Pusiaukelę pasiekusi vasara nesiliauja stebinti karštais orais, kviečiančiais pasimėgauti maudynėmis ir ilgai lauktomis atostogomis. Šie vasarotojų mėgstami džiaugsmai daliai žmonių baigiasi anksčiau dėl prasidėjusių ausų problemų, kurių žmogus pats išspręsti negali. Visgi šių problemų galima išvengti laikantis rekomenduojamų atsargumo priemonių, o komplikacijų – laiku apsilankius pas gydytoją.
„Ausų skausmas, užgulimas, infekcija ir uždegimas – dažniausios žmones vasarą kamuojančios ausų problemos, kurias sukelia dažnos maudynės ir ausies ertmėje ilgai užsilikęs vanduo. Šių negalavimų riziką didina ir žmonių klaidos, daromos maudynių bei skrydžių metu ar po jų“, – pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytoja otorinolaringologė Natalija Kuzmina.
Maudynių pavojai: kaip jų išvengti ir ką daryti išlipus iš vandens?
Gydytoja pažymi, kad ypač pavojinga žmogaus sveikatai maudynių forma yra šokinėjimas nuo tiltelių – šokant į vandenį dėl smūgio į vandens paviršių ir staigaus slėgio išorinėje ausies landoje padidėjimo gali plyšti ausies būgnelis.
„Dėl po ramaus plaukiojimo ar nardymo į ausis patekusio ir iš jų nepašalinto vandens ausies landoje užsilaiko drėgmė, kuri kartu su šilta oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Tai gali sukelti išorinės ausies klausomosios landos uždegimą. Nors ausų kištukai, apsaugantys nuo vandens patekimo į ausų kanalą, yra lengvai prieinami, užkirsti kelią galimoms ausų problemoms galima ir jų nenaudojant. Užtenka pasirūpinti, kad maudynių metu į išorines ausies landas patekęs vanduo būtų kuo greičiau iš jų pašalintas“, – teigia otorinolaringologė.
Kita problema – išlipę iš vandens žmonės nieko nelaukę ima krapštyti ausis, tikėdamiesi tokiu būdu pašalinti į jas patekusį vandenį – čia slypi vieni didžiausių pavojų, galinčių sukelti ausų problemas. Pirma, kišdamas pirštus į ausies ertmę, žmogus gali nustumti joje esančią sierą ir taip sudaryti sieros kamštį, antra – kišdamas į ausį nešvarias rankas, žmogus gali sukelti infekciją, ypač jeigu ausies landoje jau yra atsivėrusi žaizdelė. Dažniausias tokio įpročio rezultatas – ausies odos uždegimas. Trečia – kišdamas savo pirštus į ausies ertmę, kuri yra uždara erdvė, žmogus sukelia joje papildomą slėgį, o intensyviais pirštų judesiais judindamas ausies būgnelį gali jį pažeisti.
„Svarbiausia, ką turi žinoti kiekvienas žmogus, norintis išvengti užgulusių, skaudančių ausų ar, dar blogiau, jų uždegimo – po maudynių ausų krapštyti pirštais negalima. Išlipęs iš vandens, žmogus turėtų palenkti galvą taip, kad į ausį patekęs vanduo iš jos ištekėtų ir švelniai servetėlės ar rankšluosčio kampučiu ją nusausinti“, – pažymi N. Kuzmina.
Skrydžių pavojai: ką daryti, kai užgula ausis?
Vasara – ne tik maudynių, bet ir kelionių metas, kurių dažniausia transporto priemonė – lėktuvas. Tačiau greitas ir patogus keliavimo būdas dažnai atneša ir užgulusių ausų skausmą.
„Pradėkime išsiaiškindami, kodėl skrydžių metu kyla tokių problemų rizika. Vidurinę ausies ertmę ir nosiaryklę jungia ausies trimitas, kuris yra atsakingas už tinkamo, panašaus į mus supančios aplinkos, slėgio vidurinėje ausies ertmėje palaikymą ir sugrąžinimą į fiziologiškai normalią būseną. Skrendant lėktuvu ausies trimitas išlygina slėgių skirtumus, prisitaikydamas prie besikeičiančio išorės slėgio pokyčių, tačiau pasitaiko atvejų, kai lėktuvui leidžiantis ar kylant labai greitai, slėgis nespėja išsilyginti ir tuomet užgula ausis bei kamuoja skausmai“, – aiškina N. Kuzmina.
Gydytoja otorinolaringologė pabrėžia, kad vertėtų išskirti du skraidančių žmonių tipus – sveikus ir sergančius. Lėktuvui pakylant ir jam leidžiantis sveikas žmogus, pajutęs ausų užgulimą, turėtų stipriai išsižioti ir iškišti liežuvį, taip kurį laiką pabūti, kad atsivertų ausies trimitas, kuris padėtų išlyginti slėgį. Taip pat galima ką nors kramtyti, taip judinant apatinę ausies landą ir padedant susidariusiam slėgių skirtumui išsilyginti. Be to, žmogus į pagalbą gali pasitelkti ir specialius ausų kištukus, kurie palaipsniui suvienodina slėgį ausies viduje su atmosferiniu.
„Jeigu lėktuvu skrenda sloguojantis ar kitaip negaluojantis žmogus, reikėtų atlikti tuo pačius pratimus, tačiau naudoti ir papildomas priemones, kurios padėtų sumažinti simptomus ir išvengti potencialaus ausų užgulimo. Pavyzdžiui, į nosį purškiamus vaistus galima pradėti naudoti likus vienai dienai iki skrydžio. Tai padės sumažinti nosies gleivinės ir ausies trimito paburkimą bei grąžinti slėgį į įprastą fiziologinę būseną skrydžio metu“, – prideda gydytoja N. Kuzmina.
Norėdami sau padėti, žmonės tik pablogina situaciją
Išsigandę dėl jaučiamų ausies skausmų, tačiau nežinodami diagnozės, žmonės nusprendžia sau padėti vartodami ausų lašus, tikėdamiesi, kaip taip jų problemos bus išspręstos. Tačiau, tai dažniausiai ne tik kad nesprendžia problemos, bet ir priešingai – ją tik komplikuoja.
„Nežinant tikslios diagnozės, kurią gali nustatyti tik gydytojas, geriau nieko į ausis nelašinti. Situacijų ir ausų problemų būna pačių įvairiausių, todėl netinkamų gydomųjų skysčių naudojimas gali jas tik pabloginti, todėl rekomenduojame lašinti į ausis tik tuos vaistus, kuriuos vizito metu paskiria gydytojas. Jaučiančiam ausų skausmą ir norinčiam sau padėti žmogui patarčiau išgerti nuskausminamųjų vaistų ir stebėti savo būklę keletą dienų“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Otorinolaringologės teigimu, simptomams nepraeinant trečią dieną nuo maudynių ar kitą dieną po skrydžio ar jiems stiprėjant – būtina kreiptis į gydytoją ir jokiu būdu nesiimti savigydos.
„Prasidėjusį ausų uždegimą identifikuoja šie simptomai – mažesnis ar didesnis ausų skausmas, žmogus taip pat gali skųstis suprastėjusia klausa, ausų užgulimu, ūžimu, žemo ar aukšto tono cypimu, spengimu, ausies landos paburkimu, paraudimu, iš ausies bėgančiomis nemaloniomis išskyromis. Taip pat gali atsirasti ir autofonija – klausos sutrikimas, kai žmogus girdi neįprastai stiprų savo balsą pažeistoje ausyje“, – teigia N. Kuzmina.
Stebint savo sveikatos būklę ir laiku apsilankius pas gydytoją problemos nesunkiai išsprendžiamos, dažniausiai užtenka vietinio gydymo: ausis išvaloma specialiu siurbliu, susidaręs sieros kamštis ar sekretas pašalinami ir, priklausomai nuo problemos sukėlėjo prigimties, skiriami antibiotikai ar gydymas kitais vaistais.
