Ne veltui pavasario laukiame, kaip naujos pradžios, atgimimo. Su pirmu pavasarinės saulės spinduliu, pirmu pumpuru ir gėlės žiedeliu, regis, užkunkuliuoja kraujas ir vėl grįžta gyvybė. Nė vienas negalime pasipriešinti galingam gamtos ritmui – per žiemą truputį „numirti“, o pavasarį vėl užgimti.
Labiausiai į žiemos „depresiją“ reaguoja mūsų kūnas. Daugybė moterų apšvietus akinančiai pavasario saulei veidrodyje pamato ne tai, ko tikėjosi. Išretėję plaukai, suskilinėję nagai, suglebusi, papilkėjusi oda. Kaip kuo greičiau vėl grįžti į ritmą?
Plaukai
„Mamos žurnale“ dažniausiai kalbame apie moters būsenas nėštumo metu, po gimdymo ar žindant kūdikį. Natūralu, kad gydytojai ramina – taip, tai rimti išbandymai organizmui, todėl nesistebėkite, jei už vaikutį „sumokėsite“ kalnu išslinkusių plaukų. Plaukai – tarsi žmogaus sveikatos veidrodis. Iš to, kaip jie žvilga, slenka ar ne, galima spėti apie vidinę organizmo būseną, mitybą, stresus, ligas.
Plaukai krenta dėl hormonų pakitimų, stresų, nuovargio, sunkių ligų, chemikalų, gydymo chemoterapija ir spinduliais, nėštumo ir dietų. Visos žinome, kad numetus svorio po kurio laiko prarasime ir nemažai plaukų – taip organizmas sureaguos į reikalingų medžiagų trūkumą. Viena iš ekstremalių situacijų plaukams – metų laikų kaita.
Žiema veikia plaukus dvejopai – iš išorės ir iš vidaus. Šildymo sezono metu plaukai kenčia ne mažiau nei veidas – kartais tenka ištverti 50 laipsnių svyravimą – kambaryje +25, o lauke –25 C! Gležnas plaukas gindamasis nuo temperatūrų kaitos, „atiduoda“ visas savo gyvybines jėgas, tampa trapus, silpnas. Dar labiau plaukus kankina poveikis iš vidaus – juk žiemą gauname mažiausiai vitaminų, saulės energijos, valgome sotų, bet sunkų, nevertingą maistą (net ir daržovės ar vaisiai žiemą neturi savo tikrosios vertės).
Pavasarį plaukai atrodo prastai dėl vidinių organizmo pokyčių. Trūksta vitaminų, žmones kamuoja užsitęsęs tamsusis sezonas, stresai. Dėl to plaukai pradeda greičiau riebaluotis, slinkti. Blogiausia, kai pavasaris sutampa su kitais organizmo išbandymais – nėštumu, gimdymu, stresu ar dieta. Jeigu plaukai gausiai slenka 6–8 mėnesius, tuomet jau reikėtų susirūpinti – kreiptis į gydytoją. Ilgas slinkimas gali reikšti prasidedančią androgeninę alopeciją (nuplikimą).
Plikimas nėra toks pat kaip vyrų – slenka ne atskiros zonos, o difuziškai retėja visos galvos plaukai. Maždaug 5 procentai moterų susiduria su tokia problema.
Oda
Pavasarį savo oda nusivilia daugybė moterų. Atrodo, kad oda per žiemą papilkėjo, suglebo, atsivėrė poros. Kodėl žiema nepalanki odai? Sveiką odą saugo plonytė odos rūgščių plėvelė. Kol ji tvirta ir nepažeista, oda atrodo sveikai. Tačiau kai apsauginė plėvelė sutrūkinėja arba nusilupa, oda pradeda pleiskanoti, niežtėti – pasireiškia sausėjimo požymiai. Žiemą tą plėvelę pažeisti kur kas lengviau, ypač vaikų ir kūdikių, kurie labai jautrūs. Šaltuoju metų laiku odai tenka daugybė išbandymų. Lauke ji turi saugotis nuo šalčio ir žvarbaus vėjo. Parėję iš lauko, atsiduriame šildomose patalpose. Odai reikia greitai prisitaikyti prie šilumos. Centrinis šildymas sausina patalpų orą, o sausas oras nesveika odai. Galų gale žiemą rengiamės vilnoniais bei sintetiniais drabužiais, kurie, liesdamiesi prie kūno odos, irgi ją dirgina, sausina.
Moksliniai tyrimai rodo, kad sausa oda kamuoja net 20 procentų visų gyventojų. Tai nėra liga, kurią reikėtų gydyti vaistais. Tačiau jeigu į problemą nekreipsime dėmesio, jausimės nepatogiai dėl niežtėjimo, pleiskanojimo ir bėrimų.
Nors niekada nesusimąstome, bet odą sausina netinkama mityba ir vitaminų trūkumas.
Nagai
Pavasarį nusilpta ir nagai. Per žiemą mūsų organizmas gerokai pritrūksta kalcio. Daug kalcio yra žaliuose lapuose (brokoliuose, visuose kopūstuose, salotose), riešutuose, žuvų konservuose su kaulais. Sutikite, kad žalių daržovių žiemą valgome mažiau, o jei valgome, tai atvežtas iš kitų šalių, augintas šiltnamiuose, o jos nėra pilnavertės.
Kad organizmas pasisavintų kalcį, reikia vitamino D. Šis vitaminas pasigamina odoje pabuvus saulėje. Tai natūralus fiziologinis procesas. Maždaug per 20–30 min. buvimo saulėje pasigamina toks vitamino D kiekis, kurio pakanka organizmo paros poreikiams patenkinti. Kai organizme vitamino D per mažai, sutrinka ir kalcio pasisavinimas. O juk žiemą saulėje būname itin retai.
Nagus labai paveikia ir geležies trūkumas – jie gali net pakeisti formą, tapti panašūs į šaukštelius.
Pagalbos programa
Vitaminas B. Įrodyta, kad tiesiogiai plaukus ir nagus veikia vitaminas B, kurio yra pupelėse, žirniuose, bulvėse, kepenėlėse, kukurūzuose, lašišoje, kiaušinio trynyje. Šio vitamino reikia stengtis gauti ne tik su maistu. Reikėtų naudoti vitaminu B5 praturtintus šampūnus ir balzamus. Ne veltui mūsų proseneliai plaukus trindavo kiaušinio tryniu, kuriame gausui vitamino B6.
Pilnavertis maistas. Tie, kurių plaukai linkę slinkti, o nagai – lūžinėti, turi ypač pasirūpinti savo mityba, kad racione netruktų geležies ir baltymų. Patariama valgyti daugiau žuvies. Kenkia vitamino A perteklius ir staigus svorio metimas.
Natūrali apsauga. Reikia saugoti ir pačius plaukus – nekaitinti jų saunoje ar saulėje, nešaldyti, neleisti skylinėti ir lūžinėti. Plaukas padengtas tarsi apsauginėmis čerpėmis. Nuo karščio ar šalčio jos pradeda raitytis. Geri plaukų šampūnai ir balzamai tarsi sulopo tas čerpes.
Tas pat ir su nagais – reikia nuolat juos maitinti specialiais kremais, dėvėti pirštines, namų ruošos darbus dirbti tik su pirštinėmis, naudotis nagus sutvirtinančius lakus ar specialius skysčius.
Stiprinantys papildai. Pavasarį verta nusipirkti stiprinančių maisto papildų, net jei kitais metų laikais jų nevartojate.
Dabar yra specialiai suderintų papildų, kuriuos galima pavadinti „grožio vitaminais“ – jie veikia nagus, plaukus ir odą.
Moterys efektą pastebi jau po 1-2 savaičių.
„Mamos žurnalas“
