
Vaikui pradėjo skaudėti ausį, tačiau pas gydytoją pateksime tik po savaitės. Kaip suprasti, ar vaikas jau rimtai serga, ar jam tik šiaip maudžia ausį? Kaip nustatyti ligą namuose, kaip gydyti, ar kliautis tik vaistininko patarimais?
Tokių klausimų dabar netrūksta. Dar keletą mėnesių gyvensime vengdami kontaktų, o ypač – apsilankymo gydymo įstaigose. Net ir norėdami pas gydytojus taip paprastai nepateksime, o pagrindiniu gydymosi būdu tapo nuotolinės konsultacijos.
Gydytojai mato ir gerąją šio kritinio laikotarpio pusę – tėvai išmoko atidžiau stebėti simptomus, labiau įsiklauso ir domisi vaiko liga, juk didelė atsakomybės dalis dabar tenka jiems. Anksčiau pakakdavo tiesiog vykdyti gydytojo nurodymus, o dabar tenka išmokti stebėti vaiką, kad telefonu būtų galima aiškiai papasakoti apie būklę gydytojui.
Vieni dažnesnių klausimų – apie kūdikių ir mažų vaikų ausų skausmą, kurio vaikas dar nemoka įvardinti.
Ūminiu vidurinės ausies uždegimu vaikas galis susirgti būdamas bet kokio amžiaus, tačiau dažniausiai tai kūdikių ir mažų vaikų liga.
Tyrimai rodo, kad per pirmuosius gyvenimo metus maždaug 60–80 proc. vaikų bent 1 kartą sirgo ūminiu vidurinės ausies uždegimu, o 2–3 metų kategorijoje skaičiai dar didesni – bent kartą sirgo net 80–90 proc. vaikų.
Ūminio vidurinės ausies uždegimo metu sukėlėjai identifikuojami ~75 proc. atvejų. Bakteriniai sukėlėjai nustatomi ~55 proc. atvejų, ~15 proc. atvejų nustatomi ir bakteriniai, ir virusiniai sukėlėjai, ~5 proc. atvejų randami tik virusai.
Nors ausų uždegimą sukelia įvairūs sukėlėjai, ligos požymiai nuo to nepriklauso.
Tipiška ausų uždegimo eiga yra tokia: Paprastai uždegimas prasideda, kai kūdikis ar mažas vaikas jau serga viršutinių kvėpavimo takų liga („peršalimo liga“). Tai būna antrąją–trečiąją slogos dieną.
Staiga atsiranda stiprus ausies skausmas. Kūdikis apie tai nepasakys, bet jis „kalba“ savo kūnu ir mimikomis: trina ausį, liečia ją ranka, tampo, muistosi, sukioja galvą į šonus, lyg ieškodamas patogios padėties.
Gana dažnai ausų uždegimą lydi karščiavimas, temperatūra gali pakilti ir iki 39ºC.
Pasikeičia vaiko miegas ir elgesys – kūdikis tampa dirglus, neramus, blogai, paviršutiniškai miega, dažnai prabunda, pablogėja apetitas, kūdikis išvis gali atsisakyti valgyti, nes ryjant jam skauda.
Iš ausies gali pasirodyti išskyrų, joms pasirodžius, vaikas tampa ramesnis.
Vyresni nei 2 metų vaikai jau moka pasiskųsti ausies skausmu, sako, kad ausis „pilna“, ūžia, kad vaikas girdi savo balsą ausyje.
Vienas iš ausų uždegimo požymių – laikinas prikurtimas.
Ausų uždegimas gali pasireikšti ir netipiškais požymiais:

Kūdikis pradeda dažniau ir skysčiau tuštintis. Toks tuštinimasis gali būti sergant bet kuria viršutinių kvėpavimo takų („peršalimo“) liga.
Kūdikis žinda tik vieną krūtį – priešingą nesveikai ausiai.
Spaudžiant aplink ausį, vaikas reaguoja verkimu.
Pirmoji pagalba. Gydytojui per konsultaciją telefonu papasakokite, kokius požymius pastebėjote. Taip pat gydytojui labai svarbi informacija yra ši: vaiko amžius, kelinta ligos diena, kokie požymiai ir ligos eiga, ar duoti kokie nors vaistai, ar jie turėjo įtakos ligos požymiams, ar vaikas jau sirgęs ausų uždegimu ir koks gydymas tada buvo skirtas.
Kol laukiate konsultacijos ar vizito, neleiskite kūdikiui kentėti. Pirmoji pagalba yra nuskausminimas. Duokite kūdikiui nuskausminamųjų vaistų (paracetamolio arba ibuprofeno) ir pradėkite lašinti ausų lašus, tinkamus kūdikiams. Jeigu gydytojo apžiūra bus netrukus, lašų nelašinkite, kad gydytojas geriau pamatytų būgnelio būklę.
Tokios priemonės, kaip ausų šildymas (kompresai, šildyklės), aliejaus lašinimas į ausis ir homeopatinės bei kitos alternatyviosios medicinos priemonės, ūminio vidurinės ausies uždegimo gydymui nerekomenduojamos, kadangi jų veiksmingumu vis dar abejojama, nėra tikrų klinikinių studijų.
Kiek ilgai gydytis namuose. Jei vaiko nevargina aukšta temperatūra, jis išlieka gana aktyvus, jį galima kelias dienas stebėti namuose ir gydyti tik nuskausminamaisiais vaistais. Jei skausmas nemažėja, vaikas karščiuoja, tampa vangus ar atsiranda kitų pablogėjimo požymių, būtina nedelsiant ieškoti gydytojo pagalbos.
„Mamos žurnalas“