Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Geležies stokos mažakraujystę patiria daugelis nėščių moterų. Ši problema gali išlikti gana ilgai – kol moteris maitina krūtimi.
Serga 35-50 proc. nėščiųjų
Mažakraujystė arba anemija – tai tokia patologinė būklė, kuriai būdingas sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, nėščiosioms atsirandantis dėl padidėjusio geležies ir folinės rūgšties poreikio.
Nėščiųjų anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Ja serga 35-50 proc. visų nėščiųjų (besivystančiose šalyse – iki 80 proc., Pietų Azijoje ir Afrikoje – 63 proc., Lotynų Amerikoje – 30 proc., Europoje – 14 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. visų nėščiųjų). Geležies stokos mažakraujystė sudaro apie 80-90 proc. visų nėščiųjų mažakraujysčių.
Mažakraujystei prasidėti reikšmės turi šie veiksniai:
nepakankamas geležies kiekis maiste (kai nėščioji nevalgo mėsos),
pasikartojantys kraujavimai iš lytinių takų dėl kokios nors akušerinės patologijos,
sutrikęs geležies pasisavinimas žarnyne dėl virškinamojo trakto ligų ar nėščiųjų vėmimo,
lėtinės infekcinės ligos,
dažni gimdymai,
ilgas maitinimo krūtimi laikotarpis,
daugiavaisis nėštumas
gausus kraujavimas gimdymo metu,
cezario pjūvio operacija.
Anemija dažniau sergama žiemą ir pavasarį, kai trūksta vitaminų.
Kodėl trūksta folinės rūgšties
Folinės rūgšties trūkumas nėščiosioms yra retesnis negu geležies, nes paprastai nėščioji su maistu gauna pakankamą folinės rūgšties kiekį. Tačiau nėštumo bei kūdikio maitinimo krūtimi metu organizmui folio rūgšties reikia maždaug dvigubai daugiau. Mišri geležies ir folinės rūgšties stoka dažniau pasireiškia sunkia mažakraujyste antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestru. Lengvos formos nėščiųjų geležies stokos mažakraujystė paprastai nesutrikdo vaisiaus raidos, tuo tarpu dėl sunkios geležies stokos mažakraujystės gali sulėtėti vaisiaus augimas, atsirasti lėtinis deguonies badas (hipoksija), vaisiaus ir naujagimio anemija (geležies stokos mažakraujystė). Dėl folio rūgšties stokos nėščiajai vystosi megaloblastinė anemija, galimi kraujavimai nėštumo trečiajame trečdalyje, vaisiui gali vystytis stuburo nervinio vamzdelio defektai, smakro, gomurio defektai, šleivapėdiškumas, naujagimiai gimsta mažo svorio.
Rūpinkitės, kad pakaktų
Reikia rūpintis, kad organizmui pakaktų geležies ir folio rūgšties.
Kad organizme trūksta geležies, galima atpažinti, kai:
išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna),
oda tampa sausa, šiurkšti, vaško atspalvio,
jaučiamas silpnumas, galima net nualpti,
trūkinėja lūpų kampučiai,
slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs,
nagai tampa trapūs, lūžinėja ir „žydi“, gali įgauti šaukštelio pavidalą,
mirga akyse,
sumažėja apetitas,
skauda galvą, ji svaigsta,
mažėja atsparumas infekcinėms ligoms,
dirbant fizinį darbą greitai pavargstama, padažnėja kvėpavimas, sunku susikaupti.
Kartais būna subfebrili kūno temperatūra (37-38◦C), žemas arterinis kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau). Gali atsirasti noras valgyti įprastai nevalgomus dalykus: ledą, molį, kreidą, tešlą, žalią bulvę. Labai svarbu, kad valgytume maistą, kuriame gausu geležies ir folio rūgšties. Folio rūgšties gauti pakankamai su maistu ypač svarbu planuojančiai pastoti moteriai iki pastojimo.
Daugiausiai geležies turintys produktai yra raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys), žuvis, paukštiena, burokėliai, pupos, pupelės, žalieji žirneliai, raudongūžiai kopūstai, krienai, petražolės, dilgėlių, burokų lapai, grybai, kiaušinių tryniai, džiovinti vaisiai, riešutai, slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės, morkos, pomidorai, bulvės. Natūralus folio rūgšties šaltinis yra visos žalialapės daržovės – petražolės, špinatai, brokoliai, Briuselio kopūstai, salotų lapai. Folio rūgšties yra kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, piene, mielėse. Ši rūgštis stabili apelsinų sultyse, kadangi jose esantis vitaminas C saugo rūgštį nuo suirimo. Užšaldžius vaisius ir daržoves folatai išlieka. Folio rūgštis suyra aukštoje temperatūroje apdorojant maisto produktus. Alkoholis, rūkymas ir vaistai nuo epilepsijos, traukulių greitina folatų suirimą.
Tačiau dažnai, ypač planuojančiai pastoti, nėščiai bei kūdikį maitinančiai moteriai, vien natūralių geležies ir folio rūgšties šaltinių nepakanka.
Todėl tais gyvenimo laikotarpiais, kai geležies ir folio rūgšties poreikis organizme padidėja, reikėtų vartoti maisto papildų su geležimi ir folio rūgštimi. Geležies preparatus reikia gerti 1 val. prieš valgį arba tarp valgymų, užgeriant vandeniu arba sultimis – tada geležis pasisavinama geriausiai. Kad geležies preparatas būtų geriau toleruojamas, galima jį gerti ir valgio metu bei rinktis mažiausiai toksišką dvivalentės geležies druską geležies fumaratą. Išgėrus geležies dozę, po to valandą rekomenduojama negerti kavos, arbatos ir pieno.
„Mamos žurnalas“
