kad jiems trūktų kalorijų. Jiems trūksta skonių.
Kad virškinimo sistema gamintų visus reikalingus fermentus, maistas turi turėti visus 6 skonius: saldumą, sūrumą, rūgštumą, kartumą, aitrumą ir aštrumą. Jei kurio nors skonio maiste trūksta, žmogus ima norėti būtent tų produktų, kurie turi trūkstamo skonio.
Saldus skonis maiste gali būti intensyvesnis, o visi kiti – subtilūs, vos jaučiami. Vaiko maistas neturėtų būti nei labai sūrus, nei labai rūgštus, juo labiau aštrus. Tačiau nuo to laiko, kai mažylis pradeda valgyti prie bendro stalo, jo patiekalas irgi turėtų būti truputį pagardinamas juodaisiais pipirais, truputį pasūdomas.
Suaugusieji galbūt tą patį patiekalą pagardins prieskoniais gausiau, o vaikui pakanka jų įberti vos vos.
Baziniais prieskoniais, tinkamais bet kokio amžiaus valgytojams, laikomi: kmynai, kuminai (indiški kmynai), kalendros, pankolis, imbieras, ciberžolė, lietuviški žolynėliai. Šie baziniai prieskoniai skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą. Manyti, kad kuo prėskesnis ir natūralesnis maistas, tuo vaikui geriau, nėra teisinga. Žinoma, vaikams čili pipirų duoti negalima, bet po truputį pratinti prie prieskonių naudinga.
Kartais tėvai klausia, o kaip vaikui įsiūlyti kartų skonį? Juk pelynų arbatos ar karčiųjų ridikų vaikas tikrai nenorės. Galbūt neteko girdėti, bet kartais skonio turi kai kurios daržovės, pavyzdžiui, salotų lapai.
Pavasarį išnaudokite pienes – jų žydėjimo metu keletą žiedų įmeskite į baigiančią virti sriubą. Vaikas subtilaus karstelėjusio skonio nepajus, o virškinimo fermentai bus suaktyvinami. Į kompotą ar skiestas natūralias sultis galima įpilti truputį džiovintų pienių šaknų nuoviro, į salotas įdėti pienės lapelių,
Skonių puokštėje jo beveik nesijaus. O pienė ne veltui vadinama visa Mendelejevo lentele.
Sūrus skonis vaikui reikalingas, tik maisto nereikia persūdyti. Mitybai visiškai netinka smulki, švari druska, kokios paprastai būna kavinėse. Ta išvalyta, vadinamoji jauna druska, net kenksminga, nes prasiskverbia giliai į audinius ir juose sukelia uždegimą. Vertingiausia rožinė Himalajų druska, kurią sunkiau perdozuoti. Be to, joje yra įvairių mineralų.
Jeigu vaikas valgo žalius svogūnus ar citrinas, vadinasi, jo mityboje trūksta kažkokių skonių.
Valgymo procese turi dalyvauti visos 5 juslės
Pagal ajurvedą, visos penkios juslės dalyvauja virškinimo fermentų gamyboje. Turime matyti, ką valgome. Dėl to net mažiems vaikams maistas turi būti gražiai pateikiamas, paserviruotas, ne bet kaip suverstas į krūvą. Klaiki mada pratinti vaikus valgyti spragėsius ir gerti kokakolą kino seansų metu.
Blogybė ne tik tai, kad vaikas gauna beverčio ir net sveikatą žalojančio maisto. Ilgame kramtymo ir gurkšnojimo procese nedalyvauja regėjimas, klausa. Juk mintys ir dėmesys nukreipti visai kitur, į ekraną. Lygiai tas pat, kai tėvai valgo prie kompiuterio, televizoriaus ekrano. Jie rodo vaikams labai blogą pavyzdį.
Valgant turi dalyvauti uoslė. Tam padeda prieskoniai, kurių kvapas ypač suintensyvėja kepant ar verdant maistą. Valgymui svarbi ir klausa – galbūt vaikas girdi čirškiančio maisto garsą arba serviruojamo stalo indų dunksėjimą. Malonūs garsai duoda signalą, kad burnoje pradėtų kauptis seilės.
Valgymo procesui svarbus ir lytėjimo pojūtis. Indų kultūroje beveik visas maistas valgomas rankomis.
Pas mus irgi įprasta kai ką imti rankomis – duoną, vaisius, saldumynus. Maži vaikai labai mėgsta rankytėmis „pačiupinėti“ košę, troškinius, jiems skanu iš lėkštės maistą imti tiesiog rankomis ir dėti į burną.
O liežuvis dažnai yra mūsų karalius, dėl kurio pamaloninimo tiek daug ir valgome.
Labai svarbu išmokti ilgai kramtyti
Košelės pavidalo maistą daug lengviau suvirškinti, kita vertus, centrinė nervų sistema pagal liežuvio receptoriais suvokiamus skonius siunčia signalus į virškinimo organus, kiek kokių virškinimo fermentų reikia išskirti. Ilgai kramtyti turi išmokti patys tėvai, nes juk jie rodo pavyzdį vaikams.
Nepersivalgykime!
Švenčių įpročiai „nuo stalo prie stalo“ labai apkrauna virškinimo sistemą. Tikrinant vaikų sveikatą, pagal klasikinės medicinos kriterijus, iš 100 vaikų tik 10–12 yra sveiki. O pagal ajurvedą, jų būtų tik 5–6, nes ajurveda kreipia dėmesį ir į psichikos sutrikimus. Jeigu vaikas irzlus, hiperaktyvus, priklausomas nuo virtualių pramogų, pagal ajurvedą, jis jau laikomas sergančiu. Jo medicininiai tyrimai (kraujas, širdies veikla ir t.t.) gali nerodyti jokių sutrikimų, bet toks vaikas nėra sveikas. Ir problemas sukelti gali netinkama mityba.
Mes linkę maitintis per gausiai. Senovėje maisto kiekiai ir sudėtis būdavo ne tokie, kaip dabar. Dabar mėsa yra visai kitokia – gyvuliai ir paukščiai šeriami augimo hormonais, antibiotikais, kurie niekur iš kūno nedingsta. Nereikia galvoti, kad suvalgius tokios mėsos augimo hormonai nustos veikti. Ajurveda mus moko valgyti iki pirmo atsirūgimo. Tai idealiausia.
Pirmas atsirūgimas yra ženklas, kad galima pereiti prie deserto, antras atsirūgimas yra jau pasisotinimo ženklas. Pirmą atsirūgimą sukelia nelabai didelis maisto kiekis – jis tilptų maždaug į rieškučias. Jeigu ilgiau kramtysime maistą, pajusime tą pirmą atsirūgimą. O jei rysime dideliais kąsniais, mažai kramtę to nepajusime. Atsirūgimo gali nebūti, jei esame ištampę skrandžio sieneles valgydami labai daug. Tokiu atveju reikėtų normalizuoti maisto kiekį, per dvi savaites skrandžio dydis atsistato.
Jeigu valgome skaitydami, žiūrėdami televizorių, smegenys nefiksuoja pasisotinimo jausmo. Pakėlę akis dažnai nė nesuvokiame, kaip čia atsitiko, kad lėkštė tuščia, maistas dingo, o soties jausmo nejaučiame.
Kadangi visos juslės nedalyvauja valgymo procese, tai nukenčia virškinimo fermentų išsiskyrimas, prarytas maistas neatlieka tinkamų funkcijų.
Perteklinis maistas tinkamai neįsisavinamas ir virsta toksinais. O tada gali prasidėti įvairiausios ligos – nutukimas, migrena, odos, sąnarių problemos. Toksinai gali būti daugelio ligų priežastis.
Vaikų mityba pagal Ajurvedą: kaip ir kada gerti
Labai dažnai žmonės netinkamai vartoja skysčius. Šaltuoju metų laiku nereikia gerti šaltų gėrimų. Gerti reikėtų likus pusvalandžiui iki valgymo arba po valgio praėjus valandai. Jeigu mes valgome sprangų maistą, tada reikia užsigerti. Skrandyje turi būti trečdalis kieto maisto, trečdalis skysto ir trečdalis tuščios vietos, kad virškinimas vyktų sklandžiai. Kartais žmonės sako, kad maistas stovi. Vadinasi, nėra sąlygų suktis tai skrandžio „skalbyklai“.
Maistas turi teikti malonumą
Kartais valgymas virsta tėvų ir vaikų kovos lauku, nes tėvai liepia suvalgyti viską, kad lėkštė būtų švari.
Vaikas irgi turi teisę kažko nemėgti! Juk mes, suaugusieji, irgi ne viską valgome. Prievarta maisto kišti negalima, nes to pasekmės būna labai baisios, nuo lengvų valgymo sutrikimų iki anoreksijos ar bulimijos. Versti žiaukčiojantį vaiką valgyti nemėgstamą maistą yra siaubinga. Jau nuo pirmo kąsnio toks maistas virsta toksinais. Nulis naudos, o vien žala. Nepamirškime svarbiausio, kad maistas turi teikti malonumą ir mums tarnauti.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
