Ko tėvams tikėtis iš rugsėjo, arba – kodėl mano sveikas vaikas „subyrėjo“

skauda

Pixabay.com

Vasarą vaikai sustiprėja ir užsigrūdina. Tėvai pamiršta kelią į vaistinę ir šeimos gydytojos telefoną. Tačiau kodėl, vos prasidėjus rugsėjui, vaikai staiga „sugriūna“? Gydytojai tam net turi terminą – adaptacinės ligos.

Pirmiausia – 3 faktai, kuriuos reikėtų atsiminti tėvams:

  1. Kiek truks laikotarpis, kai vaikas labiau pažeidžiamas? Šis laikotarpis gali užtrukti nuo kelių savaičių iki 6 mėnesių. Žinoma, pusė metų – jau kraštutinumas, bet reikia susitaikyti, kad bus ir tokių vaikų, kurie sirguliuos iki pat kito pavasario.
  2. Kaip vaiko kūnas gali sureaguoti į adaptaciją? Vaikams tai pirmiausia pasireiškia virškinimo sutrikimais, pirštų čiulpimu, tikais, pablogėjusiu miegu, verksmingumu, šlapinimusi į lovą, regresuojančiu elgesiu (dažniau prašosi paimamas ant rankų ir panešiojamas).
  3. Kokiems vaikams ligos kibs labiau? Adaptacijos laikotarpiu įvairūs sveikatos sutrikimai dažniau pasitaiko jautriems vaikams.

Tipiški vaiko elgesio pokyčiai per adaptaciją:

Miego sutrikimai. 99,9 proc. mamų sako, kad pirmomis savaitėmis sutrinka vaiko miegas. Vaikas per miegus verkšlena, šneka, šūkauja. Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius, o darželyje pirmomis dienomis vaikui įspūdžių net daugiau nei daug. Patariama vakare prieš miegą išsikalbėti su vaiku, kad papasakotų smulkiai apie savo dieną. Tai padeda vaikui išnarplioti susiraizgiusį minčių kamuolį. Jei vaikas dar nemoka kalbėti, kalbėkite jūs, pasakokite, ką vaikas veikė darželyje. Pirmomis savaitėmis prieš miegą bent 2 valandas laikykitės ramybės, vakarais ir savaitgaliais neplanuokite jokios veiklos. Vaikui reikia duoti tai, ką jis praranda. Pradėjęs lankyti darželį, jis praranda ne įspūdžius ir pramogas, o buvimą su savais žmonėmis savoje aplinkoje.

Miegą pagerina pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, pasaka prieš miegą, masažas.

Virškinimo sutrikimai. Arba viduriavimas, arba vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pykinimas.

Šlapinimasis į lovą ar kelnes. Inkstų ir šlapimo šalinimo sistema susijusi su baime. Tai praeis, jokiu būdu nereikia vaiko barti.

Regresas arba grįžimas į kūdikystę. Vaikas gali prašytis ant rankų, norėti čiulptuko ir buteliuko, pradėti leliukiškai kalbėti. Tokiu elgesiu vaikas nori parodyti, kad jis mažas, dar nenori eiti į darželį. Taip dažniau atsitinka vaikui, kuris buvo auginamas be aiškios dienotvarkės. Darželyje tokiems vaikams itin sunku.

Ligos ligelės. Jos labai dažnai susijusios su svetimais virusais ar bakterijomis. Stresas mažina imunitetą, o tuomet lengviau prikimba svetimi ligų sukėlėjai.

Pyktis ir agresija. Auklėtojos gali sakyti, kad vaikas darželyje auksinis, o parsivestas namo, jis būna piktas, atsikalbinėja, neklauso. Darželyje vaikas savo emocijas laiko „uždarytas“, bet jos niekur nedingsta, turi kažkur išsiveržti, o namai tam – pati tinkamiausias vieta.

Liūdnas pilvas

kūdikis

Pixabay.com

Apie tai, kad rugsėjo mėnesį vaikų gastroenterologai dirba pasiraitoję rankoves, rašėme ne kartą. Vaikučiai, kurių adaptacija sunkesnė, būna labiau sudirgę, liūdnesni. Gydytojai sako, kad liūdi ir jų pilvukai.

Mūsų smegenys yra tampriai susijusios su virškinimo sistema. Organizmo apsauginis atsakas į stresą pablogina ne tik psichinę, bet ir fizinę būklę, o viena iš pirmųjų nukenčia mūsų virškinimo sistema. Atsiranda įvairiausių jos veiklos sutrikimų, kurie būdingi tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kuriems tenka, pavyzdžiui, pakeisti darbą ir priprasti naujame kolektyve. Adaptacijos periodu gali dingti apetitas arba atsirasti neadekvatus noras valgyti, skrandis ima „nevirškinti“, „suka“ pilvą, jį skauda. Ir visai nesvarbu, ar patyrėme ilgalaikį ar trumpalaikį stresą, visi virškinimo organai į jį reaguoja. Sutrikus virškinimo organų veiklai, gali ne tik kilti jų uždegimas, bet ir sumažėti organizmo atsparumas bet kokioms infekcijoms. Juk sakoma, kad mūsų sveikata slepiasi sveikame žarnyne.

Kai ištinka stresas, žmogus jaudinasi, jo kūnas taupo virškinimui skirtą energiją kovodamas su baime. Smegenyse įvyksta keletas procesų, kurie perduoda signalus į pilvą. Kai kurių stresinių situacijų atvejais dubens nervas gali būti aktyvuotas ir tiesiogiai stimuliuoti tiesiosios žarnos sienelių neuronus – sukelti aktyvesnę tiesiosios žarnos veiklą ir padažninti tuštinimąsi.

Kaip atskirti, ar tai liga, ar nervai? Tai klausimas, kuris jaudina visus tėvus. Galbūt, užuot guodę vaiką, turėtume skubiai vežti jį pas gydytoją? Medikai atsako: ūmiai atsiradęs pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, temperatūros pakilimas, išmatų pobūdžio pasikeitimai (kitoks kvapas, daugiau gleivių) yra ligos požymiai.

Kitas būdas atsijoti pavojingas būkles – patvirtinti šiuos teiginius:

Negalavimas apsiriboja tik dažnu poreikiu tuštintis bei skysta išmatų konsistencija, nestipriu pilvo skausmu, tačiau išmatos turi įprastą spalvą bei kvapą.

Vaikui nepakyla temperatūra.

Išmatos įprasto kvapo bei spalvos ir jose nėra daugiau nei paprastai gleivių.

Pilvą skauda rytais, o po pietų, kai vaikas grįžta namo, sveikata vėl gera.

Jautresniam vaikui pilvuką pradeda skaudėti iš vakaro.

Savaitgaliais ir per atostogas pilvo neskauda.

Apie tai paklabėsime plasčiau.

Ryte ligonis, po pietų sveikas

skausmas

Pixabay.com

Kai ryte vaikas, pakeltas į darželį ar mokyklą, pradeda žiaukčioti, vemti, viduriuoti, kosėti, skųstis, kad jam negera, skauda „galvytę ar pilvuką“, tai rodo, kad vaikas tiesiog nenori į darželį ar mokyklą, nes namuose visada ramiau ir saugiau, juolab jei jis auga vienas.

Ne visi tėvai greitai atskirs, ar toks negalavimas yra dėl adaptacinių problemų, ar tikra liga. Vaikas mato mūsų jaudulį, kaip skubame matuoti temperatūrą, virti arbatą, kaip skambiname į darbą, kad šiandien neateisime, nes vaikutis susirgo. Kitą kartą vaikas gali tiesiog manipuliuoti savo savijauta – naudoti „ligą“ kaip galimybę likti namie.

Ką šiuo atveju pataria medikai? Jeigu norite, kad vaikas nepradėtų manipuliuoti ligomis (jis tai darys nesąmoningai!), skirkite jam laisvadienius nuo darželio, bet nesusijusius su sveikata. Leiskite neiti į darželį šiaip sau, pavyzdžiui, kartą per mėnesį. Pasiimkite mamadienį ar tėvadienį ir būkite su vaiku namie. Tada jis supras, kad nebūtina sirgti, jei nori likti namie.

Nepamirškite, kad mažų vaikų jausmai labai priklauso ir nuo tėvų emocijų bei nusiteikimo. Jei tėvai ramiai palieka vaiką darželyje, džiugiai pasikalba su auklėtoja, netampa dirglūs ir pikti dėl to, kad vaikas pradėjo dažniau sirgti adaptacijos laikotarpiu (kas yra normalu), – tada ir vaikas jaučiasi ramiau.

Kaip padėti pilvukui

Kad vaikas lengviau įveiktų adaptaciją, atkreipkite dėmesį į mitybą. Tuo laikotarpiu venkite patiekalų, kurie dar labiau skystina vidurius, duokite vaikui probiotikų. Gerosios bakterijos stiprina ne tik žarnyną, bet ir imunitetą. Medikai pataria jų duoti 2 savaites iki pokyčio, susijusio su mityba ir nepažintais mikrobais, – tai atostogos, kelionės, išleidimas į darželį ar mokyklą. Juk darželyje ir mokykloje vaiko mitybos režimas ir valgomas maistas kur kas skirsis nuo naminio.

Nervų sistema turi gauti poilsio: laikykitės miego režimo, kad vaikas miegoti eitų tuo pat metu ir pakankamai valandų išmiegotų. Būtinas bent 3 valandų poilsis dienos metu.

Nervinę įtampą mažina buvimas gryname ore ir fizinis aktyvumas. Kuo daugiau būkite lauke.

Dėl jaudulio – refliuksas

mama

Pixabay.com

Vaikams refliuksas nustatomas vis dažniau. Jis irgi gali būti susijęs su padidėjusiu jautrumu, išgyvenimais, adaptacija.

Vaikui, kuriam gydytojas nustatys refliuksą, bus įteikta atmintinė, ką ir kada valgyti, kad būtina gerai kramtyti ar neprisikimšti prieš miegą. Tačiau vargu ar toje atmintinėje bus parašyta, kad geriausiai refliuksą gydo ramybė, geras miegas, o sukelia – stresas ir nerimas. Viskas užsisuka į savotišką ratą: vaikas dėl nerimo praranda apetitą arba valgo per daug ir pripuolamai. Tėvai, norėdami numalšinti vaiko liūdesį per adaptacijos periodą, leidžia jam valgyti chaotiškai ir tai, kas „skanu“ (vaikui visada bus skaniau pica negu avižų košė). Visa tai didina skrandžio sulčių rūgštingumą ir gali būti refliukso priežastis.

Gastroezofaginio refliukso liga – tai būklė, kuomet skrandžio turinys dažnai patenka į stemplę, dėl to pažeidžiama jos gleivinė, atsiranda daugybė su tuo susijusių simptomų bei problemų. Skrandžio rūgštys yra reikalingos maistui virškinti, tačiau jų perteklius bei patekimas ten, kur jų neturi būti (į stemplę), yra žalingas organizmui. Tipiniais refliukso simptomais yra laikomas atpylimas rūgščiu turiniu bei kamuojantis rėmuo, kuris atsiranda valgant skrandžio rūgščių išsiskyrimą skatinančius produktus. Deja, dažnai diagnostika užtrunka, o gydymas skiriamas vėlai, nes vaikams, skirtingai nei suaugusiesiems, ši liga dažnai pasireiškia atipiniais simptomais.

Simptomai, susiję su refliuksu, gali pasireikšti kaip:

Lėtinis sausas kosulys.

Gerklės skausmas.

Bronchinė astma.

Prikimęs balsas.

Krūtinės skausmas.

Pasunkėjęs ar skausmingas rijimas.

Dantų ėduonis.

Kaip gydyti refliuksą

Neduokite vaikams aštraus ar riebaus maisto, rūgščių gėrimų.

Įpratinkite vaiką valgyti neskubant.

Vaikas turėtų vakarieniauti likus daugiau nei 3 valandoms iki miego.

Vaiką ar kūdikį maitinkite dažnai ir mažesniais kiekiais.

Namuose sudarykite vaikui emocinio komforto zoną.

Užkietėję viduriai – irgi dėl emocijų

vaikas

Pixabay.com

Jaudulys ir viduriavimas – tarsi ir aiškus duetas.

Tai esame patyrę beveik visi, kai susuka pilvą prieš egzaminą ar skrydį lėktuvu (žiūrint, kas ko bijo).

Tačiau gydytojai sako, kad vidurių užkietėjimas yra lygiai tokia pati adaptacinė būklė, kaip ir viduriavimas.

Maži vaikai nemoka įvardinti noro tuštintis, jie sako „skauda pilvuką“. Darželinukų tėvai, išgirdę šį skundą, turėtų pasidomėti – ar vaikas tuštinasi darželyje? Gerai, jeigu vaikas pasituština kartą per 1–2 dienas, nes kitaip išmatos dar labiau kietėja ir pasituštinti vis sunkiau.

Svetimoje aplinkoje vaikai tarsi užsirakina, o pasituštinti gali tik namuose. Tai nieko keisto – juk ir mes, suaugusieji, nemėgstame eiti į tualetą svetimose vietose. O kur dar vaiko baimė, ar gerai nusivalys užpakaliuką. Darželinukai to dar nemoka, o auklėtoją kviesti į pagalbą nedrįsta.

Gastroenterologai sako – pagrindinė vidurių užkietėjimo priežastis yra baimė. Svetimo tualeto baimė, baimė, kad nepasiseks pasituštinti (kai viduriai užkietėję, tuštinimasis būna skausmingas). Tai daugiau vaikystės problema, nes suaugęs žmogus jau moka pažinti savo kūną, prisitaikyti. Jis žino, kad sunkiai tuštinasi, vadinasi, jam reikia ilgiau pasėdėti tualete. Jis ieško, kada geriausias paros laikas tuštintis, ko užvalgius labiau norisi į tualetą. O vaikas specialiai nesistengs sėdėti tualete, o eis tik tada, kai užsinorėjo.

Tuštinimuisi reikia patogumo, ramybės ir laiko. Negalima vaikui, kurį už 2 minučių vešite į mokyklą, sakyti – skubėk į tualetą. Pasišlapinti žmogus gali greitai, tačiau pasituštinti per sekundę nepavyks, ypač jei viduriai kietesni. Tai intymus procesas, jam reikia susikaupti. Štai kodėl daugybė vaikų negali tuštintis darželyje ar mokykloje.

Būna, kad tėvai nė nesupranta, ar vaiko viduriai užkietėję. Jie kreipiasi į gydytojus dėl to, kad vaikas išmatomis tepa kelnaites. Ši būklė, vadinama enkopreze, yra vienas iš vidurių užkietėjimo požymių, tačiau vaikas dėl to dažniausiai nusiunčiamas pas psichologus. Tėvai vaiką mėnesius vedžioja pas psichologą, o reikia tik pasikonsultuoti su vaikų gastroenterologu.

Psichosomatinius pilvo skausmus sunkiausia išgydyti, nes nėra jokios organinės patologijos. Gydytojai atlieka tyrimus, ir šie rodo, kad vaikas sveikas. Tada siūlo reguliuoti mitybą, režimą, žiūrėti, kad vaikui pakaktų poilsio. Galima rasti priemonę, kuri padės vaikui, – ar tai bus kmynų arbata, ar linų sėmenų nuoviras, ar pilvuko paglostymas, ar šildyklė. Nepatariama imtis agresyvaus gydymo, kai vaikams girdomos stiprios vaistažolių arbatos.

Bet kokiu atveju dėl pasikartojančių pilvo skausmų reikia pasikonsultuoti su specialistu, ypač, jei skauda naktimis, jei tie skausmai sutrikdo vaiko kasdienę veiklą, jei krenta svoris, mažėja hemoglobinas.

Imuninė sistema iškėlė rankas

Koronavirusas

Pixabay.com

Net ir laikantis aukščiausių „higienos normų“, per adaptacinį periodą daželyje dauguma vaikų suserga.

Nei valstybiniame, nei privačiame darželyje nepavyks išvengti padažnėjusių kosulių, slogų, viduriavimų protrūkių dėl dviejų pagrindinių  priežasčių:

1)           Natūraliai formuojasi vaiko imunitetas.

2)           Darželyje, kaip ir bet kuriame kitame glaudžiame kolektyve, virusai lengvai plinta.

Atėjęs į darželį, vaikas neišvengiamai susiduria su gausybe jam nepažįstamų mikroorganizmų, dulkių, cheminių medžiagų, su kitokia kambario temperatūra, nei buvo įprasta namuose, su kitokiu maitinimo, aktyvaus laiko, poilsio ir miego režimu. Bendravimas su bendraamžiais bei auklėtojais, dienos ritmo pasikeitimas, fizinis ir psichologinis nuovargis, patiriamas stresas silpnina imuninę sistemą, todėl vaikas greičiau peršąla, lengviau užsikrečia virusais ir bakterijomis, suaktyvėja jo organizme natūraliai vegetuojančios nedraugiškos bakterijos. To neišvengsime. Tačiau turime stengtis palengvinti vaikui šį sunkų periodą.

Vieni darželio virusai sukelia vadinamąsias peršalimo ligas (vaikas pradeda kosėti, sloguoti), kiti – žarnyno ir kitokias infekcijas. Visiškai nesvarbu, ar darželis privatus, ar valstybinis, virusai visur vienodai gajūs.

Viena vertus, kuo daugiau virusų vaikas pažins, tuo geriau formuosis jo imunitetas. Kita vertus, – ligos alina, vaikas kenčia, šeimos gyvenimo ritmas pakrinka, todėl visi turėtume pasistengti, kad vaikai sirgtų mažiau.

Prieš dvejus metus atnaujintas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame sakoma: „Vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų.“ Tačiau dauguma ligų turi inkubacinį periodą, ir vaikas, atvestas į darželį regimai sveikas, iš tikrųjų jau serga ir gali užkrėsti kitus.

Kiek ilgai sirgs? Vienų vaikų dažno sirgimo periodas trunka tik pirmaisiais darželio metais, kitiems vaikams tęsiasi iki mokyklinio amžiaus ar net iki paauglystės ir kartais pereina į rimtesnes fizinės ar emocinės sveikatos problemas.

Lankantys kolektyvą vaikai dėl savo imuninės sistemos formavimosi ypatumų bei tam tikro „sąlyginio imuninės sistemos nepakankamumo“ ankstyvame amžiuje viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 10 ar 12  kartų per metus, tai yra normalu. Tačiau svarbu, kad sloga, kosulys ar kiti atrodantys nereikšmingi negalavimai nesukeltų komplikacijų. Jei vaikas pradėjo karščiuoti, skųstis ausų skausmu, pradėjo prastai valgyti ar atsisako gerti dėl ryklės skausmo, jei atsirado varginantis kosulys, dusulys, būtinai kreipkitės į gydytoją. Jei prasidėjo gripo sezonas ar darželyje siaučia viduriavimus sukeliantys virusai, vos pasirodžius pirmiesiems ligos simptomams nustokite vaiką vesti į darželį, tai tikrai ne imuniteto adaptacija.

„Mamos žurnalas“

 

Žymos: , , , , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ devyni = 11

Kitos temos: