Stingant saulės vitamino gali būti sunkiau atlaikyti virusų ir bakterijų atakas, saugoti nervų sistemą, kaulų stiprumą ir kt. Apie vitamino D svarbą jau kalbama kovojant ir su COVID-19. Dabar už puikią 10 Eur kainą (iki 2023 m. kovo 31 d.) galite išsitirti vitamino D kiekį Medicina practica laboratorijose!
Vitamino D šalininkų gretos auga
Vitaminas D, dažnai vadinamas hormonu, dabar yra ant aukštos bangos. Seniai praėjo laikas, kai buvo kalbama tik apie jo naudą kaulams. Viskas prasidėjo tuomet, kai pastaraisiais dešimtmečiais pasipylė mokslinių tyrimų duomenys apie vitamino D įtaką imunitetui, hormonų veiklai, širdies ir kraujagyslių ligoms, psichinei sveikatai ar vėžiniams susirgimams.
Mokslininkų diskusijos kai kuriais saulės vitamino naudos klausimais dar verda, tačiau jo šalininkų gretos sparčiai auga. Vitamino populiarumą dar labiau kilstelėjo COVID-19 pandemija.
Kaip žinoma, vitamino D stoka siejama su padidėjusia rizika susirgti gripu, peršalimo ligomis, plaučių uždegimu, bronchitu ir kt. Todėl skubiai bandoma atsakyti į klausimą: ar vitaminas D gali padėti kovoti su ir naujuoju koronavirusu?
Pirmosios mokslininkų prielaidos nuteikia optimistiškai. Vis tik specialistai įspėja, kad atsakymo dar nėra – būtini platesni tyrimai dėl vitamino D efektyvumo ginantis nuo COVID-19. Nepaisant to, dabar dar daugiau žmonių yra susirūpinę dėl saulės vitamino deficito.
Ne išimtis ir Lietuva – juk plačiai skelbiama, kad absoliučiai daugumai mūsų šalies gyventojų šaltuoju metų laiku stinga vitamino D, kurio pagrindinis šaltinis – saulė, kai jos spinduliai veikia odą.
Kaip tinkamai pasirinkti papildų dozę
Tyrimai rodo, kad šiaurinių platumų gyventojai daugiausia vitamino D turi rugsėjo mėnesį, o mažiausiai – kovą. Beje, jo pristingama net vasarą, nes saulėtų dienų čia matoma per mažai. Siūloma išeitis: vartoti reikiamus maisto papildus.
Šaltojo sezono metu suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien suvartoti apie 800–1000 vitamino D tarptautinių vienetų (TV). Specialistų teigimu, ne tik saugu, bet ir naudinga ligų profilaktikai vartoti ir po 2000 TV.
Vis tik dozės dydis priklauso dar ir nuo to, kaip organizmas sugeba įsisavinti vitaminą D. Tai ypač svarbu nutukusiesiems, sergantiesiems sunkiomis inkstų, žarnyno ar kitomis lėtinėmis ligomis, senyvo amžiaus, mažai gaunantiems saulės žmonėms. Todėl geriausia prieš pradedant gerti papildus išsitirti kraują – nustatyti vitamino D koncentraciją.
Praėjus 2–3 mėnesiams po papildų vartojimo verta pakartoti bendrąjį vitamino D tyrimą. Tuomet galima patikslinti paskirtas dozes.
Požymiai, galintys rodyti, kad jau stinga vitamino D:
dažniau peršąlate ar net gripuojate,
nuolat jaučiate nuovargį, užklupo depresija,
skauda kaulus ar raumenis,
lėčiau gyja žaizdos, slenka plaukai.
Daugybė žmonių, kuriems trūksta vitamino D, iš pradžių nejaučia jokių blogų požymių. Jie išryškėja gerokai vėliau – kartais net ir po dešimtmečio. Geriau nerizikuokite ir profilaktiškai išsitirkite!
Daugiau apie akciją skaitykite ČIA