Kūdikio skiepai – klausimai, kokių nesugalvotumėte

skiepai

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

„Jums rašo 3 močiutės, susipažinusios per 4 anūkėlius. Mūsų anūkai gyvena tai Airijoje, tai Lietuvoje. Kyla daug klausimų susijusių su skiepais ir kitais medicininės mažylių priežiūros klausimais. Jei galite, maloniai prašytume iš pradžių paaiškinti apie skiepus. Siunčiame kalną klausimų“. Močiučių klausimus perdavėme jų kolegai – seneliui, o kartu ir mūsų gerbiamam konsultantui Algimantui Vingrui.

Kreipiausi į savo pačios šeimos gydytoją ir paprašiau anūkėlę greičiau paskiepyti nuo kokliušo. Ji atsisakė. Ar teisingai padarė?

Gydytoja padarė teisingai, nes ji privalėjo paisyti skiepų kalendoriaus, kuriame numatyti tarpai tarp skiepų (tam, kad susiformuotų norimas imunitetas). Negalima skiepų nei pagreitinti, nei vėlinti. Tarpai tarp skiepijimų yra numatyti vadovaujantis šiuolaikiniais tyrimais ir vakcinų savybėmis.

Kodėl nuo tos pačios ligos skiepijama kelis kartus?

Taip daroma tam, kad susiformuotų reikiamas, išliekantis daugelį metų, atsparumas prieš ligą, nuo kurios skiepijama.

Ar vaikelį skiepijant jam galima durti 3 kartus?

Tuomet, kai „pažeistas“ skiepų kalendorius, t.y. vaikas laiku nebuvo paskiepytas arba tėvai prašo paskiepyti mokamomis vakcinomis, išimties tvarka to paties vizito metu į skirtingas vietas (abiejų šlaunų arba žasto raumenis) galima durti tris kartus. Dažniausia skiepų kalendoriaus pažeidimo priežastis – tėvai dėl įvairių priežasčių neatvyko vaiko paskiepyti tuomet, kai gydytojas buvo pataręs tai padaryti.

Kodėl po skiepo viena gydytoja liepė tuojau duoti vaistų nuo temperatūros, o kita taip nepataria? Kuri iš jų teisi?

Sakyčiau, abi teisios. Jeigu viena gydytoja Jūsų anūką skiepija ne pirmą kartą ir žino, kad po skiepų jam pakyla temperatūra daugiau nei iki 38°C, tai ji ir pataria duoti vaistų nuo temperatūros. Kita gydytoja daro irgi teisingai, nes iš anksto numatyti, ar temperatūra pakils daugiau nei iki 38°C, yra neįmanoma. Jokie vaistai neduodami avansu – dėl to, kad kas nors neatsitiktų. Vaistams duoti turi būti aiški priežastis.

Vienos iš mūsų anūkutis storuliukas, o kitos – lieknas. Jų amžiaus skirtumas tik 11 dienų. Išsiaiškinome, kad abiem suleidžiama ta pati skiepo dozė. Ar skiepo dozė nepriklauso nuo vaikelio svorio?

Vakcinos, t.y. „skiepo dozė“ nepriklauso nuo anūko svorio.

Kiek dienų praėjus po skiepo galima skristi lėktuvu?

Reakcija (o būna ji ne visiems paskiepytiems) į daugumą valstybės apmokamų skiepų dažniausiai išryškėja per pirmąsias 72 val. po paskiepijimo ir dažniausiai tęsiasi ne ilgiau kaip 3 paras. Todėl geriausiai neskubėti – skristi praėjus 7 dienoms po paskiepijimo. Išimtis – paskiepijimas nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės, nes reakcija į skiepą gali išryškėti 7-14 dieną po paskiepijimo, todėl skristi po šio skiepo patartina praėjus 21 dienai.

Trečią dieną po skiepo anūkėlio šlaunyje aptikau guzelį. Ar tai normalu? Kreipiausi į savo šeimos gydytoją. Ji patarė nieko nedaryti. Ar tai irgi normalu?

„Guzelio“, t.y. sukietėjimo atradimas vakcinos suleidimo vietoje –normalus dalykas. Sukietėjimas laikosi tol, kol organizmas iš jo pasisavina tai, kas buvo sušvirkšta. Vakcinos pasisavinimo proceso greitis yra individualus – vienam paskiepytam „guzelis išsivaikšto“ greičiau, kitam lėčiau. Vakcinos įsisavinimo proceso jokiomis priemonėmis negalima pagreitinti, todėl šeimos gydytoja teisingai padarė nepatardama Jums ką nors daryti. Kitaip tariant, vietos kur sušvirkščiama vakcina, negalima šildyti, dėti kompresų, kuo nors trinti ar masažuoti.

Kodėl už vienus skiepus reikia mokėti, o už kitus ne?

9 mėnesiai

Skiepai rekomenduojami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, ligos paplitimą atitinkamoje šalyje

Kiekviena šalis savo vaikams skiepų skaičių apmoka pagal savo finansines išgales. Europoje nėra nė vienos šalies, kuri savo piliečiams apmokėtų visų dabar prieinamų vakcinų ir jų sušvirkštimo kainą. Vakcinos –brangūs vaistai, nes joms sukurti reikia daug lėšų, darbo ir tyrimų.

Nesuprantama, kodėl Lietuvoje gydytojai siūlo skiepyti nuo užkrečiamo viduriavimo brangiais skiepais? Nejau nebemokame nusiplauti rankų?

Siūloma pasiskiepyti nuo rotavirusinės infekcijos todėl, kad net 94 proc. pagal kilmę išaiškintų viduriavimo priežasčių yra virusas, pavadintas rotavirusu.

Rotavirusinė infekcija perduodama oraliniu fekaliniu būdu, t.y. per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus. Jau minėtas didelis rotavirusinės infekcijos paplitimas akivaizdžiai rodo, kad ne visi gerai nusiplauna rankas… Infekcijai plisti padeda ir galimybė užsikrėsti nuo čiaudinčio ar kosinčio užsikrėtusio žmogaus. Pavojinga ir tai, kad slaptasis ligos periodas užtrunka 1-3 paras, t.y. tiek laiko žmogus nežino, kad yra užsikrėtęs, ir jei neprisilaiko asmens higienos, užkrečia aplinką ir taip didina pavojų užsikrėsti kitiems. Rotavirusinė infekcija yra pavojinga mažiems vaikams.

Kai Lietuvoje pirmą kartą nusivežiau anūkėlę paskiepyti, iš manęs jaunas gydytojas pareikalavo jos skiepų dokumento (jo neturėjau). Kol negavau skiepų popierėlio kopijos, anūkėlės neskiepijo. Ar gydytojas neviršijo savo įgaliojimų? Susiradau kitą gydytoją…

Jeigu žinojote, kad anūkėlę reikia skiepyti, teisingai padarėte, kad kreipėtės į gydytoją, nes svarbu nepažeisti skiepų kalendoriaus, laiku vaiką paskiepyti. Beje, Airijos kūdikių skiepų kalendorius nedaug skiriasi nuo Lietuvos skiepų kalendoriaus. Gydytojas pasielgė teisingai, nes tik vadovaujantis dokumentu galima sužinoti, kokio gamintojo ir kokia vakcina tęsti ir kada tęsti anūkėlės skiepijimą. Kiekvienos šalies medicinos įstaigos išduoda dokumentą, kada asmuo yra paskiepytas. Dokumentas išduodamas vaiko tėvams arba globėjams. Gydytojas neviršijo savo įgaliojimų, nes skiepyti negalima kada nori – yra tvarka, kurios būtina visiems paisyti. Jeigu anūkėlė vėl išvažiuos į Airiją, skiepų, padarytų Lietuvoje, dokumentą nusivežkite į Airiją. Jeigu Jūsų pirminės sveikatos priežiūros centre Jūsų gydytojui kiltų kokių nors klausimų dėl atliktų skiepų dokumento išdavimo, patarčiau kreiptis į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS kontrolės ir profilaktikos centro Imunoprofilaktikos skyrių telefonu 8*5 23 00 124.

Kai marti Airijoje nuėjo paskiepyti Marcelijaus, slaugytoja daug raukėsi ir pasakė, kad tokių vakcinų Airijoje neturi. Lietuva ir Airija – abi Europos Sąjungos narės – ar gali skirtis vakcinos?

Galėjo visko būti. Iš štai kodėl:

Vakcinas gamina įvairūs gamintojai ir joms duoda įvairius pavadinimus.

Kartais ir tas pats gamintojas vieną ir tą patį vaistą atskirose valstybėse registruoja skirtingu pavadinimu.

Kadangi rekomenduojama pradėti ir baigti skiepyti vieno gamintojo vakcina, Airijos slaugytoja galėjo pasakyti, kad tokios vakcinos neturi.

Išeitis visuomet randama – kai slaugytojai neaišku, ji privalo pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, nes pagal vakcinos pavadinimą žinynuose galima rasti jos gamintoją ir vakcinos sudėtį. Kai nėra galimybių gauti gamintojo vakcinos, kuria vaikas yra pradėtas skiepyti, ir vaiką būtina skiepyti, vaikas išimties tvarka paskiepijamas kito gamintojo beveik analogiška vakcina.

Kodėl Vilniuje liepiama skiepyti nuo vėjaraupių, o Airijoje apie tai nešnekama? Ar Lietuva yra ta šalis, kur dažnai sergama vėjaraupiais? Seniai gyvenu daugiabučiame, pažįstu kiemo vaikus ir nebeatsimenu, kad nors vieną jų būčiau mačiusi išmargintą „zelionka“.

Skiepai rekomenduojami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, ligos paplitimą atitinkamoje šalyje. Skiepai užkerta kelią ligai plisti. Jeigu vaikas suserga vėjaraupiais, nebūtinai jis turi būti ištepamas briliantine žaluma. Tvarkingos šeimos paiso ir kitų vaikų interesų, todėl iki galo nepasveikusio (kol nenukrenta vėjaraupių pūslyčių šašai) vaiko į kiemą neišleidžia, nes jis pavojingas kitiems vaikams – gali juos užkrėsti vėjaraupiais. Dėl pasikeitusios šeimų kultūros, vėjaraupių gydymo taktikos ir skiepų Jūs galite ir nebeatsiminti, kad „kada nors vieną jų būčiau mačiusi išmargintą „zelionka.“

Ar skiepai visuomet apsaugo nuo tų ligų, nuo kurių mažyliai yra skiepijami?

Šiuolaikinių tyrimų duomenys teigia, kad pilnos vakcinacijos apsauga nuo ligos, nuo kurios skiepijama, svyruoja 90-99 proc.

Kodėl mažyliai neskiepijami namuose?

Dėl to, kad:

Visos vakcinos yra labai jautrios temperatūros pokyčiams. Kitaip tariant, atsiradusios ne gamintojo nurodytoje temperatūroje praranda savo aktyvumą, todėl nerizikuojama. Stebėkite – kiekvieną kartą prieš skiepydama slaugytoja vakciną pasiima iš šaldytuvo lentynos.

Labai retai – vienam vaikui iš milijono – po paskiepijimo gali atsirasti sunki alerginė reakcija. Namuose ne visuomet įmanoma suteikti reikiamą pagalbą, todėl nerizikuojama.

Prieš skiepijant gydytojas turi įvertinti, ar vaikas sveikas – kitaip tariant, į namus turėtų vykti visa brigada (gydytojas ir slaugytoja), būtų sugaištama daug brangaus laiko.

Kodėl vieną kartą skiepijant duria giliau, o kitą kartą adatą vos įbeda? Kuri slaugytoja elgiasi neteisingai? Būnant skiepų kabinete baisu paklausti, nes dažniausiai bet koks klausimas nepatinka.

Todėl, kad vienos vakcinos leidžiamos į raumenis (tuomet reikia giliau „įbesti“), o kitos – į poodį (tuomet adata duriama negiliai, t.y. „vos įbedama“). Pagrindinė priežastis, kodėl slaugytoja, kuri skiepija, daug nešneka, yra ta, kad už skiepijimo kabineto durų laukia kiti vaikai.

Kodėl vienos skiepytojos naudoja ilgas adatas, o kitos trumpas? Kurios daro teisingai?

Tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio – apkūniems („rubuiliams“) ir vyresniems kūdikiams bei vaikams naudojamos ilgesnės adatos, mažesniems ir liekniems – trumpesnės. Vakciną švirkščiant į paodį naudojamos trumpesnės adatos.

Į kokias vietas dabar turi būti skiepijami mažyliai? Anksčiau, kad mažiau skaudėtų, skiepas būdavo suleidžiamas į „sėdynę“…

Skiepijimo ilgametė patirti įvairiose šalyse įrodė, kad skiepai būna efektyvesni tuomet, kai jie sušvirkščiami pasirinktinai į abiejų šlaunų arba abiejų žastų raumenis. Tose vietose raumenys lengviausiai pasiekiami. Vakcina iš raumenų geriau pasisavinama nei iš daugiau riebalų turinčios „sėdynės“.

Kaip sumažinti nemalonius jutimus, kai vaikelis skiepijamas? Anūkutis beveik visuomet gailiai pravirksta arba skaudžiai klykia.

Skiepijamo vaikučio dėmesį reikėtų nukreipti į ką nors jam įdomaus, kad ir į jam dar nematytą žaislą, antrų metų vaiko galima paprašyti papūsti spalvotą vėjo malūnėlį, duoti paknebinėti jam dar nematytą žaisliuką. Vaiką veikia ne tik pats skiepijimas, bet ir nepažįstama aplinka, jo laikymas skiepijimo metu, todėl visuomet patartina turėti kokių nors raminamųjų priemonių (ne vaistų), atsargines sauskelnes.

neramus kūdikis

Ingos Deksnės nuotr. www.indexphotography.lt

Kodėl mažam vaikui neduodama nuskausminamųjų vaistų prieš skiepo suleidimą?

Todėl, kad ne visi vienodai reaguoja į vakcinos sušvirkštimą. Nemaža dalis mažylių net nepravirksta, tik pasirauko, nes nesupranta, kas įvyko.

Kodėl niekas nepasakoja ir nerašo apie ligas, nuo kurių skiepijama? Ar iš tikrųjų jos baisios? Ar galite nors apie dalį iš jų parašyti?

Jūsų klausimas labai teisingas – būtina žinoti, nuo ko skiepijama. Ligos, kurios išnyko pradėjus nuo jų masiškai skiepyti, jau primirštos, todėl apie jas rašoma retokai. Visomis lentelėje išvardintomis ligomis užsikrėtimo pavojus padidėja glaudžiai kontaktuojant su ligoniu arba bakterijų nešiotoju.

Ką daryti, kai po paskiepijimo pakilo temperatūra? Ar galima vaiką skiepyti kitą kartą?

Temperatūros pakilimas pažastyje iki 38,0°C yra normalus. Toks temperatūros pakilimas laikosi 1-3 paras. Tai normali organizmo reakcija į skiepą ir nereikalauja gydymo. Jeigu temperatūra pakilo iki 38,6°C ir daugiau (odos raukšlėje) dera iš karto kreiptis į gydytoją. Kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas pasakys, ar ta vakcina, kuria buvo paskiepytas vaikas, galima jį skiepyti pakartotinai.

Koks dokumentas apie skiepus Lietuvoje pripažįstamas užsienyje? Kas jį išduoda?

Užsienyje yra pražįstamas „Tarptautinis skiepų pažymėjimas“. Jį išduoda pirminės sveikatos priežiūros centrai, ten, kur dirba šeimos gydytojai. Kartais pirminės sveikatos priežiūros centrai šių pažymėjimų gali neturėti – tuomet su ambulatorinės kortelės (dokumento, kuriame registruojami skiepai ir slaugytojai, šeimos gydytojai daro įrašus) kopija tėvai siunčiami į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS profilaktikos centrą – ten išduodamas anglų kalba parašytas „Tarptautinis skiepų pažymėjimas“.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Kūdikio skiepai – klausimai, kokių nesugalvotumėte”

  1. Giedre
    2015/11/05 at 11:23 #

    Ar nuo skiepu, gali atsirasti guziukas?

Palikite atsiliepimą


8 − penki =

Kitos temos: