Kartais imunitetas tarsi užsnūdęs – galėtų kovoti, ginti nuo ligų, bet miega. ažadinti jį padeda keletas priemonių.
Rekia žinoti, kada žadinti
Vidaus organus, kaulus, raumenis galima pamatyti, įsivaizduoti, o imuniteto sandara – neapčiuopiama ir nepamatoma. Imuninė sistema yra visur – odoje, kraujyje, limfoje, ji „padengusi“ kūną nuo galvos iki kojų. Pats žodis „sistema“ sako, kad ją sudaro daugybė sudėtinių dalių – milijonai įvairių ląstelių, kurios veikia darniai ir sinchroniškai. Visi patogenai iš aplinkos (virusai, bakterijos, parazitai, grybeliai) į organizmą patenka, tik praėję pro imuninės sistemos filtrą.
Vaikas gimsta beveik be imuninės sistemos ir imunoglobulinų gauna tik iš mamos, po truputį imunoglobulinus jo organizmas pradeda gaminti pirmųjų metų pabaigoje. Imuninė sistema šiek tiek sustiprėja trečiaisiais gyvenimo metais, vėliau – šeštaisiais, tada – apie tryliktuosius metus, o visiškai subręsta aštuonioliktaisiais gyvenimo metais. Kad ir ką darytume, kad ir kokiais botagais plaktume, imuninė sistema nesubręs greičiau, negu jai yra skirta subręsti. Taip, vaiką reikėtų grūdinti ir stebėti, kad jis tinkamai miegotų ir maitintųsi, taip galima stiprinti imuninę sistemą, tačiau tik tose ribose, kaip jai yra skirta.
Imuninė sistema turi unikalią savybę – ji gali atsiminti visus patogenus, su kuriais susidūrė bent kartą. Tuo paremta skiepų esmė – žmogus su vakcina gauna susilpnintų patogenų komponentų, kurie imituoja infekciją nesukeldami ligos, o imuninė sistema susipažįsta su patogenu ir į imuninę atmintį įrašo informaciją apie sukėlėją. Kitą kartą susidūrusi su tuo pačiu patogenu, imuninė sistema su juo lengvai susidoroja. Kitaip tariant – skiepai yra kišimasis į imuninę sistemą, siekiant jai padėti. Vos prieš porą mėnesių į Lietuvos vaikų porfilaktinių skeipų kalendorių įtraukta vakcina nuo pneumokokinės infekcijos (iki šiol už skiepą nuo pneumokokinės infekcijos, kuri sukelia iki 70 proc. visų plaučių uždegimų, norintys savo vaikus skiepyti tėvai sumokėdavo patys). Pneumokokine infekcija dažniausiai serga vaikai iki 2 metų, ši infekcija gali sukelti meningitą, pneumoniją, ausų uždegimą. Šios vakcinos įttrauikinmas į skeipų kalendirių – toks pat didelis žingsnis, kaip ir skiepas nuo Haemophilus influenzae B infekcijos (Hib) sukeltų ligų. Hib sukelia bakteremiją (tai bakterijų buvimas kraujyje), gyvybei pavojingą epiglotitą (antgerklio uždegimą), pneumoniją (plaučių uždegimą) ir meningitą (smegenis gaubiančių dangalų uždegimą). Dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus.
Tad jei tėvai nuosekliai skiepija vaikus pagal siepų kalendorių, tai nuo šių metų tikrai gali lengviau atsikvėpti – pavojingų ligų mažės.
Imunostimuliatoriai
Kartais gydytojai skiria vaistų, stiprinančių imuninę sistemą. Tai daugiau žolių preparatai, pavyzdžiui, lengvai imuninę sistemą stimuliuojantis vaistas – ežiuolė su vitaminu C (iš vitaminų stipriausiai imuninę sistemą veikia vitaminas C).
Yra keletas imuninę sistemą stiprinančių preparatų, kurie gaminami iš bakterijų dalių – tai bronchomunalis, ribomunilis. Šie preparatai švelniai sustiprina imuninę sistemą, organizmui tarsi pateikiamos bakterijų nuopjovos, ir organizmas pradeda kovoti, gaminti savo „kareivėlius“ – antikūnus, sustiprėja imunitetas, vaiko organizmas gali tinkamai atsiliepti į virusą ar bakteriją.
Patys tėvai savo nuožiūra neturėtų pirkti imunostimuliatorių, nes anaiptol ne visada jų reikia. 6–8 kartus per metus sirgti lengvomis peršalimo ligomis yra normalu (3–4 kartai rudenį ir 3–4 – pavasarį). Tai atrodytų daug, bet jei vaikas serga lengva sloga, lengvu peršalimu, gerklės uždegimu – tai normalu. Jei vaikas serga pūlingu ausų uždegimu, bronchitu, plaučių uždegimu su komplikacijomis, jam buvo skirta antibiotikų – tuomet vertėtų stiprinti imuninę sistemą.
Endorfinai
Imunologai žino dar vieną paslaptį: geresnis imunitetas bus tų, kurių organizmas pagamina daugiau laimės hormonų, o blogesnis tų, kurių organizme nuolat gaminasi streso hormonai. Tai įrodyta moksliškai, pavyzdžiui, laimės hormonai endorfinai turi poveikį čiobrialiaukei, kurioje gaminasi T-limfocitai (svarbūs imuninės sistemos „kareivėliai“). Jei geros emocijos ir nesustiprins imuninės sistemos, tai bent jau neleis jai užmigti. Dėl to visi – tiek vaikai, tiek tėvai – turi stengtis patirti kuo daugiau gerų emocijų ir bėgti nuo užsitęsusio streso.
Dar vienas moksliškai ląstelių lygiu įrodytas imunostimuliatorius yra sportas ir fizinė veikla.
Stimuliuodami nepersistenkime
Gydytojai imunologai sako – per daug stimuliuodami imunitetą galime išderinti jautrią ir sudėtingą sistemą, susirgti autoimuninėmis ligomis. Prieš stiprindami imunitetą, turėtume labai aiškiai sužinoti, kokia konkreti jo grandis nusilpo, ir stiprinti tik tą grandį. Kokia ta grandis, padeda parodyti kraujo tyrimai.
„Mamos žurnalas“
