Labai dažnai žmonės pradeda maitintis vegetariškai dėl sveikatos, o jau paskui ateina ir etinis suvokimas, kad, nevalgydamas mėsos, tu nežudai. Atsimenu, kaip viešint Indijoje viena pažįstama mergaitė savo mamos paklausė: ,,Mama, ar yra viščiukų medis?“ Deja, tokio medžio nėra… Ir viščiukus, ir triušiukus ar avinėlius reikia žudyti, papjauti.
Aš pati esu vegetarė jau 10 metų, ir, kaip ir daugelis, į vegetarizmą atėjau dėl geresnės savijautos. Nesirgau rimtomis ligomis, bet neturėjau energijos, nuolat jausdavausi pavargusi. Atsisakiusi mėsos, greitai pajutau pokyčius. Konsultuoja gydytoja, ajurvedinės mitybos ir gyvensenos konsultantė Asta Keturkienė, www.satvika.lt
Svarbiausia – nebūti fanatikais
Turiu daug pažįstamų vegetarų, kurie vegetariškai maitina ir vaikus. Bet jie nėra kažkokie fanatikai, kad bartų vaikus už tai, kad kur nors svečiuose suvalgė mėsos. Juk labai dažnai močiutės ar tetulės slapta bando įsiūlyti dešrelę, kol tėvai nemato.
Kai kalbame apie vieną ar kitą mitybos sistemą, fanatizmo išvis neturėtų būti. Persekioti mėsavalgių jiems aiškinant apie lavonienos valgymą nereikėtų.
Vegetarizmas nuo pirmųjų metų
Tėvai rodo pavyzdį visose gyvenimo srityse, taip pat ir mityboje. Jei vaikas niekada neragavo kiaušinių, jis jų ir nenorės. Nuo pat pirmųjų metų, kai įvedamas papildomas maistas, vaiką galima visavertiškai maitinti ir be mėsos. Pirmi patiekalai parenkami nuo 4–6 mėnesių, kai pradeda dygti dantukai. Mama ir toliau dar duoda savo pieno, juk lygiagrečiai maitinti galima kad ir iki 3 ir daugiau metų.
Pirmieji patiekalai gali būti daržovių košės, vaisiai. Vėliau – grūdų, kruopų košės. Indijoje yra net Pirmojo grūdo ritualas, kai vaikui pradedami duoti viso grūdo patiekalai. Kad mažo vaiko mityba būtų visavertė, produktų pasiūla turi būti didelė. Be bulvių, morkų, kopūstų ir kitų mums įprastų daržovių, galima virti ankštinių kultūrų košes, troškinius: lęšių, spindulinių pupuolių, kurie lengvai pasisavinami. Nuo lietuviškų pupelių ir žirnių pūs pilvuką, o nuo mano minėtų ankštinių – ne. Net ir pirmuosius patiekalus siūlyčiau gardinti prieskoniais (ciberžolė yra natūralus antibiotikas, indiškas kuminas arba lietuviškas kmynas mažina pilvuko pūtimą, yra geležies šaltinis, galima įberti juodųjų pipirų, į saldžius patiekalus – kardamono). Truputį prieskonių dedama tam, kad geriau išsiskirtų virškinimo fermentai. Juk ajurveda teigia, kad mes esame ne vien tai, ką suvalgome, o tai, ką suvirškiname. Jeigu tinkamai nesuvirškiname, mums maistas netarnauja. Per savo gydytojos praktiką esu daug konsultavusi mėsą valgančių žmonių, kurie sirgo mažakraujyste, nes naudingų medžiagų iš maisto užterštas organizmas paprasčiausiai nepasisavindavo.
Nuo pirmųjų metų galima vaikui duoti paniro – varškės iš pakaitinto natūralaus pieno, sutraukto citrinos sultimis. Tokią varškę galima pasigaminti namuose, ji turi baltymų, organizmas ją gerai pasisavina. Paniras gali pakeisti baltymus, kuriuos mėsėdžiai gauna iš mėsos. Mažam vaikui panirą galima maišyti su įvairiausias priedais – džiovintais išmirkytais vaisiais, daržovėmis (labai skanu su špinatais), iš paniro galima gaminti desertukus, kuriuos vaikai mielai valgo.
Kuo pakeisti mėsos baltymus
Mėsa vertingiausia dėl baltymų ir geležies. Tad vaikus maitinant vegetariškai, svarbu pasirūpinti, kad būtų tokių augalinių produktų, kuriuose gausu baltymų ir geležies. Dar vienas puikus baltymų šaltinis – soja. Rekomenduočiau pirkti ekologinėse krautuvėlėse, kur garantuojama aukšta kokybė, ir soja tikrai nemodifikuota. Iš sojos galima pagaminti įvairiausių patiekalų, net sojų dešrelių, kurios valgomos su krienais ar garstyčiomis, ir „daktariškos“ dešros. Sojos faršas yra puiki sudėtinė dalis daugybei vegetariškų patiekalų gaminti.
Vaikų mitybai tinka išplauti kviečiai – seitanas. Jų galima nusipirkti jau paruoštų arba kvietinius miltus per keletą vandenų išplauti patiems. Išsiplauna gliutenas, krakmolas, lieka vertingi lengvai pasisavinami kviečių baltymai, iš kurių galima kepti karbonadus ir t.t. Juk grūdai mitybos piramidėje visada buvo labai vertinami.
Vaikas, kaip ir suaugęs žmonės, turi gauti visus 6 skonius – sūrų, saldų, aštrų, rūgštų, kartų, aitrų, tik tų skonių, išskyrus saldų, turi būti labai nedaug. Saldus skonis vaikučiams yra būtinas, suaugusiesiems jis turi dominuoti ryte. Įsivaizdavimas, kad visiškai prėskas, beskonis maistas sveikiausias, tikrai neteisingas.
Vegetarai ir geležis
Jei įsivaizduosime, kad vegetarai valgo tik kotletų ar kitų mėsiškų patiekalų garnyrą, tai tada, be abejo, atsiras visos galimybės susirgti mažakraujyste. Tačiau rimtai į vegetarizmą žiūrintys žmonės gamina daug sudėtinių dalių turinčius patiekalus, praturtina juos vertingais augaliniais aliejais, sėklomis, riešutais, prieskoniais. Daug geležies yra lęšiuose, pupose, pupelėse, grikiuose, džiovintuose vaisiuose, daigintose saulėgrąžose. Geležies gausu paprasčiausiose dilgėlėse – aš kasmet išdžiovinu nupjautas dilgėles ir paskui „nukuliu“ sėklytes, kuriomis praturtinu bet kokį patiekalą žiemos pabaigoje ar pavasarį, kai šviežių daržovių atsargos išsenka. Sėklos turi labai daug gyvybinės energijos, kurios žiemą mums trūksta. Galima susidžiovinti dilgėlių lapų ir berti į troškinius, sriubas. Dilgėlių sėklų galima nusipirkti specializuotose krautuvėlėse. Labai vertingos ir skanios kanapių sėklos, linų sėmenys, kurias galima berti ant sumuštinių ar valgyti su bulvėmis kaip senovėje. Tai natūralūs geležies, omega rūgščių šaltiniai. Valgant mėsą ar žuvį, neišvengiamai gauname pūvantį baltymą. Jam irstant, išsiskiria toksiška daug įvairių negalavimų sukelianti šlapimo rūgštis, XI amžiaus rykštė – atsparumas antibiotikams. Mėsai auginami paukščiai dažnai šeriami antibiotikais. Tirtuose mėsos poėmiuose randami antibiotikų paveikti ligų sukėlėjai, kurie mėsėdžių organizme dauginasi ir tampa atspariais antibiotikams.
Mamoms siūlyčiau dar vasarą ir rudenį prisidžiovinti visokių daržo gėrybių, kurias paskui galima būtų naudoti ruošiant patiekalus. Aš pati visada prisidžiovinu špinatų lapų, juos naudoju varškės patiekaluose ir troškiniuose. Džiovinimas – vertingiausias konservavimo būdas, nes išlieka daug naudingų medžiagų. O ankstyvą pavasarį, kai pradeda brinkti pušų pumpurai, mamas kviesčiau išeiti į mišką jų pasirinkti ir užpilti ruduoju cukrumi – gausite daug vitaminų turintį sirupą, kuriuo galima gardinti maistą ar arbatas. Pienių žiedus galima berti į sriubas – nepaprastai gražu lėkštėje matyti geltoną žiedą, o patiekalas įgauna vos jaučiamo karstelėjusio skonio, kuris reikalingas virškinimo fermentams suaktyvinti. Beje, aš pati pienių žiedų prisišaldau ir turiu visus metus. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvalgyti net iki 10 pienių žiedų.
Būtina sąlyga – kokybiški produktai
Maitinantis vegetariškai, reikia stengtis vartoti natūralius, chemija neužterštus produktus, geriausia daržoves ir vaisius pirkti ekologiniuose turgeliuose, pas ūkininkus. Perkant atvežtinius vaisius, juos būtina kruopščiai nuplauti ir pamirkyti vandeny su soda, kad nuo apelsinų ar kitų vaisių nusiplautų apsauginė cheminė plėvelė. Visus riešutus reikėtų 8 valandas pamirkyti, kad jų tūris padidėtų, – tada organizmui bus lengviau pasisavinti, nepūs pilvo, be to, pasišalins cheminės apdorojimo medžiagos.
Kokybiškas vegetariškas maistas turėtų būti gaminamas tam kartui,o ankštinių ir ryžių patiekalų šildyti nereikėtų. Nežinau, ar daug naudos iš konservuotų avinžirnių, pupelių ar žirnelių, kuriuos perkame jau pagamintus. Užsienyje apskritai žmonės valgo labai daug pusgaminių, jau paruošto maisto, kurį reikia tik pasišildyti. Tokiame maiste maistingų medžiagų yra kur kas mažiau nei pagamintame šviežiai. Mūsų šeima praeina nesustodama ne tik pro mėsos, bet ir pro šaldytų gaminių skyrius – iš ten neperkame nieko.
Išbraukus iš valgiaraščio mėsą, tenka pakeisti ir produktų pirkimo įpročius, bet tik iš pradžių atrodo, kad nebebus ko valgyti. Tada pastebime kitas produktų grupes, į kurias anksčiau nekreipdavome dėmesio, – retesnes daržoves, vaisus, grūdus, sėklas.
Vegetarų vartojami riebalai
Riebalai reikalingi virškinimo kokybei gerinti, nes jie skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą. Dažniausiai vegetarų vartoja lydytą sviestas ghi. Tai ilgai kaitintas natūralus sviestas. Šio proceso metu pieno baltymai atsiskiria nuo riebalų ir yra nukošiami. Toks sviestas beveik negenda, jį galima ilgai laikyti, o tinka beveik visiems patiekalams gaminti: ir kepti, ir dėti į troškinius, gardinti košes. Tik sumuštiniams toks sviestas nenaudojamas.
Vasarą labai naudingas kokoso aliejus, žiemą – moliūgų, sezamų, linų sėmenų, kanapių ir įvairiausi kiti aliejai. Vertingi šviežiai spausti.
Nevalgantys mėsos – ramesni
Pastebėta, kad vaikai, kurie nevalgo mėsos, yra ramesni, nes į jų organizmą nepatenka streso hormonų, kurie išsiskiria gyvuliui žūvant. Man teko girdėti tokį argumentą: višta per kvaila, kad suprastų savo mirtį. Tikrai su tuo nesutiksiu, nes bet koks gyvūnas instinktyviai jaučia mirties grėsmę, jis bijo mirti.
Vegetarizmo pliusai ir minusai
Pliusai: Maitindamasis vegetariškai, žmogus gauna mažiau augimo hormonų ir antibiotikų, kurie duodami gyvuliams.
Žmonės, kurie nevalgo mėsos, rečiau serga cukriniu diabetu, rečiau turi virškinimo problemų, antsvorio. Daug rečiau serga vėžiu, tai įrodyta. Mėsa keičia žarnyno PH, organizmas rūgštėja, nyksta sveikų bakterijų kolonijos, silpsta imuninė sistema. O augalinis maistas šarmina. Be to, augalinis maistas turi daug skaidulų, todėl gerina žarnyno peristaltiką, nevargina žarnyno užkietėjimas, maistas greičiau ir lengviau pasisavinamas.
Vegetarinė mityba turi labai stiprų etinį argumentą – nereikia žudyti gyvūnų.
Minusai – jų nežinau. Jei vegetarai maitinasi teisingai, jų maisto paruošimui galbūt reikia daugiau laiko. Tarkime, iš vakaro tenka užmerkti ankštines daržoves, daugiau laiko sugaištama skutant, plaunant, smulkinant, daiginant. Džiovintus vaisius ir riešutus irgi reikia išmirkyti, kad pasišalintų cheminės medžiagos, jie taptų lengviau pasisavinami.
Galbūt kokybiški vegetariški produktai yra brangesni. Kadangi mėsą keičiame riešutais, šviežiais ir džiovintais vaisiais, naudojame omega rūgščių turinčių vertingų aliejų, šie produktai nėra pigūs. Ekologinių krautuvėlių produkcija irgi brangesnė, nei produktai, perkami didžiuosiuose prekybos centruose. Kita vertus – kiek kainuoja vaistai, nedarbingumas, bloga savijauta, dėl irzlumo pašliję santykiai?
Šeimos patirtis
VISA ŠEIMA ESAME VEGANAI
Karolina Klevinskaitė Kubilienė, trijų dukryčių: 10 m. Filomenos, 6 m. Liudvikos ir 4 m. Liucijos mama. Šiuo metu šeima laukia ketvirto vaikelio.
Veganai esame jau penktus metus. Prieš 6 metus beveik nustojome vartoti mėsą, šviežio pieno produktus. Paskatino artimųjų ligos, o ir patys nesijautėme labai gerai. Patarimų, kaip pereiti prie veganiškos mitybos, radome knygose.
Daugiausia valgome augalinės kilmės produktus. Kartais suvalgome po kokį kiaušinį ar žuvies gabaliuką. Bet iki 95% mitybos sudaro augalai.
Vaikus mitybos, kaip ir elgesio ar kitų taisyklių, reikia mokyti. O skonis yra įpročio dalykas, kuris susiformuoja dar vaikystėje. Pavyzdžiui, kodėl mums skanu ledai ar vis prisimename močiutės keptas bandeles? Todėl, kad šiuo patiekalus siejame su vaikyste, tai mums be galo malonu. Jei vaikai pripranta prie viso grūdo namie keptos duonos, suaugę jie tai prisimins kaip didžiausią skanėstą.
Vieni patiekalai skanu, kiti nelabai. Kartais būna taip, kad antrąkart pagamintas tas neskanus patiekalas pasidaro skanus. Kartais vaikai gali savaitėmis vakarienei valgyti grikius su sojų pienu, o pats mėgstamiausias maistas pasidaryti nebemėgstamas.
Kartais manoma, kad jei esi vegetaras ar veganas, turi būti labai liesas… Šiais laikais didesnė problema – vaikų nutukimas, kuris yra daugelio ligų veiksnys. Veganinė mityba yra vienas iš sprendimo būdų. Mūsų vaikai yra liekni, judrūs, linksmi, kūrybingi. Tokie, kokie būdavo kiemo draugai vaikystėje.
Pas gydytoją lankomės kasmet pasitikrinti prieš mokyklą ar darželį, tad kraują patikrina reguliariai. Jokių nukrypimų gydytojai neranda, pagrindo nerimauti nėra.
Žiemą valgome daug šilto maisto, tad tikrai nešalta.
Mūsų šeimai didžiausi veganiškos mitybos pliusai: sveikata, mažesnė aplinkos tarša, paprastesnė buitis (išskyrus pavalgymą kur nors mieste).
Kartais sulaukiame kritikos ar kategoriškų pasisakymų iš aplinkinių žmonių, bet kuo toliau, tuo mažiau. Kiekvienas yra laisvas spręsti, kaip jam gyventi.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
