Ko tikėtis ir ką daryti, jei jums ar vaikui diagnozavo mažakraujystę?

Žemas hemoglobino kiekis kraujyje gali būti nustatomas visus metus, nepriklausomai nuo sezono. Ko tikėtis ir ką daryti, jei jums ar vaikui diagnozavo mažakraujystę?

Į jums rūpimus klausimus atsako gydytoja Gitana Skendelytė.

Iki šiol žinojome apie bendrąjį kraujo tyrimą, kuris parodo hemoglobino kiekį. Dabar gydytojai vis dažniau skiria feritino tyrimą. Papasakokite apie jį plačiau.

Bendras kraujo tyrimas yra pagrindas mažakraujystei, arba anemijai, nustatyti. Jei bendras kraujo tyrimas parodo sumažėjusį hemoglobino arba eritrocitų kiekį, – tai jau požymis, kad yra mažakraujystė.

O kiti bendro kraujo tyrimo rodikliai bei papildomi tyrimai parodo, kokia mažakraujystės kilmė. Pavyzdžiui, eritrocitų dydis. Jei eritrocitai maži, galima įtarti geležies stokos mažakraujystę, o jei dideli, – tuomet B grupės vitaminų stokos mažakraujystę. Tik įvertinęs bendro kraujo tyrimo rezultatus gydytojas skiria atitinkamus papildomus tyrimus diagnozei patikslinti.

Dažniausia mažakraujystės priežastis yra geležies stoka, todėl, be bendro kraujo tyrimo, gali būti atliekami geležies kiekio, feritino, transferino ir kiti tyrimai.

Labai naudingas ir daug informacijos gydytojui suteikia feritino tyrimas. Jis parodo, kiek geležies atsargų sukaupta organizme. Jei bendras kraujo tyrimas parodo, ar šiuo metu sergame mažakraujyste, ar ne, tai feritino kiekis apie gresiančią mažakraujystę gali įspėti daug anksčiau, net prieš tris mėnesius. Taip yra, nes net ir išsekus geležies atsargoms (feritinui), organizmas iki trijų mėnesių palaiko tinkamą hemoglobino, eritrocitų kiekį.

Taigi feritino tyrimas leidžia patikslinti diagnozę ir įvertinti, kiek žmogaus organizme yra geležies atsargų. Kai hemoglobino kiekis atitinka normą, bet geležies atsargų nėra, tokia būklė vadinama paslėptąja mažakraujyste. Tuomet nedelsiant reikia imtis priemonių, kad geležies atsargos būtų atkurtos.

Minėjote, kad mažakraujystei nustatyti skiriami ir kiti tyrimai. Kokie tai tyrimai?

Mažakraujystės kilmei nustatyti gali būti atliekami ir geležies įsotinimo, vitaminų B grupės, folinės rūgšties tyrimai. Gana naujas homociteino tyrimas, kuris parodo, ar organizme pakanka B grupės vitaminų.

Kaip galime atkurti geležies atsargas? Ir per kiek laiko, kai pradedami vartoti maisto papildai su geležimi?

Siekiant atkurti geležies atsargas, pirmiausia koreguojama mityba, rekomenduojama dieta, reikia valgyti daugiau gyvulinės kilmės produktų, raudonos mėsos, skiriama geležies maisto papildų.

Geležis iš virškinamojo trakto labai sunkiai pasisavinama. Iš maisto mes pasisaviname tik 5–15 procentų geležies. Geležis organizme kaupiasi gana lėtai, todėl neužtenka papildų vartoti savaitę ar mėnesį. Kad geležies atsargos susikauptų, kartais reikia 3 mėnesių.

Žmonės, vartojantys geležies papildus žino, kad daugumą jų nėra „skanūs“. Nors farmacininkai siūlo apvalkalu dengtas tabletes ar kapsules, vis tiek daugelis geležies preparatų pasižymi burnoje jaučiamu metalo skoniu, kuris gali net pykinti. Gali užkietėti viduriai, pasikeičia išmatų spalva, jos tampa tamsios, net juodos spalvos. Pacientai kartais net nutraukia gydymą. Bet yra geležies preparatų, kurie neturi ryškaus metalo skonio, mažai dirgina virškinimo traktą ir šalutinių reakcijų pasitaiko retai.

Taigi mažakraujystės gydymas reikalauja kantrybės.

Teigiama, kad Lietuvoje anemija žmonės serga 2–3 kartus dažniau, nei pažengusiose šalyse. Kodėl? Valgome ne tokią mėsą?

Šia liga dažniau serga skurdesnėse šalyse gyvenantys žmonės, nes ji labai susijusi su gyvenimo būdu, mityba. Lietuva, pagal mažakraujystės statistiką, yra maždaug viduryje tarp ekonomiškai stiprių ir trečiojo pasaulio valstybių. Tai nereiškia, kad mes mažai vartojame mėsos ar jos kokybė labai prasta. Tiesiog mažakraujystė dažnesnė mažas pajamas gaunančiose šeimose.

Ar gali anemija susirgti ūkininkų vaikai, kurie valgo šviežią mėsą ir daržoves?

Jei žmogus maitinasi įvairiu, kokybišku maistu, jam šansų susirgti anemija kur kas mažiau. Deja, ir kaimo vaikai serga mažakraujyste, nes tam tikrais gyvenimo tarpsniais vaikams padidėja geležies poreikis. Tai spartaus augimo ir brendimo laikotarpiai. Geležies stoką skatina ir dažnas karvės pieno vartojimas, o taip gali nutikti kaimo vaikams. Mergaitėms neretai mažakraujystė diagnozuojama, pradėjus sirgti mėnesinėmis. Berniukams – aktyviai sportuojant, auginant raumenis.

Labai svarbu valgyti ne tik tinkamus produktus, bet ir tinkamu būdu, kad geležis būtų kuo geriau pasisavinama.

Pavyzdžiui, mėsą valgyti su daržovėmis, nes vitaminas C gerina geležies pasisavinimą. Ne veltui iš senovės atkeliavę receptai mėsą patiekti su bruknėmis, spanguolėmis ar rūgščiais obuoliais. Pavalgius mėsos patiekalų, naudinga išgerti stiklinę obuolių ar apelsinų sulčių.

Nustatyta, kad geriausiai geležis pasisavinama iš raudonos mėsos: veršienos, jautienos, kiaulienos, avienos, gyvulių kepenų. Beje, daug geležies yra triušienoje. Vištienos kulšelėse geležies yra, tačiau krūtinėlėje – jos mažiau. Būtent geležis mėsai, kaip ir kraujui, suteikia raudoną spalvą. Antra produktų grupė, kurioje yra geležies, yra žuvis, trečia – daržovės.

Nėra stebuklingų daržovių ar uogų, kurių suvalgęs atitinkamą kiekį papildytum geležies atsargas visai žiemai. Liaudyje tikima, kad stiklinė žemuogių suteikia geležies mėnesiui į priekį. Taip tikrai nėra. Net suvalgydami po litrą kiekvieną dieną, metams atsargų neprikaupsime. Geležies turinčių produktų reikia valgyti nuolatos, kad geležies atsargos būtų palaikomos stabiliai.

Anemija ne visada yra liga „pati savaime“, kartais ji atsiranda kaip ligų simptomas.  Kaip atskiriama, kada mažakraujystė yra tiesiog mažakraujystė, o kada – kitos ligos simptomas?

Jei žmogui nustatoma mažakraujystė, visada ieškoma priežasties, kodėl ji atsirado. Vaikams tai dažniausiai susiję su mityba ir augimo pagreitėjimu, suaugusiesiems – dažniau su virškinamojo trakto ar vidaus organų kraujavimais, vėžinėmis ligomis, traumomis. Mažakraujystė atsirasti gali ne tik netekus daug kraujo, bet ir patyrus stiprių sumušimų, nuo kurių atsiranda didelės hematomos, paprastai kalbant, mėlynės.

Kokie tipiški mažakraujystės simptomai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas?

Nuovargis, padidėjęs irzlumas, mieguistumas, vaikams – noras žaisti sėdint ar gulint, gulinėjimas prieš televizorių. Blyškumas irgi yra mažakraujystės požymis, bet jis dažniausiai rodo jau seniai esančią mažakraujystę. Gali būti pakitę skonio pojūčiai, žmogus gali pradėti mėgti tuos maisto produktus, kurių anksčiau visiškai nemėgo.

Mažakraujystė dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Kada moterims geležies kiekis kraujyje jau tampa pakankamas?

Tai individualu, priklauso nuo to, kokio sunkumo buvo mažakraujystė, kaip sekėsi gimdymas, ar buvo gimdymo komplikacijų, ar ne, kiek stipriai moteris nukraujavo. Kol pagerės kraujas ir bus atkurtos geležies atsargos, gali praeiti ir metai ar dveji, net ir  vartojant geležies papildus, valgant geležies turinčių produktų. Nereikia manyti, kad mažakraujystė ilgai išlieka tik asocialioms, vien makaronus ir bulves valgančioms moterims. Tik maistu gali nepavykti atkurti geležies atsargų. Vaistinėse siūloma dvivalentės ir trivalentės geležies, geležies su kitais vitaminais ir t.t. Gydytojas visada patars ir skirs papildų, kurie konkrečiu atveju geriausiai tinka.

Yra žmonių, kurie visą gyvenimą linkę sirgti mažakraujyste. Galbūt tiesiog vieni iš prigimties yra stipraus, kiti – silpno kraujo?

Nėra normalu, jei visą laiką hemoglobino kiekis kraujyje per mažas. To nereikia nurašyti kokiai nors paveldėtai savybei.

Būtinai reikia ieškoti priežasties ir imtis priemonių, kad hemoglobinas pasiektų normą. Žemas hemoglobinas nėra gerai nei vaikui, nei suaugusiam žmogui, nes prastėja atmintis, sunkėja lėtinės ligos. Kiekvienai ląstelei trūksta deguonies, ji badauja. Apkraunama ir širdis, ji dažniau turi susitraukinėti. Deguonies badą jaučia ir smegenys, prastėja mokymosi rezultatai. Visus šiuos simptomus lydi bloga savijauta, silpnumas.

Būtina rasti priežastį, lemiančią mažakraujystę. Ar tai slaptas kraujo netekimas dėl kokios nors ligos? Ar virškinamojo trakto kraujavimas, opaligė? O gal vėžinė liga? Mažakraujystę gali lemti ir sutrikimai virškinamajame trakte, fermentų trūkumas. Priežasčių gali būti daug.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“