Atšilus orui norisi gryname ore būti kuo ilgiau. Tačiau mėgaudamiesi pavasario saulute, dažnai nepajuntame pavojingos ribos, kada saulė gali pakenkti – atrodo, ji tik maloniai šildo, o vėjelis glosto odą.
Tačiau saulės nudegimai pasimato ne iš karto.
Tik po 3-6 valandų oda sureaguoja į gautą spindulių dozę, ir jeigu jų buvo per daug, oda parausta, gali atsirasti net pūslių.
Ar tiesa, kad nudegti saulėje galima net apsiniaukusią dieną?
Taip. Pavasarį saulė labai aktyvi, todėl vaikas įdegti gali net nebūdamas atviruose saulės spinduliuose, pavyzdžiui, apsiniaukusią dieną. Reikia atminti, kad saulės pavojai tyko ne tik gamtoje, bet ir mieste: odą gali pakenkti spinduliai, atsispindintys nuo parduotuvių vitrinų, veidrodžių, langų…
Kai kurie saulės spektro spinduliai labai skvarbūs – pavyzdžiui, A spektro spinduliai praeina pro paprastą stiklą, todėl oda gali nudegti net važiuojant automobiliu. Šie spinduliai pavojingi tuo, kad veikia gilesnius odos sluoksnius.
Ar tiesa, kad prie vandens oda nudega kur kas greičiau?
Taip. Prie jūros ar ežero veikia ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir jų atspindžiai nuo smėlio ar vandens paviršiaus.
Manoma, kad baltas pajūrio smėlis gali atspindėti apie 50 procentų spindulių, vanduo – panašiai.
Taigi pliaže tyko pusantro karto didesnė spindulių dozė nei paprastai. Todėl būtinai reikėtų saugotis nuo saulės apsauginiais kremais, dėvėti tankesnio audinio drabužius ir galvos apdangalus. Beje, ilgą laiką buvo manyta, kad balti drabužiai geriausiai apsaugo nuo saulės spindulių, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad saugiausi karštą dieną juodi drabužiai. Tankūs tamsios spalvos drabužiai sulaiko kenksmingus saulės spindulius.
Ar tiesa, kad viena jautriausių saulei vaiko odos vietų – kaklas?
Taip. Vaikai vasarą daug laiko praleidžia smėlio dėžėse, ir nors jie aprengiami drabužėliais, dėvi kepuraites, rankos ir kaklas lieka atviri saulės spinduliams. Kai vaikas žaidžia palenkęs galvytę, jo kaklas smarkiai įdega. Todėl jau vaikystėje gali atsirasti apgamų, pigmentinių dėmių. Galbūt šie reiškiniai pasirodys ne iškart, po kelerių metų, bet niekada nepraeis nepastebimai.
Oda atsimena, kiek saulės ji gavo, kai vaikas sulaukia paauglystės ar brandos. Jei pastebite, kad apgamų daugėja, jie didėja, būtinai parodykite vaiką gydytojui – kartais tikslinga apgamus šalinti jau vaikystėje, kad jie neišsivystytų į piktybinius.
Ar tiesa, kad apsauginiai kremai nuo saulės pradeda veikti ne iškart?
Taip. Labai svarbu apsaugines kosmetikos priemones naudoti taip, kaip nurodyta instrukcijose. Nuo saulės apsaugančiais kremais reikia išsitepti dar namuose, kad per 20 minučių kremas spėtų įsigerti į odą. Ant pakuotės nurodytas SPF skaičius. Jį padauginę iš 10 sužinosite, kiek minučių žmogus saugus saulėje. Pavyzdžiui, jei nurodyta, jog kremo SPF 15, vadinasi, nuo saulės oda saugoma 150 minučių – apie 2,5 valandos. Tačiau jau po dviejų valandų reikėtų atnaujinti kremo sluoksnį, kad jis spėtų susigerti, kol pasibaigs pirmojo sluoksnelio veikimo laikas. Šiuo metu parduotuvėse ir vaistinėse kremų pasiūla didžiulė, galima pasirinkti pagal kainą, filtrų dydį, pagal odos tipą. Todėl siūlome rinktis kokybiškus ir atsparius vandeniui saulės losjonus ir kremas.
Ar tiesa, kad kūdikiams būtini specialūs apsauginiai kremai?
Taip. Kūdikiams iki 6 mėnesių reikėtų naudoti mineralinius filtrus turinčius kremus nuo saulės. Jie kiek brangesni, tačiau tarsi veidrodis atspindi ir išskaido ultravioletinius spindulius. Patepus odelę mineralinį filtrą turinčiu kremu, lieka plona matinė plėvelė, kuri ir saugo. Tokių kremų veiklioji medžiaga – titano dioksidas arba cinko oksidas.
Nuo 6 mėnesių vaikutis jau gali būti tepamas tuo apsauginiu kremu, kurį naudoja visa šeima – su cheminiu filtru arba ir mineraliniu, ir cheminiu filtru. Tačiau jei visai šeimai perkamas vienas kremas, geriau rinktis didesnį SPF skaičių, kad vaiko oda būtų tikrai gerai apsaugota.
Be to, paplūdimyje su mažais vaikais geriausia būti rytinėmis valandomis, kol saulė ne pati aktyviausia. Nuo 12 iki 15 valandos atviroje saulėje vaikams geriau nebūti.
Ar tiesa, kad ir naudojant apsauginius kremus, galima nudegti?
Taip. Net ir tepantis apsauginiais kremais, ne visada pavyksta išvengti nelaimių. Kartais šeima pamiršta vėl atnaujinti apsaugą, iš naujo pasitepti kremu, kartais kremas nusiplauna dažnai maudantis ar nusitrina žaidžiant po smėlį. Vakare pasirodo pirmieji nemalonūs simptomai – odos paraudimas, tempimas, karštis…
Jei vis dėlto vaikas nudegė, o ne įdegė, reikia vėsinti odelę ir duoti kuo daugiau gerti skysčių. Odos nudegimas rodo ir bendrą perkaitimą.
Ar tiesa, kad po saulės vonių irgi reikia naudoti specialias kosmetikos priemones?
Taip. Specialūs kremai arba geliai vėsina įkaitusią odą, sudaro apsauginę plėvelę, kuri šaldo ir neleidžia bakterijoms daugintis. Tie geliai mažina uždegimą, vaikui suteikdami patogumo jausmą. Juk nudegusią odelę dažniausiai niežti, tempia. Net jeigu saulė ir nepakenkė, vakare kūną vis tiek reikėtų patepti drėkinančiomis priemonėmis, nes saulė, vanduo ir smėlis labai sausina.
Ar tiesa, kad vakare reikia nuplauti apsauginius kremus nuo saulės?
Taip. Nors apsauginiai kremai nėra žalingi, ypač kalbant apie fizinius filtrus. Jei kremas liktų nenuplautas, jis žalos odai nepadarytų. Tačiau grįžus iš lauko, nusiprausti reiėtų vien dėl higienos, nes oda būna suprakaitavusi, aplipusi dulkėmis ir pan.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
