Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu.
Vargina ir mažus, ir pagyvenusius
Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.
Neretai tai yra apsauginė organizmo reakcija į dirgiklį, tam tikrų ligų požymis bei galimybė organizmui greičiau apsivalyti.
„Bėganti nosis“ šaltuoju metų laiku, pasak A. Blauzdžiūno, dažniausiai yra ūmi sloga, sukelta virusų. Paprastai ji praeina per 1-2 savaites.
„Jei simptomatika nėra ryški, gydymas nebūtinas. Esant stipriems simptomams – nosies užgulimui, atsiradus galvos, gerklės skausmui, kosuliui, pakilus temperatūrai – skiriamas gydymas ligos požymiams palengvinti ir komplikacijoms išvengti. Simptomams užsitęsus ilgiau, jau galima įtarti prasidėjusį sinusitą“, – teigia otorinolaringologas.
Kita ūmios slogos priežastis gali būti sezoninė ar maisto alergija.
Vargina ir mažus, ir vyresnius
Ūmi sloga dažniau kamuoja mažus vaikus – jų organizmas yra nuolat atakuojamas virusų ir prireikia laiko, kol susiformuoja imunitetas bei atsiranda atsparumas įvairiems ligų sukėlėjams. Slogai užsitęsus paprastai prisideda ir bakterinė infekcija. Dažna sloga ir peršalimo infekcija vaikams pasireiškia ir dėl nosiaryklėje išvešėjusių adenoidų – limfoidinio audinio darinio.
„Kartais adenoidai netrukdo gyventi ir jokios neigiamos simptomatikos nesukelia. Tačiau, kai adenoidai sukelia pastovų nosies, ausų užgulimą, kartojasi ausų uždegimai ir infekcijos, taip pat vystosi kalbos sutrikimas, dantų sąkandžio deformacijos, miego sutrikimai dėl knarkimo, tuomet adenoidus patartina operuoti “, – pastebi otorinolaringologas.
Taip pat, pasak A. Blauzdžiūno, sloga vargina ir vyresnius pacientus – ją neretai sukelia lėtinės ir gretutinės ligos, naudojami vaistai, nosies anatominiai ypatumai – pertvaros iškrypimas, nosies kriauklių hipertrofija ar kita.
„Ūmią slogą, sukeltą virusinės infekcijos, gydyti namų sąlygomis galima geriant karštą vaistažolių arbatą ir priemonėmis, stiprinančiomis imunitetą. Gana dažnai padeda nosies ertmės plovimas specialiu hipertoniniu druskos tirpalu, kuris turi priešuždegiminių savybių ir sumažina gleivinės paburkimą bei nosies užgulimą. Patartina naudoti specialias nosies plovimo sistemas, nes jos geriau išplauna nosies ertmes nei aerozolinis jūros vanduo. Esant labai stipriam nosies užgulimui, skiriami vietiniai ar sisteminiai dekongestantai, mažinantys nosies gleivinės paburkimą. Svarbu akcentuoti, kad jų vartojimo trukmė, priklausomai nuo vaisto, yra 3-7 dienos, todėl būtina skaityti informacinio lapelio nurodymus.
Viršijus šių vaistų naudojimo trukmę, atsiranda pavojus išsivystyti lėtinei medikamentinei slogai. Jos gydymas yra kur kas sunkesnis ir ilgesnis, neretai neišvengiama operacija“, – tvirtina gydytojas.
Slogai gydyti taip pat skiriami gleives skystinantys vaistai – mukolitikai, padedantys lengviau pasišalinti sekretui.
Dažniausios ūmios slogos komplikacijos – sinusitas, apatinių kvėpavimo takų infekcija, ausų uždegimas (ypač vaikams). Gydytojo teigimu, besikartojantis ausų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą ir negrįžtamai pakenkti klausai.
Sloga kamuoja ir ištisus metus
Varvanti nosis, čiaudulys – vienas pagrindinių ir lėtinės, alerginės slogos simptomų. Ji kamuoja įvairaus amžiaus žmones ir atsiranda aplinkoje esant tam tikriems alergenams, pavyzdžiui, sezoniniams (žiedadulkės) ar nuolatiniams (dulkės, patalynės erkutės, kita).
„Alerginė sloga ypatingos žalos sveikatai nedaro, tačiau apsunkina gyvenimą ir sukelia papildomų nepatogumų. Juos galėtų panaikinti gydytojo paskirtas priešalerginis gydymas“, – teigia gydytojas.
Lėtinę slogą gali sukelti ir nosies struktūros pakitimai, pavyzdžiui, iškrypusi nosies pertvara, kriauklių hipertrofija ar nosies gleivinės išaugos – polipai. Neretai žmonės susigyvena su lėtine sloga ir jos net nepastebi, nors visiškai neprakvėpuoja per nosį ar kvėpuoja tik viena jos puse. Diagnozavus šią problemą ir ją išgydžius, pacientai džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe.
Gydytojas pastebi, kad kartais slogos kilmė būna neaiški – tokia sloga vadinama idiopatine. „Tai yra nosies reakcija, dažniausiai pasireiškianti užgulimu, į įvairius aplinkos dirgiklius, pavyzdžiui, karštį, temperatūrą, šaltį, chemines medžiagas, įvairius kvapus“.
2 savaitės – kritinė riba
Užsitęsus slogai ar nosies užgulimui ilgiau nei dvi savaites, jai dažnai kartojantis, esant lėtinei slogai, komplikacijoms, patartina neužsiimti savigyda, o kreiptis į specialistą – otorinolaringologą.
„Jei sloga tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ar atsiranda papildoma simptomatika – veido, galvos, ausies, gerklės skausmas, karščiavimas, kosulys, pablogėjusi klausa – gydytojui pasirodyti būtina. Tokiais atvejais galima įtarti prasidėjusias komplikacijas, todėl svarbu paskirti atitinkamą gydymą. Išsivysčius pūlingam sinusitui ir jo negydant gali grėsti dar didesnės komplikacijos, pavyzdžiui, akies ar galvos smegenų pažeidimas“, – pastebi A. Blauzdžiūnas.
Sinusito gydymas skiriasi priklausomai nuo jo formos, ligos eigos. Pagrindinis gydymas yra medikamentinis, bet kartais neišvengiama ir operacijos.
Nors vis dažniau viešumoje kalbama apie kovą su virusais pasitelkus nosies skalavimą specialiais tirpalais, A. Blauzdžiūnas to nerekomenduoja daryti nesant jokių slogos simptomų.
„Skalauti nosį galima hipertoniniu druskos tirpalu, esant nedidelei, virusinei ar lėtinei slogai. Taip pat skalavimas labai padeda po įvairių nosies operacijų – tam yra naudingas izotoninis druskos tirpalas“, – pastebi medikas.
