Mada neskiepyti: interpretacijos ir mokslinės studijos

vita

Kuo valstybė turtingesnė, tuo daugiau kompensuoja skiepų

Sūneliui 7 mėn. Skiepijome visais privalomais skiepais, tačiau dabar jau abejoju – ar skiepyti toliau, nes prisiskaičiau daug neigiamos informacijos apie skiepus. Kokie, Jūsų nuomone, skiepai reikalingiausi? Ar tikslinga skiepyti visomis vakcinomis, kurias apmoka valstybė?

Sutrikusi mama

Tikriausiai senosios kartos gydytojai griebtųsi už galvų, jei jiems tektų konsultuoti šiuolaikines mamas. Informacijos tiek daug, o mamos tokios „imlios“, kad reta kuri nuolankiai sutinka su gydytojų siūlymais. Tam pasipriešinimui kaip žibalo į ugnį įpila ekologinės mamos, kurios atsisako antibiotikų, bet kokių cheminių preparatų, net vitaminų, ir, žinoma, skiepų. Gandai apie skiepų žalą plinta žaibo greitumu.

Pavyzdžiui, kad nuo skiepų vaikai suserga alergija ar net autizmu, kad skiepai apkrauna gležną vaikučio organizmą, kad jie tėra tik medicinos pramonės „išmistas“, pinigų plovykla.

Kaip mamai apsispręsti – skiepyti ar ne? Šiame straipsnyje pabandėme išdėstyti dvi nuomones – už ir prieš.

UŽ SKIEPUS 

Komentuoja docentas Algimantas Vingras

Skiepyti niekas neprivers

Reikalingiausi skiepai yra valstybės apmokami ir įtraukti į šalies skiepų kalendorių. Pagal jį Lietuvos vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, gimdo kaklelio vėžio, meningokokinės infekcijos. Nemokamai skiepijami ir nuo pasiutligės, bet tik tie, kurie įtariami užsikrėtę šia liga. Jei tėvai nori, kad jų kūdikis būtų skiepijamas geresne vakcina už tą, kurią apmoka valstybė, turi susimokėti patys. Todėl atvedus skiepyti vaiką reikia pasidomėti, kokie vienos ar kitos vakcinos privalumai, ir pagal išgales pasirinkti tinkamą.

Rekomenduojami, bet valstybės nekompensuojami skiepai: nuo rotavirusinio gastroenterito, gripo, hepatito A, vėjaraupių infekcijos, erkinio encefalito.

Nors dauguma skiepų finansuoja valstybė, tėvai neprivalo šiomis vakcinomis skiepyti savo vaikų. Dar prieš 20 metų toks tėvų valios išreiškimas būtų neįsivaizduojamas. Tėvai net nežinodavo, nuo ko ir kodėl jų vaikai skiepijami, iš ko sudarytos vakcinos. Pediatrė nusiųsdavo į skiepų kabinetą, ir tiek. Dabar gydytojas prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar globėjus privalo informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti tėvai turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje (forma Nr. 025-112/a). Jei tėvai nenori, kad jų vaikas būtų skiepijamas, jiems tereikia padėti parašą, kad atsisako. Niekas neturi teisės priversti, paskiepyti slapta.

Tačiau ar tokia „laisva sistema“ gerai?

Kodėl visos šalys skiepija

Savo vaikus skiepija visos pasaulio valstybės. Kuo valstybė turtingesnė, tuo daugiau kompensuoja skiepų. Kyla keli logiški klausimai: Argi vaikai būtų skiepijami, jeigu skiepai būtų žalingi? Ar žalingoms vakcinoms kurti, jas tobulinti ir skiepyti visose valstybėse būtų metamos milžiniškos lėšos? Argi valstybės neturi kur dėti lėšų, kad jas išmestų vakcinoms kurti, skiepyti ir (remiantis oponentų argumentais) žaloti savo vaikus? Galbūt taip plaunami milžiniški pinigai, kurie nugula kažkieno kišenėje? Bet tuomet per daugybę metų „aferos“ būtų buvusios demaskuotos. Tačiau skiepų vis daugėja, vakcinos toliau kuriamos, o „skiepų mafija“ vis lieka neatskleista…

Gydytojai mamų nesupranta

Nesuprantu (ir daugybė gydytojų nesupranta) motinų, kurios nusprendžia neskiepyti savo vaikų. Kol kas pasaulis nesurado natūralesnės vaikų sveikatinimo priemonės už skiepus. Vakcinos yra gaminamos taip, kad apsaugotų vaiką – jo organizme suformuotų atsparumą kokiam nors ligos sukėlėjui. Dėl skiepijimo išnyko tokia baisi užkrečiamoji liga kaip raupai (apie ją nešnekama, nes šios ligos tiesiog jau niekas nebeprisimena), baigia išnykti poliomielitas (vaikų paralyžius). Abejojančios skiepais mamytės galėtų paklausti savo senelių, mamų – kaip dažnai jų jaunystės laikais vaikai sirgo difterija, kokliušu, stablige, tymais, kiaulyte, raudonuke ir kaip dažnai dabar serga. Sergamumas šioms ligomis yra nepaprastai sumažėjęs – ir tik dėl skiepų. Jei neturite senelių, tai galite paskaityti Lietuvos enciklopediją – rasite duomenis apie baisias ligas, vaikų mirtis…

Tokiai informacijai rasti reikia tik menko noro… O kai jo nėra…

Vaikas irgi turi teisių

Skiepai – vaiko teisė į geriausią įmanomą sveikatos pagalbą ir apsaugą nuo ligos, kančių ar net negalios.

Mamos ar tėčiai, kurie mano, kad jų vaikui to nereikia, riboja ir pažeidžia šią vaiko teisę. Kas gali garantuoti, kad jo neskiepytas vaikas nesusirgs? Ir kas žino, kaip sunkiai jis gali sirgti? Kas gali žinoti, kokios bus ligos pasekmės? Mama negali garantuoti, kad nuo raudonukės neskiepytai dukrai negims apsigimę vaikai, jei ji nėštumo metu kontaktuos su raudonukės virusu. Kuo daugiau bus neskiepytų nuo raudonukės, tuo daugiau aplinkoje bus ligos sukėlėjų ir didės pavojus su jais kontaktuoti ir susirgti.

Interpretacijos ir mokslinės studijos

Nuomonių apie skiepus pilnas internetas. Visi reiškia savo nuomonę, pasigavę kokį nors šaltinį, neatsižvelgdami į tai, kada jis paskelbtas ir kokiomis studijomis pagrįstas. Nuomonių ir jausmų išreiškimas nėra mokslinės studijos. Žmogiškai suprantama – visi norime gero savo vaikams.

Todėl vakcinos nuolat tobulinamos, skiepijimo kalendoriai tikslinami vadovaujantis mokslinėmis studijomis. Neskiepyti vaikų ar bent kritikuoti skiepus tampa madinga. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių – mamos ir tėčiai per mažai informuojami apie skiepus, nesugeba perskaityti ir suprasti informacijos, kuri paskelbiama užsienio kalbomis ir tiesiog neįvertina rizikos – susirgs ar nesusirgs, ir kas bus, jei susirgs?

Skaudu internete skaityti teiginius, kad kai kurios ligos, nuo kurių skiepijama, yra pagydomos antibiotikais ir kitais vaistais, veikiančiais bakterijas, todėl esą skiepytis nereikia. Tačiau antibiotikai turi pašalinį poveikį, organizmui stiprybės neprideda, tik padeda organizmui kovoti su liga. Jei organizmas pats visai nesugeba kovoti, antibiotikai ir kiti antibakteriniai vaistai yra bejėgiai… Virusams, su kuriais kovojama skiepijant, naikinti kol kas vaistų nėra, o kada jie bus surasti – neaišku.

Juokinga klausytis ar skaityti, kad nuo visų ligų užtenka vartoti bičių pienelį, ežiuoles, medų, česnakus, imbiero šaknis, ramunėles, o visi tie, kurie skatina skiepytis, yra papirkti kompanijų, gaminančių skiepus, ir pučia tik į „vieną dūdą“. Daugybė vaistažolių bei natūralių produktų labai stiprina imunitetą.

Bet jie negali pakeisti skiepų. Natūralūs preparatai užtikrina bendrą imunitetą, o vakcinos pagamintos, kad sukurtų imunitetą konkrečioms ligoms.

Ar vakcinos saugios

Daugybė vyresnės kartos tėvų kibs man į atlapus pasakodami, kaip po skiepo jų vaikas karščiavo, kentėjo, kaip jam ištino skiepo vieta. Taip, senosios vakcinos sukeldavo pašalinį poveikį. Tačiau niekas nestovi vietoje, kaip minėjau – į vakcinų tobulinimą investuojami milijonai, net milijardai. Šiuo metu Lietuvoje registruotos vakcinos yra saugios ir veiksmingos. Anksčiau vartota poliomielito vakcina buvo gyva, t.y. sudaryta iš gyvo susilpninto ligos sukėlėjo. Dabar Lietuvoje tokios nebėra, nes manoma, kad toks skiepas vienam iš milijono kūdikių gali sukelti povakcininį paralyžių. Šiuolaikinė poliomielito vakcina yra inaktyvinta, joje nėra gyvų virusų, todėl nėra net teorinės galimybės susirgti poliomielitu.

Dažniausiai po vakcinos sušvirkštimo būna vietinės nepageidaujamos povakcininės reakcijos – skausmingumas, paraudimas, patinimas. Paprastai vietinė reakcija per 1-3 dienas išnyksta savaime.

Įskiepijus įvairias vakcinas, gali pasireikšti sisteminis pašalinis vakcinos poveikis – trumpas bendras silpnumas, apetito stoka, galvos skausmas.

Vakcinos ir alergija

Mamos pasiskaičiusios, kad kai kurios vakcinos gaminamos „su kiaušinio baltymu“, todėl gali sukelti alergiją skiepijamiems kūdikiams. Alerginių reakcijų paskiepijus pasitaiko itin retai. Gripo vakcina gaunama iš gripo viruso, kultivuoto vištų kiaušinio amnione. Dėl šios priežasties tokia vakcina netinka vaikams ir suaugusiems žmonėms, alergiškiems kiaušinio baltymui. Gripo virusas inaktyvinamas formalinu. Inaktyvinta gripo vakcina nesukelia ligos. Inaktyvinta vakcina neskiepijami žmonės, kuriems yra buvusi alerginė anafilaksinė reakcija kiaušinio baltymui ar kitoms vakcinos sudedamosioms dalims.

Tuomet reikia atlikti testus alergijai patvirtinti. Viename iš žinomiausių medicinos pasaulyje žurnalų „The New England Journal of Medicine“ paskelbta studija parodė, jog dauguma komplikacijų susiję su alergenais – kiaušinio baltymu ar formaldehidu, tai reiškia, kad žmogus skiepijosi ir nežinojo, kad yra alergiškas kuriai nors medžiagai.

Dabar gydytojas, siunčiantis vaiką skiepyti, turi atsižvelgti į ligos istoriją – jei ištirta, kad vaikas alergiškas kiaušinio baltymui, jis ta vakcina (kuri pagaminta su tuo baltymu) neskiepijamas.

Skiepai ir autizmas
Anksčiau Lietuvoje nuo tymų, kiaulytės, raudonukės buvo skiepijama MMR vakcina, kurioje buvo gyvsidabrio junginio tiomersalio. Šiam junginiui buvo priskirti nepageidaujami centrinės nervų sistemos dirginimo reiškiniai ir autizmo galimybė. Deja, tokios pat sudėties vakcinomis buvo skiepijami ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių vaikai, kol nebuvo pagaminta vakcina be tiomersalio. Nors įregistruoti simptomai buvo kur kas retesni ir lengvesni, nei sergant natūraliomis ligomis (t. y. skiepijimas buvo efektyvus), anksčiau skiepyta MMR vakcina buvo pakeista kita, brangesne, bet kur kas saugesne vakcina. EMEA (Europos vaistų agentūra) dar 2004 m. paskelbė tyrimą, neįrodžiusį ryšio tarp neurologinių sutrikimų ir MMR vakcinos. JAV Šeimos gydytojų akademija, Pediatrijos akademija, Skiepijimo praktikos patarėjų komitetas bei Visuomenės sveikatos tarnyba paskelbė tyrimo duomenis, kad tokį patį gyvsidabrio kiekį, kuris buvo MRR vakcinose su tiomersaliu, galime gauti buityje, aplinkoje, suvalgę gyvsidabriu užteršto maisto (pvz., žuvies) ar dar kaip nors. Atlantos (JAV) ligų kontrolės centro mokslininkai, naudodamiesi didelėmis duomenų bazėmis, tyrė ryšį tarp tiomersalio turinčių vakcinų ir didelės grupės nervų sistemos bei inkstų ligų. Kol kas tokio ryšio nenustatyta, o stebėjimai tęsiami. Teigti, kad autizmą sukelia būtent ši medžiaga, reikštų, kad visos kitos neaiškios kilmės ligos (o tokių dar yra daug) yra sukeltos gyvsidabrio…

PRIEŠ SKIEPUS

Komentuoja gydytojas homeopatas Simonas Stankūnas
Kauno natūraliosios medicinos centras „Echoton“

Kalbant apie „nereikšmingą“ gyvsidabrio kiekį, tai dar 2000 m. JAV kūdikiui iki 6 mėn. amžiaus visai realu buvo vien su vakcinomis gauti dozę, 125 kartus (!) viršijančią aplinkoje leistinas ribas. Šiandien vakcinos tobulinamos, kaip, beje, ir anuomet… Ir gyvsidabris toli gražu ne pagrindinė problema.

Iki šiol nėra iki galo įrodytas nei skiepų efektyvumas, nei saugumas. 2000 metais Sent Luiso (JAV) mieste Amerikos Gydytojų ir Chirurgų asociacija (AAPS) priėmė rezoliuciją, kurioje masinę vakcinaciją prilygino eksperimentams, atliekamiems su žmonėmis, ir pasiūlė atsisakyti masinio skiepijimo JAV.

Kaip pavyzdį galima pateikti asociacijos prezidentės Dr. J.Orient statistika pagrįstą teiginį, kad Hepatito B skiepo sunkių pašalinių reiškinių tikimybė 100 kartų didesnė nei pačios ligos.

Kalbos apie tai, kad skiepai išgelbėjo žmoniją mažų mažiausiai nepagrįstos. Štai faktai byloja, kad raupais dažniau sirgo vakcinuoti. Skiepyti nuo kokliušo pradėta tuomet, kai mirtingumas nuo šios ligos jau buvo sumažėjęs maždaug 99 proc. Nuo kitų anuomet mirtinų ligų – skarlatinos ir šiltinės – skiepų neturime iki šiol… Skiepų nuo tuberkuliozės neefektyvumas jau seniai įrodytas pačios PSO atliktose studijose. Gripo vakcinos efektyvumas išvis neįrodytas, netgi patys medikai ja nepasitiki: pamenate, tik nedidelė dalis Lietuvos gydytojų pasinaudojo nemokama kiaulių gripo vakcina…

Netgi jeigu vakcina efektyvi – kokią kainą sumokame? Paskiepyti vaikai dažniau ir sunkiau serga „paprastomis“ infekcinėmis ligomis, 4-5 kartus labiau linkę sirgti alerginėmis ligomis, jiems didesnė autoimuninių ligų, cukrinio diabeto, artritų, hiperaktyvumo, autizmo rizika ir t.t. Tokios pašalinės reakcijos kur kas dažnesnės, nei pateikiamos statistikoje (štai JAV oficialiai pripažįstama, jog pranešama iki 10 proc. tokių atvejų). Tai įrodančių rimtų mokslinių studijų daugiau nei pakankamai. Žinoma, tokiai informacijai platinti farmacijos kompanijos lėšų neskiria…

Lietuvoje skiepai nėra privalomi, skiepijama tik gavus tėvų sutikimą, o „skiepų kalendorius“ – grynai rekomendacinio pobūdžio. Deja, skiepų industrija paremta bauginimais (pvz., užsakomasis straipsnis didelio tiražo dienraštyje, kur tymai pateikiami kaip viena pavojingiausių vaikiškų infekcinių ligų ir siūlomas vienintelis išsigelbėjimas nuo jos), tėvams paprastai pateikiama vienpusiška informacija (neretai – kartu su gamintojo paruoštais lankstinukais) ir pan., kas apsunkina pasirinkimą. Tiesą sakant, nemanau, kad kuris nors gydytojas galėtų prisiimti asmeninę atsakomybę šiuo klausimu. Kuris lazdos galas gali būti skaudesnis mano vaikui? Kuo rizikuojam vienu ir kitu atveju? Tai sprendimai už kuriuos atsakingi TĖVAI.

Skiepų problema pradėjau domėtis maždaug prieš 7 metus. Laukėmės sūnaus, žinojau apie natūralios medicinos specialistų „atsargią“ poziciją skiepų atžvilgiu, tačiau trūko literatūros šia tema. Stengiausi surinkti prieinamą informaciją, ją susisteminti ir pateikti kolegoms. Taip atsirado straipsnelis šia tema: www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/skiepai/Skiepai_naudingi_ar_zalingi

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

3 Atsiliepimai kategorijoje “Mada neskiepyti: interpretacijos ir mokslinės studijos”

  1. Logika
    2017/09/30 at 20:05 #

    Atsakau į ištrauką „Kodėl visos šalys skiepija“: kaip jūs manote, kada lengviau valdyti žmogų – kai jis paklusnus, prisibijantis, tikintis viskuo ką valdžia sako? ar tada kai jis savarankiškas, turintis savo nuomonę, nepriklausomas ir mokantis gyventi nepriklausomai kokia valstybė ir valdžia? tai todėl ir skiepija, kad lengviau būtų valdoma „pilkoji paskiepytoji masė“. dabar skiepija tik tie, kurie yra visiški stereotipiniai žmogeliai ir niekuo nesidomintys. Bent kiek paskaitęs „už“ ir „prieš“ skiepus žmogus pradeda galvoti plačiau ir jei dar duok Dieve logika nėra visiškai ribota dėl žinių trūkumo tai pasirinkimas aiškus. netikėkite nei vienu mano žodžiu – tiesiog patikrinkite.

  2. Raminta
    2018/04/24 at 21:32 #

    Gal sau noretumete susileisti visas vakcinas?? Neabejoju kad atsisakytumet!!! Biznis ant musu vaikuciu!

  3. Daiva
    2019/03/27 at 13:35 #

    Bandys priverst skiepyti vaikus! Papasakosiu iš savo patirties : 05 m gimė dukrelė, gimė sveika, viskas buvo OK iki 6 mėn. Tada pas įskiepijo pagal grafiką skiepų, ir sustojo vystymąsis dukros. 9 mėn amžiaus jau pradėjo atsilikineti raida. Metukų mums jau nustatė mišrų raidos sutrikimą. Snd mes turime sunkią negalią. Ačiū skiepam, niekas apie tai nekalba, svarbu, kad nemirė ar koneuzkretem kazkuom
    Pernai gimė sūnus, antroj paroj skiepas gimdymo namuose. Sa ko gali prausti, gali būti pūslelė, nieko panašaus, susiformavo pigmentas dobilo lapo formos. Po menesio. Klausiu gydytojų, sako čia gal gimė vaikas su šia dėmė. Taip aš kvailė ir nežinau ko ieškau!
    Prisiteisti iš medicinos už vienas ar kitas pasekmes, nėra nei prasmės. Nes pati sutikau skiepytis. O gyvenu skausme ir pagiežoje, tiem nelemtiem skiepam.
    Beje, nesuprantu, ko bijo visuomenė užkrečiamų ligų, jei jau skiepyti, tai jau nebe sirgs! Rizikuoja tik ne skiepyti. Kame problema?!

Palikite atsiliepimą


8 + šeši =

Kitos temos: