Vaikas žiovauja? Nupirkite uogų

btaškė

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Ar vaikui mažakraujystė, gali patvirtinti tik kraujo tyrimas. Tik kuris iš mūsų kas mėnesį lėks į polikliniką ir badys vaikučiui pirštukus? Tyrimus gydytojai skiria tik tuomet, kai kyla įtarimas dėl mažakraujystės arba kartą per metus profilaktiškai, o šiaip siūloma stebėti vaiko organizmo siunčiamus signalus.

Mažakraujystės pradžia – sunkiai pastebima

Beprasidedančią vaikų mažakraujystę sunku atpažinti, nes vaikai –tai ne suaugusieji, kurie analizuoja savo sveikatos pokyčius, vos blogiau pasijutę apie tai pasako.

Hematologai (kraujo gydytojai) gali papasakoti kurioziškiausių atvejų, kai į skyrių atvežami vaikai, kurių hemoglobino kiekis kritiškai mažas, tačiau vaikai straksi savo kojomis, kalba, juokiasi. Literatūroje nurodoma, kad žemesnis nei 30 hemoglobino kiekis jau nebesuderinamas su gyvybe, tačiau gydytojų praktikoje pasitaiko vaikų, kurių hemoglobinas, atvežus į ligoninę, būna vos 16–18.

Vaikas atrodo blyškus

Blyškumas – klasikinis mažakraujystės požymis, bet jis dažniausiai rodo jau įsisenėjusią ligą. Nereikia painioti prigimtinio odos atspalvio su anemišku išblyškimu. Nors lietuviai savaime yra blyškiaveidžiai, jie mažakraujyste serga rečiau nei tamsiaodžiai trečiojo pasaulio šalių gyventojai. Skandinavai, airiai, vokiečiai pasižymi balta veido oda, bet jie anaiptol nėra labiausiai mažakraujyste sergančios tautos.

Kartais vaikas būna blyškiaveidis nuo gimimo, nors kraujo tyrimai puikūs. Ir atvirkščiai – yra vaikų, kurie, nepaisant hemoglobino kiekio, visada bus raudonskruosčiai. Taip yra dėl poodinių kraujagyslių ypatumų. Atkreipti dėmesį reikia tada, kai vaiko veido oda per kurį laiką pasikeičia, pasidaro panaši į vašką. Mažakraujystei progresuojant, ypač ryškėja ausies kaušelių ir gleivinių – burnos, akių junginės – blyškumas. Galima pasinaudoti liaudies išmintimi ir patikrinti apatinio akies voko gleivinės spalvą. Jei timptelėjus vaiko apatinį akies voką žemyn atrodo, kad jis bekraujis, tikriausiai geležies trūksta

Keičiasi oda

Oda esant mažakraujystei keičia ne tik spalvą – ji sausėja, šiurkštėja, atsiranda lūpų kampų įskilimų, kurie sunkiai gyja, plaukai ir nagai pasidaro ploni, lūžinėja. Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.

Žaisdamas pavargsta

Vaikas žaisdamas judrius žaidimus ar gavęs fizinį krūvį greitai pavargsta. Lipdamas laiptais dūsauja, nori žaisti sėdėdamas ar gulėdamas, žiūrėdamas televizorių ne sėdi, o gulinėja. Gali būti raumenų trūkčiojimų, pasireikšti kojų mėšlungis, šlubčiojimas. Mažakraujyste sergančiam vaikui vėliau dygsta dantys.

Tampa irzlus arba apatiškas

Esant mažakraujystei, gali kamuoti įvairaus intensyvumo, ilgai trunkantys galvos skausmai, galva gali svaigti, „suktis“, būna regos sutrikimų (neaiškus matymas, mirgėjimas). Deja, maži vaikai apie tai nemoka pasakyti.

Atsiranda nervų sistemos jautrumo požymių – vaiko nuotaika greitai kinta, jį jaudina įvykiai, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio, blogiau miega, tampa irzlus, nežino, ko nori.

Nesutelkia dėmesio

Vaikui sunku susikaupti, jis blogiau įsisavina žinias, greitai kinta nuotaika. Pastebėta, kad normalaus intelekto penkiamečių vaikų, kurie pirmaisiais gyvenimo metais sirgo vidutinio laipsnio mažakraujyste, protinė ir motorinė branda buvo lėtesnė už bendraamžių, nesirgusių šia liga. Ypač pastebimas lėtesnis kalbos ir koordinacinių sugebėjimų vystymasis.

Pablogėja apetitas

Kai trūksta geležies, sumažėja apetitas, vaiką gali pykinti, išmatos pasidaro skystesnės nei anksčiau.

Dažnai žiovauja

Geležį organizmas naudoja hemoglobinui gaminti, o be hemoglobino nė vienas negalėtume gyventi – jis iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Kai trūksta hemoglobino, galima sakyti, kad visos organizmo ląstelės dūsta. Labiausiai deguonies reikia smegenų ląstelėms, todėl jos, norėdamos kompensuoti deguonies badą, duoda signalą – žiovauti. Toks vaikas gali užsnūsti bet kur ir bet kada – žiūrėdamas televizorių, per pamokas, autobuse.

Kimba peršalimo ligos

Kai trūksta geležies, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms – vaikas nei iš šio, nei iš to ūmiai suserga kelis kartus, kai kiti neserga. Šaltuoju sezonu tokiam vaikui kabinasi peršalimo virusai, šiltuoju – žarnyno virusai.

Padažnėja pulsas

Kardiovaskulinės sistemos pažeidimas pasireiškia padažnėjusius pulsu – jis neadekvatus fiziniam krūviui. Tokio vaiko širdutė, kai jis pabėgėja vos kelis metrus, tuksi labai greitai. Vaikas nuo fizinio krūvio gali net dusti, jam gali skaudėti širdies plote. Dėl pablogėjusios kraujotakos vaiko kojos nuolat atrodo šaltos.

Kraštutiniai požymiai

Vaikui gali atsirasti noras valgyti nevalgomus dalykus – ledą, molį, kreidą, pastą, tešlą, žalią bulvę ir pan.

Trumpai

Pagal PSO rekomendacijas, geležies stokos mažakraujystė  diagnozuojama, kai kraujyje hemoglobino yra mažiau kaip 110 g/l vaikams iki 6 metų ir mažiau kaip 120 g/l vyresniems kaip 6 metų vaikams.

Kūdikiui per parą reikia tiek geležies, kad jos poreikį jis galėtų patenkinti tik išgėręs apie 15 litrų karvės pieno. Motinos piene geležies yra 3 kartus daugiau negu karvės piene, tačiau ir to kiekio greitai besivystančiam kūdikiui neužtenka. Štai kodėl nuo 6 mėnesių kūdikį reikia maitinti papildomai.

Geležies stokos mažakraujystė gali pasireikšti intensyviai augančiam vaikui, nes tada padidėja geležies poreikis. Sparčiausiai auga neišnešioti kūdikiai ir vaikai iki 1 metų amžiaus, paaugliai lytinio brendimo laiku.

Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, kitomis virškinimo ligomis, vartojant kai kuriuos vaistus, sergant kai kuriomis įgimtomis lėtinėmis ligomis.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ penki = 13

Kitos temos: