Nuotrauka Pexels.com
Karantinas sujaukė visas mūsų gyvenimo sritis, taip pat ir vizitus į polikliniką. Sugriuvo ir skiepų kalendorius…
Ar galima atidėti skiepus per koronaviruso laikotarpį, ar tikrai didesnė rizika eiti į polikliniką, nei neskiepyti, – į šiuos ir kitus jūsų klausimus atsako docentas, pediatras Algimantas Vingras.
Ar galima skiepyti vaiką, kai vis dar tebesitęsia koronaviruso epidemija?
Ne tik galima, bet ir reikia. Net ir trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali neapsaugoti nuo tos ligos, kuri paprastai yra kontroliuojama skiepais.
Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pavyzdžiui, skiepai nuo kokliušo, meningokokinės B tipo infekcijos aktualiausi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes jie serga sunkiausiai, pasitaiko ir mirčių, dėl to būtina paskiepyti numatytu laiku. Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnė rizika susirgti. Tėvai telefonu turi susiekti su savo vaiko gydytoju ir konsultuotis bei tartis dėl vizito skiepui. Skiepijimo laikas bus planuojamas, kai būna mažesni pacientų srautai. Šiuo metu vaiką turėtų lydėti vienas iš tėvų, kuris, žinoma, nejaučia simptomų – nekarščiuoja, nekosėja ir nesloguoja. Einantysis į gydymo įstaigą būtinai turi dėvėti medicininę arba bent jau savos gamybos kaukę. Maži vaikai priešinasi kaukės dėvėjimui, todėl reikia stengtis, kad kuo mažiau paliestų aplinkos daiktus, pvz., rankos būtų užimtos mėgstamu žaisliuku, ir pirma pasitaikiusia proga nuplauti rankas su muilu. Tėvams taip pat būtina rankas plauti su muilu ir jas dezinfekuoti. Gydymo įstaigos viduje reikia laikytis 2 m atstumo nuo kitų žmonių.
Dabar savo antrametį sūnų bijau skiepyti, nes su juo tenka išeiti tai vienur, tai kitur. Kitaip tariant, galime kontaktuoti su ligos požymių neturinčiais, tačiau užsikrėtusiais koronavirusu. Ką daryti? Kaip elgtis?
Kiek įmanoma, reikėtų vengti žmonių susibūrimo vietų, tačiau skiepyti būtina, nes šiandien yra neaišku, kiek laiko teks gyventi su koronavirusu. Palikti vaiką nebaigtą skiepyti nuo meningokokinės infekcijos tipo B, neskiepytą nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito („kiaulytės“) bei vėjaraupių yra labai rizikinga.
Po skiepijimo sūnui visuomet kilsteli temperatūra, tampa irzlesnis, blogiau miega. Kaip atskirti, kad tai yra organizmo atsakas į skiepą, o ne koronaviruso ligos pradžia?
Po skiepijimo temperatūra tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gali pakilti per 24–48 valandas po vakcinacijos ir nebūna koronaviruso infekcijai būdingų simptomų . Jeigu žmogus užsikrėtė koronavirusu, temperatūra taip pat gali būti vienas, o pradžioje ir vienintelis simptomas. Bet įprastai koronavirusui būdinga ūmi aukšta temperatūra ir tuomet iš karto atsiranda papildomi simptomai: sausas kosulys, lydimas dusulio, silpnumas. Rečiau pasireiškia gerklės skausmas, sloga, skonio nejutimas. Kai namuose yra sergančių šeimos narių, vaikas skiepyti nevedamas, telefonu su šeimos gydytojo paprašoma skiepo datą pakeisti.
Ar tiesa, kad po skiepo išsireguliuoja organizmas, kol susiformuoja imunitetas? Jeigu išsireguliuoja organizmas, ar galima skiepyti, kai siaučia koronavirusas?
Nuotrauka Pexels.com
Po skiepų organizmas „neišsireguliuoja“, tai skiepų priešininkų skleidžiamas mitas. Skiepai paskatina imuninę sistemą gaminti antikūnius nuo ligų, nuo kurių vaikas ar suaugęs žmogus yra paskiepytas.
Paskiepijus sužadinama visiškai natūrali imuninė reakcija, dauguma atvejų nesiskirianti nuo tos, kuri kyla sergant infekcine liga. Skiepai žmogaus imuniteto niekaip nesilpnina, jis dėl to niekaip netampa imlesnis jokioms kitoms ligoms, taip pat ir koronaviruso infekcijai. Organizmą daug labiau susilpnina ligos, kuriomis persergama, pavyzdžiui, gripas.
Persirgus juo tikrai susilpnėja imunitetas, bet ne nuo gautos vakcinos.
Sveikus bet kurio amžiaus vaikus dera skiepyti pagal Lietuvos vaikų skiepijimų kalendorių, o jei dėl ligos ar kitos priežasties sutriko planinis skiepijimas, – vaikas skiepijamas pagal gydytojo sudarytą individualų skiepijimų kalendorių.
Ką daryti, kai antrą ir ketvirtą gyvenimo mėnesį nepaskiepijau dukros, nes išsigandau COVID 19 ir dabar šio viruso tebebijau?
Kreiptis į dukros gydytoją ir prašyti sudaryti individualų skiepijimo planą. Visuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties vaikas nepaskiepijamas pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, jo gydytojas, atsižvelgdamas į konkretaus vaiko amžių, kitus atliktus skiepus, sveikatos būklę, sudaro individualų skiepijimo planą. Skiepų kalendoriuje numatytų terminų praleisti nedera, nes kokliušas, stabligė, B tipo haemophilus influenzae, poliomielitas, difterija, pneumokokinė ir meningokokinė infekcija itin pavojingi kūdikiams ir vaikams iki 1 m. amžiaus. Neatlikus skiepijimų numatytu laiku, vėliau galime sulaukti minėtų ligų, kurių pasekmės gali būti sunkios.
Kaip atskirti kokliušą nuo koronaviruso simptomų? Abi ligos dusina…
Pixabay.com
Lietuvoje 2012 m. ir 2015 m. buvo registruota po vieną mirties atvejį nuo kokliušo. Abiem atvejais mirė kūdikiai, kurie nebuvo skiepyti nuo šios ligos. Kokliušas yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi labai stiprūs kosulio priepuoliai.
Kokliušu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu. Maži kūdikiai, naujagimiai užsikrečia nuo tėvų, senelių, auklių. Todėl yra svarbu ne tik paskiepyti kūdikį, vaiką, bet ir planuojant nėštumą pasiskiepyti visiems šeimos nariams. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, dažniausiai neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Kokliušu susirgusio kūdikio ligos eiga gali būti itin sunki, jam gresia rimtos komplikacijos: trumpalaikis kvėpavimo sustojimas (61 proc.), plaučių uždegimas (23 proc.). stiprūs nevalingi traukuliai (1,1 proc.), mirtis (1 proc.) nelaimės ištiktų mažylių.
Iš pradžių kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Kokliušas įtariamas, kai pasikartoja dažni ir itin varginantys, intensyvūs kosulio priepuoliai, sustiprėjantys naktį. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Dusulio priepuolio metu dažnai reikalingas papildomas deguonis, ypač kūdikiams.
Kokliušas yra bakterinė infekcija, kuri gydoma antibiotikais. Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepijimas. Lietuvoje pagal profilaktinį vaikų skiepijimų kalendorių nuo kokliušo vaikai skiepijami kombinuota DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės). Skiepijami 2, 4, 6, o vėliau 18 mėnesių ir 6–7 metų vaikai ir 15–16 metų paaugliai. Lietuvoje kokliušas kasmet nustatomas keliolikai ar kelioms dešimtims žmonių, dažniausiai – kūdikiams ir vaikams iki 4–5-erių metų. Pavyzdžiui, 2017-aisiais kokliušas nustatytas 21 žmogui, 2016-aisiais – 36. 2020 metų sausį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai. Iš viso susirgo 8 vaikai, kurie nebuvo paskiepyti. Skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų. Imunitetui nunykus, suserga ir paaugliai bei suaugusieji, tačiau jiems ši liga dėl palyginti lengvos eigos dažniausiai nėra diagnozuojama. Manoma, kad iki 20% ilgiau nei dvi savaites kosinčių suaugusiųjų serga kokliušu.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
